<h2>Laikrodžių rodykles vėl suksime atgal, tačiau galbūt paskutinį kartą?</h2>
<p>Spalis eina į pabaigą, o tai reiškia ne tik sparčiau vėstančius orus, artėjančias Vėlines, bet ir neišvengiamą laiko persukimą. Nepaisant ilgų diskusijų tiek Lietuvoje, tiek ir Europos Sąjungos mastu, naktį iš spalio 31-osios į lapkričio 1-ąją laikrodžių rodykles viena valanda vėl suksime atgal.</p>
<p>Dėl laiko persukimo ES mastu pirmą kartą buvo sutarta dar 1980-ais. Lietuvoje vasaros laikas pradėtas taikyti paskutiniame sovietmečio dešimtmetyje, 2000-aisiais buvo panaikintas, tačiau nuo 2003-ųjų vėl pradėtas taikyti[1]. Dabar laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą, keičiamas dukart per metus, kovo bei spalio paskutinį sekmadienį.</p>
<p>Nors pastaraisiais metais pasigirsta vis daugiau balsų, raginančių atsisakyti laiko sukiojimo, ES Taryboje derybos dėl laiko keitimo nutraukimo yra sustojusios. Paskutinį kartą ES direktyvos pasiūlymas panaikinti sezoninį laiką buvo svarstytas 2019-ais metais. Tuomet ES narys šalių viduje galėjo atlikti tyrimus, apklausas, konsultacijas su specialistais.</p>
<p>Nors šiais metais vis tiek niekur nedingsime ir privalėsime laikrodžius persukti, diskusijos dėl ateities nerimsta. Susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina ES bendru sutarimu išspręsti šį klausimą ir sezoninio laiko nebekeisti. Ministras kreipėsi į ES institucijas, konkrečiau, į transporto eurokomisarę Adiną Valean, ES Tarybai pirmininkaujantį Slovėnijos infrastruktūros ministrą Jernejų Vrtovecių ir Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto pirmininkę Karimą Delli, teigdamas:</p>
<blockquote>
<p>„Europos Komisijos pasiūlymas pateiktas jau prieš ketverius metus, tačiau Europos piliečiai ir toliau du kartus per metus privalo keisti laiką. Esu įsitikinęs, kad būtina prisiimti politinę atsakomybę ir pagaliau išspręsti šį klausimą bendru ES sutarimu“, – teigia ministras[2].</p>
</blockquote>
<p>Ministras pažymi, jog didelė dalis atliktų tyrimų atskleidė, kad laiko keitimas turi neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Be to, Lietuvoje buvo atsižvelgta ir į verslininkų nuomonę, kurie taip pat patikino, kad nuolatinis laikas neturėtų jokio poveikio ekonomikai, ypač, jeigu laikas mūsų šalyje nesiskirs daugiau kaip dviem valandom nuo Vakarų Europos šalių. Žinoma, siekiamybė yra koordinuotas laiko sukiojimo atsisakymas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/age-barros-rbpofvqrozy-unsplash.jpg" alt="Laikas" /></p>
<h2>Dėl laiko persukinėjimo galima kaltinti…vabzdžius</h2>
<p>Kalbos apie laiko persukinėjimo naudą pasigirdo dar 1895-ais, kai įdomią, tačiau tuomet dar gana nerealiai skambančią idėją pasiūlė amerikiečių entomologas George'as Vernonas Hudsonas. Jis buvo didžiulis vabzdžių entuziastas, mėgęs rinkti ir atrasti vis naujas vabzdžių rūšis. Dėl šio pomėgio, jam norėjosi, kad vasarą šviesu būtų kuo ilgiau, todėl sugeneravo idėją – pavasarį persukti laiką valanda į priekį, taip dieną pailginant[3].</p>
<div class="tarpelis_krastuose fotoDescription3">
