<h2>Policijos pareigūnai vis dažniau atlieka greitosios pagalbos medikų darbą</h2>
<p>Jungtinė Karalystė susiduria su vis gilėjančia problema sveikatos priežiūros srityje. Greitosios pagalbos medikai nebeturi tiek pajėgumų, kad spėtų nuvykti į visus iškvietimus, todėl gelbėti žmonių, kuriems stoja širdis ar nutinka kitos nelaimės, skuba policijos pareigūnai. Policininkai net iki trečdalio savo laiko skiria ne policijos reikalams, o tam, ką turėtų atlikti medikai – įskaitant pacientų gabenimą į priimamąjį, reagavimą į psichinės sveikatos krizes ir panašiai.</p>
<p>Policija vis dažniau tampa vieninteliu ligonių ir bėdos ištiktųjų išsigelbėjimu, nes greitosios pagalbos automobiliai nebepajėgia laiku atvykti į visus iškvietimus. Pranešimų apie sustojusią širdį pasitaiko tiek daug, jog greitosios medicinos pagalbos tarnyba priversta prašyti pagalbos net ir tokiais kritiniais atvejais. O kadangi policijos pareigūnai yra apmokyti kaip suteikti pirmąją pagalbą ir naudoti defibriliatorius, jie tampa paskutine viltimi medikų nesulaukiantiems pacientams.</p>
<p>Dar praėjusį mėnesį visose 10 šalies greitosios medicinos pagalbos tarnybose buvo paskelbtas aukščiausias įmanomas juodojo įspėjimo (ang. black alert) lygmuo. Toks lygis reiškia, jog yra pasiektas aukščiausias pavojaus lygis, kai užimtos visos lovos, sistema patiria didelį spaudimą ir nebegali atlikti tam tikrų veiksmų bei suteikti visapusiškos skubios pagalbos. Tuo pačiu buvo paskelbta, jog net ir neatidėliotinos pagalbos reikalaujantys pacientai, kuriems įtariamas insultas, veikiausiai turės laukti iki dviejų valandų.</p>
<h2>Padėtis kelia pavojų ne tik pacientų gyvybėms, bet ir šalies saugumui</h2>
<p>Tad tikriausiai jau nieko nestebina, kad praėjusią savaitę parlamento ataskaitoje buvo įspėjama, jog Anglijos Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) ir socialinės rūpybos sektorius susiduria su didžiausia darbo jėgos krize istorijoje. Ataskaitoje teigiama, kad nuolatinis darbuotojų trūkumas kelia pavojų pacientų gyvybėms, o padėtį dar labiau apsunkina koronavirusas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/uk_police_officers_tries_to_help_patients.jpg" alt="" /></p>
<p>Susiklosčiusios aplinkybės kelia problemų ir policijai, nes pareigūnams tenka vežti pacientus į ligoninę ir kartais net valandų valandas laukti priimamajame drauge su psichikos ligoniais ar pažeidžiamais žmonėmis, kurie nepadarė jokio nusikaltimo. Per tą laiką policininkai negali atlikti tiesioginių savo pareigų. Vyriausioji konsteblė Olivia Pinkney sakė[1]:</p>
<blockquote>
<p>„Tai sumažina policijos gebėjimą kovoti su nusikalstamumu ir apsaugoti žmones visais platesniais būdais, kuriais turėtume. Tai taip pat gali įvelti policijos pareigūnus į situacijas, kai jie turi priimti sprendimus, kurių jie negali priimti <…>.“</p>
</blockquote>
<p>Policijos atstovai, kalbėdami apie šią problemą, pabrėžė, kad pareigūnams visada svarbu išgelbėti gyvybes, tačiau jų funkcijos nėra tokios pačios kaip medicinos darbuotojų. Jie turėtų spręsti konfliktus, užtikrinti tvarką, suimti nusikaltėlius ir atlikti kitus svarbius darbus, o ne šešias ar net aštuonias valandas praleisti ligoninėse su medikų pagalbos laukiančiais pacientais.</p>
