<h2>Diabetas nėra tik antsvorį turinčių žmonių liga</h2>
<p>Tikriausiai ne visi žino, kad lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Ši data sutampa su Frederiko Bantingo, Kanados mokslininko ir Nobelio premijos laureato medicinos srityje, gimtadieniu. Būtent F. Bantingas drauge su kolega Džonu Maleodu, atrado būdą pritaikyti insuliną: dar 1922-ais F. Bantingas pirmą kartą išgelbėjo diabetu sergantį 14-metį vaiką tiesiog suleisdamas jam insulino[1]. Tai tapo revoliucija, išgelbėjusia milijonus gyvybių visame pasaulyje ir nuo 1991-ųjų, būtent per išradėjo gimtadienį, paminima Pasaulinė diabeto diena.</p>
<p>Pasaulyje diabetu serga maždaug 422 milijonai žmonių, iš kurių, per metus miršta apie 1,5 milijono[2]. Pastaraisiais dešimtmečiais sergančiųjų diabetu skaičius sparčiai auga, o toks pokytis ypač pastebimas skurdžiose šalyse. Cukrinis diabetas, dažnai vadinamas tiesiog cukralige – yra lėtinė liga ir visuma sutrikimų, kuriuos sukelia sutrikęs organizmo gebėjimas panaudoti gliukozę. Padidėjęs gliukozės (arba cukraus) kiekis kraujyje sukelia daugybę sveikatos problemų: ilgainiui pažeidžiama širdis, kraujagyslės, akys, inkstai ir nervai, gali tekti amputuoti galūnes.</p>
<p>Dažniausiai diagnozuojamas yra II tipo cukrinis diabetas: jis paveikia suaugusius, kurių organizmas tampa atsparus arba negamina pakankamai insulino. Per pastaruosius tris dešimtmečius, II tipo cukrinio diabeto paplitimas itin išaugo įvairaus pajėgumo šalyse: tai ir skurdžių ir išsivysčiusių valstybių problema. I tipo diabetas, anksčiau dažniau diagnozuotas būdavo vaikams ir paaugliams. Tai lėtinė sveikatos būklė, kai kasa pati pagamina per mažai insulino arba jo negamina visiškai. </p>
<p class="p1">Cukrinis diabetas nėra tiesiog sveikatos nusiskundimas: tai rimta liga, galinti sukelti įvairių komplikacijų, todėl svarbu laiku atpažinti jos sukeliamus simptomus. Tiesa, verta atsiminti, kad ligos simptomai priklauso nuo ligos trukmės, sunkumo bei diabeto tipo. I tipo cukriniu diabetu sergantys asmenys gali jausti troškulį, burnos džiūvimą, svorio mažėjimą, kamuos dažnas ir gausus šlapinimasis. Ilgainiui, žmogus nusilpsta, išsausėja gleivinės, pasireiškia niežėjimas. Ligai pasiekus pavojingą stadiją, pradedamas jausti acetono kvapas iš burnos, gali grėsti netgi sąmonės netekimas[3].</p>
<p class="p2">II tipo cukrinis diabetas yra itin slapūniškas. Dažnai žmogus net nejaučia jokių nerimą keliančių simptomų. Kai gliukozės kiekis kraujyje išauga smarkiau, gali būti pastebėtas svorio prieaugio šuolis, ims kamuoti įvairios grybelinės infekcijos, pasireikšti gali galūnių dilgčiojimas, nutirpimas. Pasaulis turi bendrą tikslą – iki 2025-ųjų sustabdyti diabeto ir nutukimo augimą, tačiau ne mažiau svarbu užtikrinti ir jau sergančiųjų sveikatą bei gerbūvį, o tam svarbios novatoriškos ir progresyvios inovacijos, lengvinančios diabeto pacientų kasdienybę.</p>
<p class="p2">Būtent tokius naujus atradimus pristato tiek užsienio, tiek Lietuvos kūrėjai. Neseniai tarptautinė diabeto federacija paskelbė, kad 2045-ais pasaulyje diabetu sirgs jau net 700 milijonai suaugusiųjų. Lietuvoje padėtis taip pat blogėja[4]. 2014-ais cukriniu diabetu sirgo 4,4 proc. šalies populiacijos, o 2019 metais skaičiai paaugo iki 5,3 proc., o tai yra daugiau nei 100 tūkst. suaugusiųjų.</p>
