<h2>Vasarą ne itin populiarios kelionių kryptis gali tapti tikra atgaiva sielai</h2>
<p>Vasaros sezonu esame įpratę prie lietuviškų orų, todėl dažnu atveju keliame sparnus į šiltesnius kraštus: Ispaniją, Italiją, Turkiją ir kt. Tačiau juokaujama, jog šią vasarą šiltesnių šalių ieškoti nebereikia, dabar reiktų vykti ten, kur vėsiau, kad įkvėpti gaivaus oro. Taigi, siūlomos kryptys ne tik leis pasidžiaugti gaiviu oru, bet ir pasigrožėti netipiniu kraštovaizdžiu. </p>
<p><strong>Šveicarija. </strong>Šimtus kartų girdėtas valstybės pavadinimas, tačiau labiau prisimenamas žiemą, atėjus slidinėjimo sezonui. O veltui! Šveicarija gali tapti puikiu atostogų pasirinkimu net ir vasarą. Ši šalis neseniai atsivėrė JAV keliautojams ir yra prieinama europiečiams bei kitoms pasaulio valstybėms. Didžiuosiuose miestuose – Ženevoje, Ciūriche, Berne temperatūra dienomis gali siekti 30 laipsnių karščio, tačiau visuomet yra galimybė vykti Alpių link, o tai gali būti ir ekskursija laivu po Brienz ežerą ar vykimas į netoli Materhorno esančius 5 ežerus.[4]</p>
<p><strong>San Franciskas.</strong> „Šalčiausia žiema, kurią kada nors praleidau, buvo vasara San Fransiske“. Ši citata dažnai priskiriama Markui Tvenui ir apibūdina ten vyraujančius orus. Štai liepos mėnesiui San Fransiske būdinga 20 laipsnių šiluma, naktimis siekianti 12 laipsnių. Šioje valstijoje galima ne tik gėrėtis įspūdingais vaizdais naktį, bet ir aplankyti Rusų kalvas ar vienu gražiausiu pasaulyje tituluojamą kabantį Aukso Vartų tiltą.[4]</p>
<p><strong>Aliaska. </strong>Temperatūra kiek aukštesnė nei San Franciske (liepos mėnesį apie 24 laipsniai šilumos dieną), tačiau tai puikus oras gamtos tyrinėjimui, kaip antai pasivaikščiojimu Chugacho nacionaliniame parke arba Tony Knowles pakrantės taku.[4]</p>
<p><strong>Islandija. </strong>Valstybė, į kurią verta nuvykti bent kartą gyvenime. Tokio kraštovaizdžio ir vadinamų „baltųjų naktų“ nepamatysite niekur kitur pasaulyje. Įdomu ir tai, kad net liepos mėnesį Reikjavike oro temperatūra dieną siekia vos 13-14 laipsnių šilumos. Vasarą Islandijoje rekomenduojama aplankyti krioklius bei ledynus, taip pat Reikjavike paskanauti neįprastų delikatesų, tokių kaip apdorotas ryklys arba rūkyta avies galva.[4]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/switzerland.jpg" alt="Šveicarija" /></p>
<h2>Mėgstantiems vasariškas pramogas – atgaivinantys vandens telkiniai</h2>
<p>Net jei ir nepavyktų vasarą nukeliauti į išvardytus kraštus, pasaulyje yra daugelis vietų, priverčiančių stabtelti ir pasigrožėti gamtos kūriniais. Štai, mėgstantiems maudynes vėsiame vandenyje pateiktas sąrašas įdomiausių vandens „duobių“, gaubiamų gamtos, sąrašas visame pasaulyje. Kai kurios iš jų pasiekiamos vos kelių valandų skrydžiu.[5]</p>
<p><strong>Giolos lagūna Graikijoje. </strong>Graikija neabejotinai gali didžiuotis savo kraštovaizdžiu, o ypatingai įspūdingais vandens telkiniais, skaidriu jūros vandeniu, pro kurį įžvelgiami koralų rifai ir vandens fauna. Ši lagūna yra netoli Taso salos, įsitaisiusi Egėjo jūros pakraštyje, todėl yra nuolat skalaujama šalia esančio vandenyno bangų.</p>
