Krenta ne tik regioninės ligoninės: nežinia ar sugebės atsitiesti Klaipėdos universitetinė ligoninė

Sujungus pajūrio ligonines, biudžete prasivėrė 9 mln. eurų skylė

Nuo sausio pirmosios dienos sujungus Klaipėdos jūrininkų, Palangos reabilitacijos ir Klaipėdos universitetines ligonines, paskirtas naujas vadovas ir nauji šios bendros, jungtinės ligoninės dalininkai. Tiksliau, vienas – Sveikatos apsaugos ministerija. Tačiau ar ši įstaiga nebus viena iš pirmųjų kritusi po sveikatos reformos buldozeriu ir kaip ji išgyvens, kol kas dar neaišku.

Ir nors apie sujungimą kalbėta jau seniai, o iš sujungimo viltasi teigiamų pokyčių, realybė atrodo gerokai liūdnesnė. Paaiškėjo, kad ligoninės finansai kone kritiškoje būklėje. 

„Šių metų pradžioje buvo viešai pagarsinta Klaipėdos universiteto ligoninės preliminari pajamų ir išlaidų sąmata už 2023 metus – ji siekia minus 9 mln. eurų. Didžiąją dalį sudaro išlaidos darbo užmokesčiui, kuris buvo nustatytas viename iš filialų 2022 m. pabaigoje“, – tokia informacija savo socialiniame tinkle dalinasi buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. 

Pranešime teigiama, kad darbo užmokesčio mažinti jau nebėra kaip, o ligoninėje ir taip trūksta medikų. 

„Tai po šito valdančiųjų marazmo, griaunant universitetinę mediciną, spėju, kad bus sugriauta ir tai, kas buvo iki tol. Išsilakstys medikai, gydymo įstaiga neteks teisės teikti tam tikras paslaugas. Tai sukels dar didesnes finansines problemas, o pacientams teks paslaugų važiuoti labai toli“, – sako A. Veryga^[1].

A. Dulkys: dar neaišku, ar tikrai biudžete skylė

Tiesa, pasidalinti duomenys – preliminarūs, tačiau veikiausiai labai tikėtini, preziumuojant, kad ataskaitą pateikę finansininkai skaičiuoti ligoninės išlaidas ir pajamas tikrai labai gerai moka. 

Ir nors Seimo salėje dabartino SAM ministro Arūno Dulkio buvo paklausta, kaip gi jis ketina spręsti tokią sudėtingą ligoninės finansinę situaciją – juolab kad jos vienintelis savininkas ir yra ministerija – ministras atsakomybės kratosi.

„Tapimas kokios nors įstaigos dalininku, žinot, nėra, kad pirmą dieną prisiimi už viską, kas ten įvyko, atsakomybę. Atvirkščiai, tapimas dalininku padeda viešinti įstaigoje esančias problemas. Kur tapome naujais dalininkais, procesas tik prasidėjęs, vyksta dalininkų susitikimai, susipažįstama su informacija, finansine atskaitomybe, kalbamasi su vadovais apie strateginius dalykus, tai yra normalus valdymas. Tas procesas užims ne vienerius metus“, – kalbėjo A. Dulkys.

Maža to, jo teigimu visada reorganizavus įstaigų veiklą pasirodo įdomūs dalykai, nors jis ir paragino neskubėti su kalbomis, kad ligoninė turi finansinį deficitą. Esą, gal ten ir koks finansinis pliusas slepiasi.

„Kokie ten dydžiai, minusai ar ne minusai, nenuskubėkim, dar bus išsiaiškinta, ar ten yra minusų“, – kalbėjo ministras^[2].

Klaipėdos ligonines sujungti planavo jau seniau, bet dalininkai turėjo būti trys

Tiesa, kad pajūrio ligoninės turėtų būti sujungtos, kalbėjo ir A. Veryga. Tiesa, jo vizijoje tokios jungtinės gydymo įstaigos dalininkai būtų trys: ne tik ministerija, bet ir universitetai, ir savivaldybė. 