<p>Tikriausiai būtent dėl to, jog policijos pareigūnai dažnai užimti ne tiesioginiu savo darbu, ėmė kilti nusikalstamumo lygis. Anglijoje ir Velse jis siekia naujas aukštumas, tačiau pareikštų kaltinimų kaip tik rekordiškai sumažėjo.</p>
<h2>Stojant širdžiai – medikų pagalba tik po beveik valandos</h2>
<p>Birželio mėnesį NHS atsakė į 900 000 skubių iškvietimų, taip veikiausiai sumušant greitosios pagalbos automobilių paklausos rekordą. Į antrai kategorijai priskiriamų pacientų iškvietimus vidutiniškai buvo sureaguota per 51 minutę. Šiai kategorijai priskiriami ir žmonės, kurie patiria širdies priepuolius. Beveik valandą trunkantis greitosios pagalbos medikų laukimas smarkiai prasilenkia su nustatytomis normomis, pagal kurias greitoji pagalba turėtų atvykti per 18 minučių.</p>
<p>Žinoma, medikai pritaria, jog policininkų skubėjimas į iškvietimus vietoj medikų nėra pageidautina situacija ar labai gera išeitis, kuri galėtų ir toliau tęstis. Greitosios medicinos pagalbos vadovų asociacijos generalinis direktorius Martinas Flaherty sakė:</p>
<blockquote>
<p>„Tai akivaizdžiai neatitinka geriausių pacientų interesų, dėl to policijos pareigūnai atsiduria neįtikėtinai sudėtingoje padėtyje ir naudojami vertingi policijos ištekliai.“</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/uk_needs_more_doctors.jpg" alt="" /></p>
<h2>Tikimasi, kad padėtį pavyks suvaldyti įdarbinus žmones iš Indijos, Filipinų, Šri Lankos</h2>
<p>Ir visa tai vyksta vasarą, kai neprasidėjo didelis sergamumas įvairiomis ligomis. JK sveikatos sekretorius Steve'as Barclay pripažino, jog valdantiesiems reikia itin sparčiai taisyti situaciją, kad NHS žiemą nepatektų į didžiulę krizę. Šaltuoju sezonu teks susidurti su sezoniniu gripu ir jau kone nuolatinėmis tapusiomis koronaviruso pandemijos sukeltomis problemomis. Be to, prie pablogėjusios britų sveikatos bei aštrėjančios krizės prisidės ir sparčiai augančios maisto bei energijos kainos. S. Barclay teigė[2]:</p>
<blockquote>
<p>„Rudenį ir žiemą mūsų laukia labai rimti iššūkiai, ir, mano nuomone, Baltuosiuose rūmuose, o ypač Sveikatos apsaugos departamente, reikia tikro sprinto, kad būtų pasiruošta rugsėjui.“</p>
</blockquote>
<p>S. Barclay netgi pažadėjo sušvelninti įdarbinimo taisykles ir pradėti greito įdarbinimo iniciatyvą, kad iki šaltojo sezono sveikatos priežiūros sektorius būtų tinkamai pasiruošęs dar didesniam spaudimui nei iki šiol. Planuojama pasamdyti tūkstančius užsienio medikų iš tų šalių, kuriose jų dirba daugiau nei reikia – įskaitant Šri Lanką, Indiją, Filipinus.</p>
<p>NHS šiuo metu trūksta dešimčių tūkstančių slaugytojų ir apie 6 000 šeimos gydytojų[3]. Dar blogesnė situacija socialinės globos srityje, kur šiuo metu yra 105 000 laisvų darbo vietų.</p>
<p>Ieškodamas išeičių, JK sveikatos sekretorius netgi teigė, kad bus įdarbinti anglų kalbos gerai nemokantys slaugytojai, nes dirbant globos namuose nėra keliami tokie aukšti kalbos reikalavimai kaip ligoninėse.</p>