Namų darbus tėvai atlieka už vaikus
Tikrai ne pirmos jaunystės naujiena, kad yra tėvų, kurie namų darbus padaro ne visai kartu su vaikais, bet už juos. Kokios to pasekmės – laikinas pasitenkinimas vaikui gavus pagyrimą už gerai atliktas namų užduotis, kurios veda į ilgalaikę švietimo duobę. Žinoma, sunku suprasti, kodėl tėvai daro namų darbus už vaikus, arba kodėl, vaikui nesuprantant užduoties, ir tėvams negalint jam padėti, vaikas bijo kreiptis į mokytoją? Vis dėlto situacija kartais darosi visiškai kuriozinė, kai paaiškėja, kad yra krūva suaugusiųjų, kurie nepajėgia išspręsti paprasčiausių pradinukams skirtų matematikos užduočių. Ar tai gali būti priežastis, kodėl tikslieji mokslai Lietuvoje važiuoja žemyn?
Štai socialiniuose tinkluose prasidėjus mokslo metams pasipila užduočių, pratybų nuotraukos su prašymais padėti išsiaiškinti atsakymą. Neretai – būtent atsakymo reikia, o ne sprendimo.
Tačiau šoką gali sukelti ir tai, kad tokie prašymai viešoje erdvėje sklando visai ne apie trigonometrijos uždavinius, o paprasčiausias pradinukams skirtas matematines užduotis.
Štai vienas pavyzdys iš „Pradinukų reikalų“ grupės socialiniame tinkle. Mama prašo pagalbos išsprendžiant uždavinį su trupmenomis.
Neišvengiamai pasipila tėvų priekaištai.
„Dabar jau suprantu kodėl mamos pirmokams ieško korepetitorių – pačios nesupranta“, – stebėjosi Laura.
„O man keistą kam už vaiką daryt namų darbus, jei tikrai vaikas nesupranta, vadinasi eina pas mokytoją ir aiškinasi ko nesuprato. Vadinasi nedaro išvis užduoties jei nesupranta“,– rašė ir Kristina.
Tiesa, atsirado ir nemažai mamai aiškinančių, kaip gi reikia spręsti tokį uždavinį – vieni rašė tekstu, kiti fotografavo savo atliktus skaičiavimus, treti tiesiog parašė atsakymą[1].
Nuostabą dėl nemokšiškumo laiko patyčiomis
Tačiau vis daugiau tėvų nemato nieko blogo tame, kad tėvai prašo patarimų socialiniuose tinkluose. Neretai pastabos ir komentarai, kaip čia tėveliai negali padėti vaikui pirmose klasėse yra laikomi patyčiomis.
„Mieli tėveliai, tikrai labai dažnai pasitaiko klausimų, kaip atlikti vienokią ar kitokią užduotį. Tokiose situacijose labiausiai apmaudu, ne tai, kad tėvai nesupranta pirmos klasės užduoties, bet tie nesibaigiantys komentarai apie tai, kokie tie tėvai neišprusę ir pan.
Tik pagalvokime, kad gal tėvelių kompetencijos yra šiek tiek kitokios. Gal tai puiki kardiochirurgė, kuriai nelabai sekasi rašyba, o gal tai valytoja, kuri tą operacinę išdezinfekuoja taip, kad chirurgė galėtų operuoti, bet jai prastai su matematika.
Aš pati nesugebėjau išpręsti vakar čia įkelto Kengūros klausimo apie varles, man sunku suprasti net kartais ko klausiama užduotyje. Ir man ne gėda! Žinote, man matematika yra silpnoji grandis. Juodai juodai nesigaudau joje. Pirmos klasės uždaviniuose.
Nesu nei kardiochirurgė, nei valytoja. Esu paprasta išsilavinusi mama, dirbu darbą pagal savo specialybę ir puikų darbą. Atlieku mokslini darbą savo srityje, domiuosi daugeliu papildomų dalykų, mokausi ir tobulėju kasdien! Na o vat su matematika… na niekaip“, – rašė Greta pridurdama, kad tėvai skundžiasi, jog vaikai tyčiojasi vieni iš kitų mokykloje, bet patys suaugusieji elgiasi lygiai taip pat[2].