Tačiau buvęs tuometis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskias priešinosi siūlymams sakydamas, kad sujungus ligonines ministerija turės gerokai daugiau įtakos ir apskritai, tai tėra jos noras kištis į gydymo įstaigų veiklą. 

„Taip tiesmukiškai, kad būtų pasakyta, kad „taip, norime perimti“ – ne, tokio tiesmuko reikalavimo ar imperatyvaus noro nebuvo. Bet... Pažiūrėkime, kiek būta įvairių bandymų vienaip ar kitaip padaryti visas Klaipėdos ligonines vieno pavaldumo arba vienam šeimininkui priklausančias. Tokių siūlymų buvo ir svarstymo eigoje, ir įstatymo pakeitimai jau buvo rengiami, kiek pamenu“, – yra sakęs V. Grubliauskas dar 2020 metais. 

Pats A. Veryga mintis, esą ministerija nori užvaldyti pajūrio ligonines, vertino kaip perspaustą nesąmonę. Tiesa, paradoksalu, kad realiai tikslą, apie kurį jis pats kalbėjo, įgyvendinus dabartinei Vyriausybei, staiga jis jame mato krūvas problemų^[3].

Klaipėdos universiteto ligoninei vadovauti panoro net 10 žmonių

Naujai iškeptai pajūrio ligoninei renkant naują direktorių, jo kėdės matuotis išsirikiavo dešimtys kandidatų. Tai – rekordinis skaičius žmonių, nes, tarkime, didžiausioms Kauno ar Vilniaus ligoninėms vadovauti nori vienas ar du žmonės. 

Tokius pokyčius galėjo lemti tai, kad ligoninei vadovauti gali visai su medicina nesusiję žmonės. Vieni tokį SAM sprendimą vertina teigiamai – esą gydytojai lai gydo, o vadybinį darbą atlikti galima be medicinos žinių. Kiti gi itin skeptiški – ligoninės veikla ir vadovavimas jam negali būti atsietas nuo gydymo, pacientų ir medikų poreikio išmanymo.

Pats A. Dulkys sako, kad platus spektras specialistų ligoninėms tik į naudą.

„Didesnis kandidatų skaičius – tai visos sveikatos sistemos pergalė, nes gero vadovavimo vaisius skins ir medikų kolektyvai, ir pacientai. Strateginė kryptis nesikeičia – atverti sveikatos sektorių naujoms idėjoms ir iniciatyvoms, kad būtų suteiktas naujas postūmis visai sistemai“, – teigia ministras.

Universiteto ligoninei vadovauti gali asmuo, turintis vadovaujančio darbo stažą ne tik sveikatos apsaugos ar socialinių paslaugų sektoriuose bei universitetinių studijų ir mokslo srityje, kaip buvo reikalaujama iki šiol^[4]. 

Iš esmės dabar ligoninei vadovauti galėtų ir kokios statybų įmonės vadovas. 

Medikus pykdo Klaipėdos universiteto ligoninės pasiūlyti atlyginimai

Ir nors ligoninės finansinė ataskaita savo milžinišką minusą remia atlyginimais, medikai, panašu, nesijaučia kažin kaip gerai įvertinti, 

Vyriausybės nutarimu nuo sausio pirmos didėjo minimalus mėnesinis atlyginimas, o kartu buvo reikalauta, kad darbo užmokestis būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į pakitusią MMA. Vis dėlto Klaipėdos medikai sako, kad sujungus ligonines atlyginimai nepakito, net ir padidėjus MMA – jie tebėra skaičiuojami nuo senojo MMA dydžio. 

Kartu akcentuojama, jog tai buvo padaryta vienašališkai, nesuderinus ir nepasitarus su darbuotojais ar jų atstovais.

Medikai sako, kad dėl tokios situacijos naujosios ligoninės darbuotojai jau yra praradę „teisingą darbo užmokestį” mažiausiai už vieną ketvirtį, t. y. už 3 mėnesius^[5].