<h2>Pataria nelaikyti pinigų „kojinėje“</h2>
<p>Laikams keičiantis ir pinigams sparčiai nuvertėjant, ne vienam tenka pasukti galvą, kur ir kaip investuoti bei kaip taupyti, kad turimos santaupos ne tik neprarastų vertės, bet ir ją didintų. Specialistai ramina, kad blogo laiko investicijoms nėra, o viskas priklauso tik nuo norimų investuoti lėšų dydžio, norimos gauti grąžos ir trukmės – kada jau tikitės išvysti pirmąją grąžą.</p>
<p>Anot Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) ekspertų, milžiniškos infliacijos laikais pinigų laikymas „kojinėje“ ar einamoje banko sąskaitoje – pats blogiausias dalykas, kuris santaupas tiesiog ištirpins. LCKU Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius pataria pradėti nuo paprastų žingsnelių norint pradėti taupyti – tai atsidėti bent 10 proc. (o uždirbant ir didesnes pajamas – ir daugiau) nuo gauto atlyginimo į atskirą sąskaitą ar indėlį, bet jokiu būdu ne į „kojinę“[2].</p>
<p>R. Šukevičius taip pat paneigia mitą, kad sutaupyti gaunant mažas pajamas esą yra neįmanoma. Anot jo, tai nėra tiesa, mat viskas priklauso nuo įpročio taupyti formavimo, o juk sulig pajamų didėjimu auga ir mūsų poreikiai. Ekspertas siūlo nusistatyti įprotį kas mėnesį atidėti tam tikrą pinigų sumą ir jos paprasčiausiai neįtraukti į išlaidų biudžetą. Taip kas mėnesį atsidėsite vienodą sumą pinigų ir greičiau sutaupysite. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/santaupos-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Saugiausias ir patikimiausias būdas – indėliai</h2>
<p>Prasidėjus geopolitinei įtampai pastebimas ir vangesnis investavimas į aukštesnės rizikos priemones. Tad šiuo metu kaip saugiausią būdą taupyti pasyvias pajamas LCKU Verslo ir projektų vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė išskyrė taupomuosius indėlius[2]. Anot jos, šiuo metu tai vienas iš saugiausių ir patogiausių būdų taupyti.</p>
<p>Tiesa, kiekvienas bankas siūlo ir skirtingą naudą už pinigų laikymą jo indėlyje – skiriasi mokamų palūkanų dydžiai. Pavyzdžiui, anot J. Platenkovienės, kredito unijų mokamos palūkanos siekia 3 proc., o žmonės taupyti vis dažniau renkasi būtent taupomuosiuose indėliuose, mat esant reikalui, juos bet kada galima nutraukti (tik nutraukus anksčiau laiko nebus išmokamos palūkanos).</p>
<p>Didėjančią indėlių paklausą rodo ir didėjančios atidedamos sumos – 2021 m. duomenimis, vidutinė taupymo suma taupomuosiuose indėliuose siekė beveik 130 tūkst. eurų, kai dar 2019 m. nesiekė net 40 tūkst. eurų.</p>
<blockquote>
<p>Kredito unijų grupės duomenimis, 2021 m. fiziniai asmenys neterminuotuose indėliuose laikė 5 000 000 00 eurų, taupomuosiuose indėliuose – daugiau nei 3 000 000 00 eurų, terminuotuose – 3 000 000 00 eurų.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/indeliai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pataria vengti kelių klaidų</h2>
<p>Jei esate pradedantysis investuotojas, patariama neskubėti ir gerai pasverti visus „už“ ir „prieš“. Esant naujokui, kartais galima užkibti ne tik ant sukčių kabliuko, bet ir investuoti ten, kur skambiausios antraštės, tačiau nauda galimai bus mažiausia.</p>
<p>„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pataria, kad į investavimą nederėtų žiūrėti „pro pirštus“ ir pasikliauti tik tais rezultatais, kurie buvo pastaraisiais metais. Anot jos, galima nemenkai nusvilti investuojant į fondą ar kitą priemonę tik dėl to, kad pastarąjį pusmetį ji smarkiai pabrango – juk tai nebūtinai pasikartos[4].</p>
<p>Sekanti klaida, kurios derėtų vengti – tai susižavėjimas tik viena įmone ar investicine priemone. Pasak finansų ekspertės, net patys investuotojai tokios klaidos nedaro, nes nesugeba įvardinti tų įmonių, kurios demonstruoja didžiausią augimą.</p>