<p class="p2"><img src="77_CDN_URL/images/matt-chesin-brjpgjwmae8-unsplash.jpg" alt="Diabetas" /></p>
<h2>Nustatyti ligą galima pagal bambos būklę</h2>
<p>Diabeto gydymas yra sudėtingas procesas. I tipo diabetas gydomas insulino injekcijomis, II tipo atveju, geriami vaistai, o jei jie nepadeda, taip pat paskiriamas insulinas. Be to, diabetikai vartojantys insuliną privalo kelis kartus per dieną tikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Tai nepatogus būdas, atimantis gyvenimo džiaugsmą iš daugelio pacientų, todėl ieškoma alternatyvų galinčių pakeisti šią praktiką arba bent jau galinčių paspartinti ligos diagnostiką. Kaip tik tokias naujoves potencialiai atrado užsienio tyrėjai.</p>
<p class="p2">Galbūt skamba kiek netikėtai ir net keistai, tačiau išaugusį gliukozės kiekį kraujyje gali rodyti ne kas kitas, bet žmogaus…bamba. Kai kurie mokslininkai spekuliuoja, kad aukštą cukraus kiekį kraujyje gali signalizuoti grybelinės infekcijos aptinkamos ne kur kitur, bet bamboje. Tokios infekcijos pasireiškia bespalvėmis išskyromis, suragėjusia aplinkine oda, stipriu kvapu ir paraudimu[5]. </p>
<p class="p2">Tai svarbus atradimas galintis paspartinti pradinę ligos diagnozę, mat diabetą diagnozuoti iš pirmo karto dažnai būda pernelyg sudėtinga. Kita vertus, jau sergantys asmenys pastebėję galimą infekcija gali susivokti, kad gliukozės kiekis kraujyje vėl šoktelėjo į dausas ir būtina nedelsiama medikų pagalba.</p>
<p class="p2"><img src="77_CDN_URL/images/diabetesmagazijn-nl-z03q6gakqkm-unsplash.jpg" alt="Diabetas" /></p>
<h2>Lietuviai tikisi pagreitinti ligos diagnostikos tempus</h2>
<p class="p2">Dažnėjantys susirgimai diabetu į opią problemą verčia atkreipti ir Lietuvos verslą: planuojama pasitelkti Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) paramą ir pristatyti įrankius kovai su sudėtinga liga. UAB „Noa Genetics“ jau yra pradėjusi naują projektą „Ankstyvoji 2-ojo tipo diabeto detekcija remiantis genetiniais mikrobiotos tyrimais“ pagal LVPA skelbtą priemonę „Eksperimentas“. Projektas finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis ir jau gavo maždaug 193 tūkst. eurų paramą.</p>
<p class="p2">Įmonės UAB „Noa Genetics“ vadovė Sigita Jonaitytė teigia, kad pagrindinis tikslas yra atrasti kliniškai reikšmingų prognostinių genetinių žymenų, kurie kartu su kitais klinikiniais rodikliais galėtų būti naudojami diagnozuojant ligą, prognozuojant jos eigą ir parenkant optimalų medikamentinį gydymą. Šiuo metu įmonė tiria II tipo diabetu sergančių ir kontrolinės grupės išmatų mėginių mikrobiotą bei mažąsias RNR, lygindami jų raišką tarp dviejų skirtingų grupių ieško skirtumų[6].</p>
<blockquote>
<p class="p2">„Kliniškai reikšmingi biožymenys leistų nustatyti ligą iš anksto, t.y., pacientui dar nejaučiant simptomų. Ir tai, priklausomai nuo kitų klinikinių rodiklių, leistų arba užkirsti kelią ligos atsiradimui, arba sulėtinti jos progresavimą. Kadangi ypač ligos pradžioje didelė dalis pacientų būna besimptomė, T2D lieka nestebimas“, – teigia S. Jonaitytė.</p>
</blockquote>
<p class="p2">Projektas galutinę stadiją turėtų pasiekti kitų metų rudenį. Iki to laiko turėtų būti sukurtas diagnostinis rinkinys, padėsiantis laboratorijoms nustatyti ar asmuo serga II tipo diabetu vos per dieną.</p>