<p><strong>Gunlomo giluminis baseinas Darvine. </strong>Įsikūręs Kakadu nacionaliniam</p>
<p>e parke, esančiame Šiaurės teritorijoje. Šio giluminio baseino vanduo pasižymi vėsa ir gaiva. </p>
<p><strong>Havasu krioklys Arizonoje. </strong>Šis krioklys yra pasislėpęs giliai Didžiajame kanjone, todėl norint jį surasti, teks gerai paplušėti. Žygiuojant šiame parke nėra jokių takų, tad teks pasiruošti sunkiam 16 kilometrų žygiui per didžiulius Arizonos karščius. Tačiau teigiama, jog pamatę šį krioklį suprasite, jog buvo verta sukarti tokį kelią.</p>
<p><strong>Cenote Ik Kil telkinys Meksikoje. </strong>Jei vaikystėje žiūrėdavote filmukus, kuriuose buvo vaizduojami magiški miškai, kuriuose gyvena fėjos, ši vieta sukels tikrą dežavu jausmą. Šis telkinys yra netoli Jukatano Meksikoje, o įbridus į paslaptingai žydrą vandenį aplink plaukioja maži šamai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/havasu-falls.jpg" alt="Havasu krioklys" /></p>
<h2>Ekskursijos po urvus puikiausiai tiks nepakenčiantiems karščių</h2>
<p>Norint tyrinėti neatrastą pasaulį urvuose, toli vykti neteks – atrinkome įspūdingiausius urvus Europoje. Urvai nuo seno buvo ta vieta, kurią gaubia tamsa ir daugybė paslapčių. Tiesa, ne visi urvai yra pritaikyti eiti vienam, todėl gali tekti pasinaudoti siūlomomis ekskursijomis ir vykti su keliautojų grupe – taip bus daug smagiau ir saugiau. </p>
<p><strong>Žydrasis urvas Kroatijoje. </strong>Urvas slypi uolėtoje Bisevo saloje. Toks pavadinimas suteiktas ne šiaip sau – urve telkšantis vandens telkinys yra įstabiai žydro atspalvio, kurį suteikia saulės spinduliai, patenkantys pro urvo plyšius. Idealiausias laikas lankymui yra vasaros sezono metu – maždaug apie vidudienį.[6]</p>
<p><strong>Postoinos urvas Slovėnijoje. </strong>Įspūdinga karstinių urvų sistema, kurios ilgis net 20 570 metrų ir veikiau primena tikrą požemių karalystę nei urvus, kuriuos išvysite vykdami specialiu senoviniu traukinuku. Oro temperatūra šiuose urvuose net ir vasarą siekia vos 8-10 laipsnių šilumos.[7]</p>
<p><strong>Žydrieji urvai Zakinte. </strong>Šie neįprastos išvaizdos urvai yra viena populiariausių lankytinų vietų Zakinto saloje ir gali būti pasiekiami tik vykstant į ekskursiją arba plaukiant laivu. Daugelį urvų galima aplankyti plaukiant vidutinio dydžio laivu, tačiau kitus aplankyti gali tik nardytojai.[8]</p>
<p><strong>Žydroji grota Kaprio saloje. </strong>Šis natūraliai susidaręs urvas yra 25 metrų pločio ir 60 metrų ilgio su mažu įėjimu, kurio aukštis nesiekia nė metro. Todėl norėdami įeiti lankytojai turi plaukti atsigulę medinėse valtelėse. Praplaukus akliną tamsą atsiveria nuostabaus žydro atspalvio vandens telkinys.[9]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/blue-caves.jpg" alt="Žydrieji urvai" /></p>