Matematikos taip ir nepavyksta išmokyti
Švietimo ministerijai besislepiant už naujų mokomųjų dalykų, prastos moksleivių matematikos žinios ir toliau temdo švietimo sistemos padanges.
Pernai metais matematikos egzamino neišlaikė daugiau, kaip trečdalis moksleivių. 35 proc. neišlaikymas sujudino švietimo bendruomenę, pasigirdo siūlymų net išbraukti matematiką iš privalomųjų egzaminų sąrašo. Tiesa, tokie siūlymai rimtai svarstyti net nebuvo.
Šiemet bandomasis matematikos egzaminas galimai rodo šiokias tokias gerėjimo tendencijas, nors neišlaikiusiųjų skaičiai vis tiek pakankamai niūrūs – Lietuvoje bendras neišlaikiusiųjų procentas siekia 23 proc.
„Bandomojo egzamino rezultatai rodo kur kas geresnę situaciją nei praėjusių metų egzaminas, jie panašesni į 2021 metų matematikos VBE rezultatus. Jei mokiniai skirs laiko silpniausioms vietoms patobulinti, o tikrajame egzamine nepasitaikys išskirtinai nestandartinių uždavinių, tikrai galime tikėtis, kad Vilniaus mieste neišlaikymas neperlips 15 procentų, o Lietuvoje bendrai – 20 procentų“, – įžvalgomis dalinosi „Edu Vilnius“ direktorė Unė Kaunaitė[3].
Kemša naujus dalykus, bet nesprendžia įsisenėjusių švietimo problemų
Tuo tarpu Švietimo ministerija nestabdo, ir į mokymo programas traukia vis naujus ir kartais net labai kvestionuotinus dalykus.
Nacionalinė švietimo agentūra paskelbė patobulintas ir atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Jose matyti, kad šalia mums įprastų dalykų atsiranda ir išties netipiškų pamokų, kurias mokiniai galės rinktis.
Štai dorovinio ugdymo srityje šalia etikos ir katalikų tikybos bei Lietuvoje esančių gausių tautinių mažumų ortodoksų stačiatikių tikybos, galima rasti ir evangelikų liuteronų, reformatų, karaimų, judėjų ir musulmonų sunitų tikybas.
Teigiama, kad sunitų tikybos mokymo tikslas būtų sudaryti galimybių mokiniui įgyti
kompetencijų, padedančių visapusiškai pažinti islamo tikėjimo pagrindus, pažinti save ir pasaulį per Šv. Korano ir pranašo Mahometo Sunos prizmę[4].
Mokykloje atsiras retos užsienio kalbos, rusų kalba po truputį stumiama
Maža to, kalbų mokslai bus pildomi lietuvių kalbos dalyku, kuris bus skirstomas pagal jos mokėjimo lygį. Pasak Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Ugdymo departamento laikinosios direktoriaus pavaduotojos Saulės Vingelienės, tai labai svarbu tiek iš užsienio grįžtantiems Lietuvos vaikams, tiek atvykstantiems užsienio vaikams, kad jie lengviau galėtų integruotis į mūsų šalies mokyklas. Šis dalykas ugdymo įstaigose įgyvendinamas jau ir šiais mokslo metais, nelaukiant kitų mokslo metų, kai startuos kitos BUP naujovės.
Jos teigimu, antroji užsienio kalba bus papildyta pasirinkimais, tokiais kaip ispanų, lenkų ir ukrainiečių.
Tuo tarpu iki šiol dažnai kaip antrąja kalba rinktos rusų kalbos purtomasi vis labiau. Nuo 2025 metų siūloma nebeorganizuoti rusų kalbos brandos egzamino. Specialistai teigia, kad brandos egzaminai būtų laikomi tik iš pirmųjų užsienio kalbų[5].