<p>Dar viena klaida pradedant investuoti būna naujokų noras kuo greičiau praturtėti, o tokiu būdu užkimbama ir ant sukčių kabliuko. Žymiai saugiau pelno tikėtis yra iš bendro ekonomikos augimo – investuojant į skirtingus verslo sektorius, o ne konkrečią sritį[4].</p>
<blockquote>
<p>Ir pats svarbiausias aspektas, anot ekspertės, yra neskubėti investuoti visų turimų santaupų, jei žinoma, kad artimiausiame 1–2 metų laikotarpyje jų gali prireikti – planas padidinti pajamas gali ir neišdegti, o tada teks susitaikyti su nuostoliais ir atgauti mažesnę sumą nei investavote.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/investicijos.jpg" alt="" /></p>
<h2>Investicijos į auksą</h2>
<p>Didėjant bankinių sistemų nestabilumui, vis dažniau pasigirsta nuomonių investuoti į tauriuosius metalus, o geriausia – į auksą. Juk stebint pastarąsias tendencijas, aukso kaina tik kyla, tad tai gali pasitarnauti kaip puiki ilgalaikė investicija.</p>
<blockquote>
<p>Aukso banko duomenimis, aukso uncijos kaina pastaruoju metu pasiekė neregėtas aukštumas ir gegužės 8 d. duomenimis, siekia 1 767,47 eurus už unciją[5].</p>
</blockquote>
<p>Palyginimui, 2018 m. rugsėjo 24 d. uncijos kaina buvo 1 020,65 eurai, o pikas buvo pasiektas prasidėjus karui Ukrainoje ir kovo 10 d. pasiekė 1 818,75 eurus už unciją, vėliau kiek pradėjo kristi, bet nežymiai.</p>
<p>Tačiau ekonomistai atkreipia dėmesį, kad tauriųjų metalų kaina – labai svyruojanti, tad investuoti į juos verta, jei pagrinde tikimasi išsaugoti turimų lėšų vertę, o ne iš to uždirbti.</p>
<blockquote>
<p>„Aukso kaina neramiais laikais dažniausiai kildavo, tad ir dabar didelė dalis ekonomistų prognozuoja kainos kilimą, kuri kol kas nėra pasiekusi aukštumų“, – teigė „Nacionalinio aukso banko“ atstovė Jurgita Lunskutė[6].</p>
</blockquote>
<p>Vis dėlto, nusprendusiems investuoti į auksą, svarbu atkreipti dėmesį, kad investicijos būdas nebūtinai turi apsiriboti tradiciniu fizinio aukso pirkimu. Teigiama, kad investuotojai gali rinktis iš trijų populiariausių strategijų[7]:</p>
<ol>
<li>Pirkti fizinį metalą: aukso luitus ir aukso monetas.</li>
<li>Įsigyti investicinio arba biržoje prekiaujamo fondo (ETF) akcijų, kas yra daug rizikingiau.</li>
<li>Prekyba ateities sandoriais įsipareigojant parduoti ar pirkti tam tikrą kiekį aukso sutarta kaina ateityje. Šis būdas dažniausiai pasirenkamas jau patirtį sukaupusių investuotojų.</li>
</ol>
<h2>Pasyvios pajamos investuojant į NT</h2>
<p>Na, ir turbūt vienas banaliausių, tačiau labiausiai pasiteisinančių būdų yra investicijos į nekilnojamąjį turtą (NT). Atkreipus dėmesį į nuolat kylančias NT kainas, o ypatingai, šalies didmiesčiuose – prašauti sunku. Visgi, nusprendus savo pajamas „užšaldyti“ būtent tokiu būdu, svarbu būti sukaupus reikiamą sumą norimam objektui įsigyti ir turėti santaupų nenumatytiems atvejams.</p>
<p>Investicija į NT nebūtinai reiškia, kad įsigytą objektą privalote parduoti vos tik kainoms pasiekus piką, toli gražu ne. Į įsigytą NT galite žvelgti kaip į pasyvių pajamų šaltinį, padėsiantį prisidurti prie atlyginimo ar pensijos jį išnuomojant. O kaip žinia, nuoma didmiesčiuose nepinga.</p>
<p>Nekilnojamojo turto brokeris Evaldas Matlauskas pastebi, kad prieš nusprendžiant investuoti į NT, svarbu gerai išmanyti šią rinką, kad „neprašauti“. Anot jo, svarbu išmanyti specifiką kaip antai, kokius objektus bus lengviausia išnuomoti, kiek tokia investicija atsipirks ir pan.[9]</p>
<p>Visgi, E. Matlauskas pastebi, kad investicija į NT yra verslas, o bet kuriam verslui reikia priežiūros, tad tik nupirkti objektą ir apie jį pamiršti paprasčiausiai nepavyks.</p>
<blockquote>
<p>Reikės nuolat prižiūrėti, kad įsigytas nekilnojamasis turtas būtų tinkamos būklės – neatsilupusios sienos, laiku pakeisti baldai. O kur dar rūpestis dėl laiku įsipareigojimus vykdančių nuomininkų bei mokesčiai mokesčių inspekcijai[9].</p>
</blockquote>
