<h2>Atradimas padarytas eksperimentuojant su negyvomis kiaulėmis</h2>
<p>Jeilio universiteto mokslininkai teigia, kad jiems pavyko atkurti kiaulių kraujotaką ir kitas ląstelių funkcijas praėjus visa valandai po gyvūnų mirties, o tai rodo, kad ląstelės nemiršta taip greitai, kaip manė mokslininkai. Toks atradimas teikia vilčių, jog ateityje žmogaus organų transplantacija vyktų daug sklandžiau. Atlikus daugiau tyrimų, pažangiausia technika galėtų padėti ilgiau išsaugoti žmogaus organus, o tai suteiktų medikams papildomo laiko atgabenti organus transplantacijai, taip išgelbėjant dar daugiau gyvybių nei iki šiol.</p>
<p>Savo eksperimentams tyrėjai panaudojo pačių sukurtą sistemą, pavadintą „OrganEx“. Ji leidžia po negyvos kiaulės kūną ir toliau cirkuliuoti deguoniui, taip išsaugant ląsteles ir kai kuriuos organus po širdies sustojimo. Tyrimui vadovavęs dr. Nenadas Sestanas sakė, jog šios ląstelės funkcionuoja net kelias valandas, kai jau nebeturėtų. Per spaudos konferenciją jis aiškino[1]:</p>
<blockquote>
<p>„Ir tai mums sako, jog ląstelių nykimas gali būti sustabdytas. Ir atkurtas jų funkcionalumas keliuose gyvybiškai svarbiuose organuose. Net ir praėjus vienai valandai po mirties.“</p>
</blockquote>
<p>Išgirdusi apie tokį atradimą, tyrime nedalyvavusi dr. Sam Parnia neslėpė džiaugsmo:</p>
<blockquote>
<p>„Tai tikrai puikus ir neįtikėtinai reikšmingas tyrimas. Jis parodo, kad po mirties žinduolių organų (įskaitant žmones), pvz., smegenų, ląstelės nemiršta daugelį valandų. Tai jau gerokai įeina į pomirtinį laikotarpį.“</p>
</blockquote>
<h2>Eksperimento metu buvo panaudota 100 kiaulių, kurioms sukeltas širdies smūgis</h2>
<p>Tyrėjai eksperimentams panaudojo iki 100 kiaulių. Gyvūnams buvo sukeltas širdies smūgis, tačiau tam, kad kiaulės nieko nejaustų, joms buvo taikoma anestezija.</p>
<p>Šis eksperimentas leido ne tik išmėginti naująją sistemą, bet ir geriau suprasti mirties procesą. Dr. N. Sestanas sakė:</p>
<blockquote>
<p>„Per kelias minutes po to, kai širdis nustoja plakti, atsiranda visa biocheminių įvykių kaskada, kuriuos sukelia kraujotakos stoka, tai yra išemija. O tai lemia, kad deguonis ir maistinės medžiagos, kurių reikia ląstelėms išgyventi, sustoja. Ir [tokia būsena] pradeda naikinti ląsteles.“</p>
</blockquote>
<p>Mokslininkas paaiškino, jog jų eksperimentas įrodė, kad progresas link didžiulio, nebeatkuriamo ląstelių sunaikinimo, nevyksta taip greitai, kaip galvota iki šiol. Dar įmanoma net ir po mirties kurį laiką išlaikyti ląsteles ar galbūt netgi ištaisyti padarytą žalą. Žinoma, po šio eksperimento reikės dar daug laiko ir papildymų tyrimų, bet kol kas „OrganEx“ sistema atrodo daug žadanti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pigs_cells_revived_after_death.jpg" alt="" /></p>
<h2>Technologija ateityje galėtų pasitarnauti organų transplantacijos srityje</h2>
<p>Nors šie eksperimentai vis dar yra labai ankstyvoje stadijoje, tačiau tyrėjai tikisi, jog jų darbas su kiaulėmis galiausiai bus pritaikytas žmonėms. O pirma sritis, kurioje tai pavyktų padaryti – organų transplantacija. Dabartinė organų pasiūla yra labai ribota, milijonai žmonių visame pasaulyje laukia transplantacijos, o organai turi būti transplantuojami labai greitai.</p>
<p>Ši technologija galėtų padėti ilgiau išsaugoti iš donoro paimtus organus, todėl būtų išgelbėta daug daugiau gyvybių. Jei ateityje eksperimentinė technologija išties būtų pritaikyta ir žmonėms, medikai galėtų paimti mirusio donoro organus, prijungti juos prie specialios sistemos ir transportuoti daug ilgesniais atstumais.</p>
<p>Žinoma, džiaugtis dar kur kas per anksti. Tyrėjai perspėjo, jog jie vis dar nežino, ar kažkurie iš eksperimento metu naudotų kiaulių organai buvo tinkami transplantacijai. Eksperimento bendraautorius Stephenas Lathamas teigė:</p>
<blockquote>
<p>„Negalėtume teigti, jog šis tyrimas parodė, kad kuris nors iš šios kiaulės organų buvo <…> paruoštas transplantacijai kitam gyvūnui, mes nežinome, kad jie visi funkcionuoja, mes žiūrime į ląstelių ir medžiagų apykaitos lygius. Ir mes nė iš tolo negalime pasakyti: „O, Dieve, mes atkūrėme gyvybę ne tik šiai kiaulei, bet ir bet kuriam atskiram organui“. Dar negalime to pasakyti. Dar labai per anksti.“</p>
</blockquote>
<p>Be transplantacijos ši sistema vėliau gali būti pritaikyta žmonėms, kurie patyrė insultą ar panašias problemas. Žinoma, kiekvienai klinikinei situacijai sistemos saugumas turės būti akylai ištirtas ir patvirtintas. S. Lathamas sakė:</p>
<blockquote>
<p>„Manau, kad ši mintis prijungti [prie sistemos] asmenį, patyrusį išeminį sužalojimą, na žinote, skendusį ar patyrusį širdies smūgį, dar gana toli. Daug perspektyvesnis trumpalaikis panaudojimas išsaugant organus transplantacijai.“</p>
</blockquote>
<h2>Vien Lietuvoje transplantacijų laukia daugybė žmonių</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/organ_transplantation_future.jpg" alt="" /></p>
<p>Nuo atsidūrimo organų transplantacijos laukiančių pacientų sąraše nėra apsaugotas nė vienas žmogus. To gali prireikti dėl įvairių ligų komplikacijų, apsinuodijimų, avarijų ar kitų traumų. Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia net 323 žmonės[2]:</p>
<blockquote>
<p>„76 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 38 širdies, 7 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 48 kepenų, 149 ragenų transplantacijos. Iš jų – 4 vaikai.“</p>
</blockquote>
<p>Dėl donorų trūkumo, neįmanomo organų pervežimo, kai šie yra labai nuo Lietuvos nutolusiose vietovėse, pacientams neretai tenka ilgai laukti, kol pagaliau atliekama organo transplantacija. Pavyzdžiui, inksto transplantacijos tenka laukti apie metus, kitų organų – dar ilgiau. O daugeliui sugrįžti į įprastą gyvenimą įmanoma tik tuo atveju, jei jam persodinamas reikiamas organas. Tad jei naujasis mokslininkų atradimas kažkada bus pritaikytas žmonių medicinoje, jis veikiausiai pasitarnaus ir Lietuvoje.</p>