<p>Nors idėja ir atrodė logiška: ilgesniais, šviesesniais vasaros vakarais daugiau laiko galima praleisti lauke, o žiemą, anksčiau temstant, ilgiau pamiegoti, mintis buvo itin sukritikuota ir atrodė it didžiausias absurdas. Vis tik, kiek vėliau, 1916-ais Vokietijoje tokia mintis buvo įgyvendinta, tačiau ne dėl to, jog būtų siekta ilgiau pasimėgauti dienos šviesa, bet tam, kad šalis iš visų jėgų siekė sutaupyti energijos resursų karui. Vėliau, tokiu keliu nuėjo ir Austrijos-Vengrijos imperija, didelė dalis Europos šalių ir JAV. </p>
<p>Vis tik, dabar pasaulis nebegyvena karo nuotaikomis. Nors energijos taupymas akcentuojamas ir šiandien, reali laiko sukinėjimo ir energijos sutaupymo sąsaja nėra iki galo aiški. Seniau, didžiąją dalį namų ūkio energijos sąnaudų sudarydavo būtent elektros lemputės. Šiandien taip nėra: apšvietimas sudaro menką dalį elektros išlaidų: juk net sėdėdami tamsoje galime krauti savo kompiuterius, išmaniuosius, žaidimų konsoles. Dėl laiko persukimo JAV pavyksta sutaupyti tik 4 dolerius per metus.</p>
<p>Ir vis tik, Europa, Šiaurės bei Centrinė Amerika laikosi laiko persukimo tradicijos. Vis tik, arčiau pusiaujo esančioms šalims laiko sukimas neturi prasmės, mat diena ir naktis visus metus trunka panašų laiko tarpą, vasaros karštos ir ilgos, tad ir papildomo kaitros laiko nereikia. Pas mus situacija kita, tačiau nuolatiniai žaidimai su laiku ima smarkiai atsiliepti mūsų sveikatai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/christopher-lemercier-12yvdcilave-unsplash.jpg" alt="Bloga savijauta" /></p>
</div>
<h2>Laikrodžio sukiojimas – nereikalingos problemos mūsų sveikatai ir iššūkis psichikai</h2>
<p>Prie laiko persukimo priprasti turi maždaug 1,5 milijardo pasaulio gyventojų iš daugiau kaip 70 šalių. Medikai ir mokslininkai jau ne vienerius metus akcentuoja, kad tokia praktika žmonėms sukelia nereikalingą nuovargį, miego sutrikimus, bendrus metabolizmo pokyčius. Žmogaus organizmą ištinka lengvas šokas: staiga turime persiorientuoti ir iš naujo suderinti biologinį bei socialinį laikrodį[4].</p>
<p>Remiantis Švedijos gyventojų skubios pagalbos teikimo registro duomenimis, nustatyta, kad pirmąją savaitę po laiko pasukimo į vasaros laiką reikšmingai padaugėjo miokardo infarkto ligos atvejų. Su ypač didele rizika susiduria širdies-kraujagyslių ligomis jau sergantys asmenys, vartojantys stiprius vaistinius preparatus.</p>
<p>Stanfordo universiteto mokslininkai atkreipia dėmesį į sąsajas tarp persukto laiko ir įvykių keliuose skaičių. Buvo nustatyta, kad vienos valandos miego trūkumas pirmadienį po perėjimo į vasaros laiką gali būti siejamas su nedideliu mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičiaus padidėjimu.</p>
<p>Medikai pastebi, kad laiko pokyčiams jautriausi yra psichikos sutrikimų turintys asmenys, sergantys lėtinėmis somatinėmis ligomis. Dažniausiai susiduriama su skundais dėl nemigos, blogos savijautos, nuovargio. Vis tik, dalis gyventojų jokių pokyčių nepajaučia, eina miegoti ir keliasi net neatkreipdami dėmesio į pasikeitusį režimą.</p>
<p>Tiems, kurie dėl laiko persukimo kenčia labiausiai, rekomenduojama laikytis kuo įprastesnio dienos režimo, jei tik įmanoma, stengtis nepervargti, prieš miegą atsipalaiduoti, nenaudoti kompiuterinių įrenginių, išgerti puodelį arbatos. Organizmas turėtų priprasti per keletą dienų. Na ir žinoma, belieka tikėtis, kad ilgainiui, šios chaotiškos praktikos bus atsisakyta.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/laikrodis.jpg" alt="Laikas" /></p>
