Landsbergiai turtingesni už Uspaskichą ir Matijošaitį kartu sudėjus: kokie aitvarai sunešė kraitį?

Landsbergiai – turtingiausiųjų viršūnėje

Valstybinė mokesčių inspekcija vakar paskelbė naujausius turto deklaracijų duomenis. Paaiškėjo turtingiausiųjų sąrašas tarp tų, kurie privalo pateikti metines deklaracijas. Jau ne pirmą kartą sąrašo viršuje – Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinė Austėja Landsbergienė, kuri deklaravo turinti 17,7 mln. eurų. Nedaug nuo jos atsilieka Klaipėdos miesto tarybos narys Vidmantas Dambrauskas, deklaravęs 17,5 milijonų vertės turtą. Trečioje vietoje yra Viktoras Uspaskich, kurio turtas yra bene 10 milijonų eurų mažesnis, nei pirmose dviejose vietose esančių asmenų.

Nors didžiosios dalies šalies ministrų turtas per paskutinius metus augo, G. Landsbergis ir toliau lieka turtingiausiu ministru. Visos jų šeimos turtas siekia 18,1 milijoną eurų, tad paties ministro asmeninis turtas, lyginant su jo žmonos turtu, yra gana kuklus ir nesiekia 400 tūkst. eurų. 

Antras turtingiausias ministras – Energetikos ministras Dainius Kreivys, kurio šeimos turtas siekia 1,5 mln. eurų. 

Netoli milijono turi ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės šeima.

Mažiausiai turto nurodė turinčios Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, kurios turtas siekia 77 tūkst. eurų ir Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, turinti 37,3 tūkst. eurų santaupų^[1].

Landsbergiai per porą metų praturtėjo pora milijonų

Lyginant su 2021 metais paviešintomis ataskaitomis panašu, kad Landsbergiams kaip metai, taip papildomas milijonas kišenėse. G. Landsbergio šeimos turto vertė tuomet siekė 16,7 mln. eurų. Ir tada liūto dalis buvo žmonos – daugiau kaip 13 mln. eurų iš jų sudaro ministro sutuoktinės turimų akcijų vertė^[2].

Landsbergių rekordas – per metus turtas padidėjo 8 kartus

Ir vis dėlto jei manote, kad per metus papildyti kišenes milijonu eurų jau yra įspūdinga, klystate. 2020 metais Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkui deklaravus turtą paaiškėjo, kad jis per metus padidėjo… 8 kartus. Tąkart G. Landsbergis teisinosi, kad tai tebuvo „popierinis“ pokytis, kuris dokumentuose atsispindėjo atlikus akcijų vertinimą.

TS-LKD komunikacijos vadovė Vytautė Šmaižytė tuomet spaudai aiškino, kad realių keliolikos milijonų Landsbergiai net neturi. Esą 2019 metais A. Landsbergienės verslas ėmė paskolą naujos mokyklos statybai ir dėl to reikėjo įvertinti akcijų vertes. Tiesa, tada buvo skelbiama, kad šeima turi 20 milijonų eurų siekiančius finansinius įsipareigojimus. 

„Kaip jau buvo skelbta viešai, 2019 metų rugpjūtį A. Landsbergienė padidino motininės įmonės „Kibirkštis“ įstatinį kapitalą iki 12,6 mln. Eur. Įstatinis kapitalas padidintas ne piniginiu įnašu, o įnešant „Vaikystės sodo“ ir „Karalienės Mortos mokyklos“ akcijas verslo vertintojų nustatyta akcijų rinkos verte“, – teigė V. Šmaižytė^[3].

Paaiškinimo nepakako – VMI tyrė su A. Landsbergiene

siejamą įmonę

Tačiau panašu, kad tie į aukštumas šovę milijonai klausimų sukėlė ne tik eiliniams gyventojams. Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo tyrimą dėl įmonės „Knowldege Investment“ (anksčiau žinoma kaip „Krajama“), nors prieš tai, į VMI ir FNTT besikreipę Seimo nariai „valstiečiai“ liko nieko nepešę. Tuomet jie prašė ištirti, kodėl įmonė kartu su jai nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo prestižiniame Vilniaus mikrorajone pardavimo sudarė vieno euro vertės sandorį, nors vien sklypo rinkos vertė – 1,3 mln. eurų.

„Kadangi sandoris turi apsimestinio sandorio požymių ir galimai neatitinka jo rinkos vertės, VMI prašoma atlikti mokestinį tyrimą, kartu įvertinant, ar sandorio vieno euro kainos nustatymas nebuvo pasirinktas siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei. Tuo tarpu FNTT prašoma atsakyti, ar tokio sandorio atlikimas nėra susijęs su galimai nusikalstamomis veikomis. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog UAB „Krajama“ turėjo įsiskolinimų, kurie mažino jos perleidimo sandorio vertę, prašoma įvertinti, ar skolinimosi sandoriai nebuvo dėl dar nežinomų priežasčių atlikti vien tam, kad skolinimosi būdu būtų perkeltos lėšos iš vienos A. Landsbergienės valdomos įmonės, į kitą jai priklausančią įmonę, taip dirbtinai sumažinant UAB „Krajama“ akcijų vertę prieš jos akcijų pardavimo sandorį“, – buvo rašoma Seimo narių prašyme VMI ir FNTT^[6].

Konservatoriai teigė, kad „valstiečių“ kreipimasis į VMI ir FNTT buvo bandymas apšmeižti. „Valstiečių šmeižto burbulas sprogo. Ar ras savyje jėgų atsiprašyti sąžiningai dirbusių žmonių ir verslo už persekiojimą ir reputacijos trypimą“, – tąkart situaciją komentavo konservatorių atstovė spaudai^[4]. 

Parlamentinis tyrimas nebuvo baigtas, nes Landsbergiai nepateikė dokumen

tų

Parlamentinė komisija patvirtino, kad apklausus liudininkus paaiškėjo, kad „BaltCap Infrastructure Fund“ investuoja į naujos mokyklos ir vaikų darželio projektą (projekto kaina 11 mln. Eur) Vilniaus Kalnėnų mikrorajone, kur įsikurs Seimo nario G. Landsbergio žmonos A. Landsbergienės valdoma Karalienės Mortos mokykla bei darželis „Vaikystės sodas“.

Taip pat nustatyta, kad bendrovė „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą.

„Seimo narys G. Landsbergis bei jo sutuoktinė A. Landsbergienė ir su jų šeima bei objekto statybomis susijusios įmonės atsisakė komisijai paaiškinti ir pateikti dokumentus, kurie pagrįstų UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandorį, jo vertę ir paaiškintų jo įsigijimo aplinkybes, dėl to komisija negalėjo baigti parlamentinio tyrimo šia apimtimi ir išvadose atsakyti į klausimą, ar toks sandoris yra skaidrus ir neturi politinės korupcijos požymių“, – rašoma komisijos tyrimo išvadoje^[5].