I. Adomavičius – žirgelio prašęs, Lietuvos kultūrai vadovauti gavęs
„Mamyte, nupirk žirgelį, aš josiu ginti Lietuvos“ – tokius žodžius dar 2018-aisiais vykusiame LRT projekte „Du balsai – viena širdis“ išdainavo paskirtasis kultūros ministras, „aušrietis“ Ignotas Adomavičius. Nors seną vaizdo įrašą atkapstę internautai leipo juokais, mat anuomet I. Adomavičius dainavęs kartu su mama, dabar dainos žodžiai gali įgauti kitą prasmę – mat kultūros ministerijos atsakomybėje ir šalies žiniasklaida, tad gal iš tiesų politikui ir pavyks apginti Lietuvą, tik kiek kitokiais ginklais.
Anuomet pristatydamas savo pasirodymą, I. Adomavičius teigė, kad šią dainą padėjo išrinkti senelis.
„Jis yra šaulys, jis yra savanoris. Jis taip myli Lietuvą. Jis toks yra šiltas lietuvis, patriotas. Ir… Jis toks yra“, – kalbėjo I. Adomavičius.
„Mano tėtis sakė – dainuokit visos Lietuvos žmonėms, juk šimtmetis“, – sūnui antrino kartu su juo dainavusi mama.
Tačiau iš šio vaizdo įrašo pradėjo leipti internautai. Tiesa, kuri dalis pasirodyme užkliuvo labiausiai niekas negalėjo atsakyti. Matyt ta, kad dainavo ne kas kitas, o I. Adomavičius.
„Nu koks talentas! O koks artistas! Kodėl nenorite tokio ministro?“ – rėžė viena komentatorė.
O štai kita rėžė, kad I. Adomavičiaus svajonė iš tiesų išsipildė – tik žirgelį nupirko ne mama, o R. Žemaitaitis.
Tiesa, prieš keletą metų I. Adomavičius dalyvavęs ir muzikiniame projekte „Lietuvos balsas“.
Turi įgijęs muzikinį išsilavinimą
Tačiau net ir pokštai turi savo ribas, mat LRT projekte pasirodęs I. Adomavičius muzikine prasme išties pasirodė neblogai. O ir pats dabar jau politikas yra įgijęs muzikinį ir ne tik išsilavinimą.
Štai savo biografijoje 42-ejų I. Adomavičius nurodo, kad 2006 m. įgijo aukštąjį universitetinį išsilavinimą Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje. Taip pat 2003-aisiais jis baigė Moraine Valley bendruomenės koledžą, o 2002-aisiais įgijo muzikinį išsilavinimą baigęs M. K. Čiurlionio menų mokyklą – tromboną, dainavimą ir chorinį dirigavimą[1].
I. Adomavičius teigė, kad jo pagrindinis tikslas – užtikrinti, jog kultūra priklausytų ne tik sostinės elitui, bet ir paprastiems žmonėms regionuose. Anot jo, kultūra slypi mokytojuose, darbininkuose ir kūrėjuose mėgėjuose, kurie dažnai lieka be paramos ir socialinių garantijų, todėl jis pasisako už supaprastintą finansavimo sistemą[2].
Pagrindine kultūros problema politikas įvardija lietuvių kalbos išsaugojimą, siūlydamas sudaryti sąlygas imigrantams jos mokytis. Kartu jis žada rūpintis Holokausto atminties kultūra bei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimu, kad šis būtų matomas ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje.
Reaguodamas į kultūros bendruomenės pasirašytą peticiją prieš jo kandidatūrą, Adomavičius pabrėžia pasirengimą dialogui ir sako, jog priims visus norinčius kalbėtis.
I. Adomavičiaus kandidatūrą lydėjo giminystės šleifas
Tuo tarpu I. Adomavičius viešojoje erdvėje pirmiausia aptarinėtas ne dėl patirties, o dėl ryšių su „Nemuno aušros“ lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu. Paaiškėjo, kad kandidato žmona yra Žemaitaičio brolienės sesuo. Pats politikas šį faktą vadina „labai tolimu ryšiu“ ir pabrėžia, jog tai negali būti pagrindas skirti Adomavičių į ministrus.
Žemaitaitis tvirtina, kad Adomavičius į šį postą keliamas dėl ilgametės bendros veiklos partijoje ir jo, kaip patikimo žmogaus, reputacijos, o ne dėl šeimos saitų. Jis atkirto kritikams, kad šie „nejuokintų žmonių“.
Vis dėlto tiek Seime, tiek viešojoje erdvėje tokie ryšiai sukėlė nemažai klausimų. Saulius Skvernelis priminė, kad net ir tolima giminystė aukščiausiuose valdžios sluoksniuose neišvengiamai kelia skaidrumo abejonių. O visuomenė atkreipė dėmesį, kad kultūros ministro postas tradiciškai siejamas su profesionalumu kultūros lauke, tad bet koks šeimyninis šešėlis tampa dar labiau pastebimas.
Neužkliuvo nei Sabatauskai, nei Kreivio žmona
Tačiau Seime tai – ne pirmas atvejis, kada politikus galima įtarti šokant „giminystės tango“. Štai Lygių galimybių kontroliere eilę metų dirbusi Birutė Sabatauskaitė yra ilgamečio parlamentaro Juliaus Sabatausko dukra.
Šis šeimos ryšys sukėlė diskusijų apie galimą nepotizmą ir galimą įtaką valstybės tarnybos sprendimams. Kritikai pabrėžė, kad artimi santykiai aukščiausiuose valdžios sluoksniuose gali kelti abejonių dėl objektyvumo ir skaidrumo.
Tuo tarpu dar 2022 metais Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda suteikė įgaliojimus Lietuvos ambasadorei, tuo metu energetikos ministro Dainiaus Kreivio sutuoktinei Daliai Kreivienei[3].
Tačiau pats Kreivys anuomet teigė nuo balsavimo dėl savo žmonos kandidatūros nusišalinantis.
