Baltųjų rūmų sodas prisipildė tylos ir ašarų: Erika Kirk priėmė Laisvės medalį skirtą velioniam vyrui
Antradienį, Rožių sode prie Baltųjų rūmų, per iškilmingą ceremoniją, vykusią per Charlie Kirko 32-ąjį gimtadienį, jo žmona Erika Kirk priėmė Prezidento laisvės medalį už savo velionį vyrą ir pasakė kalbą, kurią daugelis vadina viena asmeniškiausių ir stipriausių pastaraisiais metais.
„Ačiū, pone Prezidente, kad pagerbėte mano vyrą tokiu nuoširdžiu būdu“, pradėjo ji. „Charlie visada žavėjosi jūsų atsidavimu laisvei.“ Ji padėkojo pirmajai poniai, viceprezidenui, bičiuliams ir „Turning Point USA“ bendruomenei visoje šalyje. „Jūs esate šios ateities ir šio judėjimo širdis. Viskas, ką Charlie sukūrė, gyvena jūsų dėka.“
Erika priminė, kad pats Laisvės medalis yra įsišaknijęs Amerikos įkūrimo tradicijose. „Šio medalio egzistavimas primena, kad Jungtinių Valstijų nacionalinis interesas visada buvo laisvė. Mūsų steigėjai įrašė ją į Konstitucijos preambulę, ir tie žodžiai nėra tik reliktai ant pergamento. Jie yra gyva sandora. Laisvės palaiminimai nėra žmogaus išradimas, jie yra Dievo dovana.“
Ji kalbėjo apie vyro tikėjimą, skleidžiamą žodį ir jo gyvenimo prasmę
Erika prisiminė, kaip Charlie dažnai rašydavo apie laisvę. „Jis tikėjo, kad laisvė yra ir teisė, ir atsakomybė. Jis sakydavo, kad laisvė yra gebėjimas daryti, kas teisinga, nebijant. Ir taip jis gyveno.“ Ji šyptelėjo prisiminusi: „Jo vardas, Charles, pažodžiui reiškia ‘laisvas žmogus’. Ir būtent toks jis ir buvo.“
„Nuo pirmo karto, kai jį sutikau, kai sėdėjau priešais jį kalbantis apie politiką, filosofiją ir teologiją, mačiau jo sielos ugnį. Jame buvo dieviškas nekantrumas, kylantis iš žinojimo, kad Dievas jį siuntė į šią žemę ginti kažko švento. Jis niekada nenustojo kovoti už žmonių laisvę.“
Erika pasidalijo mintimis, kurias vyras dažnai kartodavo: „Be Dievo laisvė virsta chaosu“, ir „Laisvė išlieka tik tada, kai ji paremta tiesa“. Jis sakydavo: „Laisvės priešingybė nėra įstatymas, o nelaisvė. Ir laisviausi žmonės pasaulyje yra tie, kurių širdys priklauso Kristui.“
Ji kalbėjo ir apie jo gyvenimo paprastumą. „Jis mėgo tylų pasivaikščiojimą, knygų lentynas ir šeštadienio rytus saulėje su kava, kai telefonas išjungtas dėl šabo.“ Kiekvienais metais per gimtadienį jis valgydavo mėtinius ledus su šokolado gabaliukais – tik tą dieną ir per liepos ketvirtąją.
„Praėjusiais metais jo vienintelis gimtadienio noras buvo pamatyti, kaip ‘Oregon Ducks’ žaidžia prieš ‘Ohio State’ – ir jie laimėjo“, šyptelėjo ji. „Pone Prezidente, galiu pasakyti, kad šiemet jūs jam padovanojote geriausią gimtadienio dovaną, kokią jis galėjo gauti.“
„Gyventi laisvai yra didžiausia dovana, bet mirti laisvai yra didžiausia pergalė“
Erika prisiminė paskutinius savo vyro gyvenimo momentus: „Ant jo marškinėlių krūtinės, paskutinėmis akimirkomis, buvo užrašas ‘freedom’ (laisvė). Tai buvo jo gyvenimo šūkis.“ Ji pridūrė, kad Charlie niekada niekam nesakydavo, ką galvoti ar kaip kalbėti – jis skatino žmones mąstyti savarankiškai, ieškoti išminties ir tiesos.
„Charlie nenorėjo vien tik žavėtis laisve, jis norėjo ją padauginti. Jis norėjo, kad jaunimas ją patirtų, suprastų ir gintų. Norėjo parodyti, kad laisvė nėra savivalė, o savivalda Dievo akivaizdoje.“ „Jis nebijodavo būti šmeižiamas, nebijodavo prarasti draugų. Jis stovėjo už tiesą ir už laisvę. Viskas kita jam buvo tik triukšmas“, sakė ji.
„Jis gyveno 31 metus šioje žemėje, bet kiekviena diena buvo pilna prasmės. Jis kovojo už tiesą, kai tai buvo nepopuliaru. Stovėjo už Dievą, kai tai jam kainavo. Meldėsi už priešus. Mylėjo žmones, kai tai buvo nepatogu. Jis ištvermingai bėgo savo lenktynes ir išsaugojo tikėjimą. Dabar jis nešioja teisiojo kankinio vainiką.“
Emocingoje pabaigoje ji tarė: „Dangus gavo tai, ko žemė jau nebegalėjo sutalpinti – laisvą žmogų, tapusį visiškai laisvu.“ Kreipdamasi į publiką, ji sakė: „Tai nėra ceremonija. Tai pašaukimas. Būkite šio medalio įsikūnijimas. Išsilaisvinkite iš baimės. Stovėkite drąsiai tiesoje. Laisvė šioje šalyje paveldima, bet kiekvienas turime ją saugoti sąmoningai.“
Galiausiai ji pasidalijo vaikų žodžiais. Dukra Gigi sakė: „Su gimtadieniu, tėti. Noriu tau padovanoti pliušinį gyvūną, noriu, kad suvalgytum keksiuką su ledais ir gautum gimtadienio staigmeną. Myliu tave.“ Mažasis sūnus, pasak Erikos, „nusprendė tapti šeimos vyru ir visiškai išmokti naudotis puoduku, būdamas vos šešiolikos mėnesių“.
„Žinau, kad tu šventi danguje, bet, Dieve, kaip aš tavęs pasiilgau“, sakė ji verkdama. „Mes tavęs pasiilgom, mes tave mylim ir pažadam, kad tavimi didžiuosimės. Charlie gyvenimas įrodė, kad laisvė nėra teorija. Tai liudijimas. Jis parodė, kad laisvė prasideda ne valdžios salėse, o žmogaus širdyje, atsidavusioje Dievui.“
Baigdama ji ištarė: „Gyventi laisvam – tai didžiausia dovana, bet mirti laisvam – tai didžiausia pergalė. Su gimtadieniu, Charlie. Su laisvės diena.“
