Mokėjimų platforma „kevin.“ bankrutuoja, per keletą mėnesių darbo neteko kiek daugiau nei trečdalis darbuotojų
2024-ieji – itin nesėkmingi metai Lietuvoje veikiančioms didelėms mokėjimų platformoms, mat šiemet jau trečiojo finansų rinkoje veikiančio startuolio „Kevin EU“ galva „krenta“. Mokėjimų platforma pranešė atsidūrusi ant bankroto ribos, o darbuotojai savo skundais užvertė Darbo inspekciją.
Finansinių technologijų įmonė „kevin.“ išgyvena ne pačius lengviausius laikus, kai „Delfi“ žiniomis, teismą pasiekė jau trečias įmonės pareiškimas dėl bankroto, o darbuotojų nepasitenkinimas pasiekia naujas aukštumas, ko pasekoje, jų ir toliau mažėja[1].
Pasak atstovų iš Valstybinės darbo inspekcijos (VMI), iš viso šiuo metu Darbo ginčų komisija gavusi 62 prašymus išnagrinėti skundus dėl UAB „Kevin EU“.
Rekvizitai.lt duomenimis, Tado Tamošiūno vadovaujamoje finansų įstaigoje šiuo metu dirba 23 darbuotojai, o vidutinis atlyginimas čia siekia 7 357,71 eurus[2].
Darbuotojų skaičius sparčiai mažėti pradėjo nuo šių metų gegužės, nors tokia tendencija jau buvo prasidėjusi 2023-ųjų rugsėjį. Palyginimui: 2024 m. rugsėjo 27 d. įmonėje dar dirbo 36 darbuotojai, o jau rugpjūčio 21 d. iš jų liko tik 23.
„Sodros“ duomenimis, įstaiga valstybei skolinga 439 761,72 Eur sumą.
Liepos pabaigoje Lietuvos bankas apribojo „Kevin EU“ veiklą
Dėl startuolio vėluojamų atlikti darbų ir pateikti būtinų ataskaitų, Lietuvos bankas (LB), matydamas grėsmę vartotojams, apribojo įmonės veiklą ir paskyrė bendrovę „Valnetas“ veiklos priežiūrai, o iki rugpjūčio 30 d. įpareigojo pateikti visus reikalingus duomenis[3].
Rugpjūčio pradžioje apskriejo informacija apie serbų įmonės „AV Holding d.o.o.“ bei kelių fizinių asmenų prašymą „Kevin EU“ iškelti bankroto bylą[4].
Portalo „Verslo žinios“ gegužę atliktas tyrimas parodė, „kevin.“ ir garsiai nuskambėjęs „Foxpay“ dalyvavo nelegalių e. kazino aptarnavimo schemoje[5].
Lietuvių startuolis dar 2022 metais skelbėsi pritraukęs 65 mln. USD investiciją[6].
Bendrovė buvo įsteigta 2018 m., o savo veiklą pradėjusi 2020-aisiais, kai turėjo 120-ties darbuotojų komandą.
Nesiseka ir kitoms mokėjimų platformoms – apribota „Foxpay“, susikompromitavo ir „Contribee“
Po buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės skandalo su „Foxpay“ savininke Ieva Trinkūnaite iš ylos pradėjo lįsti ir kiti negeri dalykai.
Pavyzdžiui tai, kad pati I. Trinkūnaitė neatitinka keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų dėl savo turimų itin artimų ryšių su už finansinius nusikaltimus teistu Vilhelmu Germanu.
Todėl Lietuvos bankas (LB) liepos mėnesį priėmė sprendimą „Foxpay“ veiklos priežiūrai paskirti laikinąjį atstovą ir įpareigoti neteikti paslaugų naujiems klientams bei tiems, kurie priklauso rizikos grupėms[7].
Šį mėnesį Lietuvą sukrėtė ir dar vienas turinio kūrėjų itin mėgstamos sutelktinio finansavimo platformos „Contribee“ skandalas, kai paaiškėjo, jog buvęs bendrovės vadovas Gediminas Ratkevičius, pasak žiniasklaidos, skolinosi iš įmonės ir prie to pačio lėšas galimai persivedė ir iš organizacijos „Blue/Yellow“, į kurią tautiečiai aukojo pinigus tebevykstančiam karui Ukrainoje remti[8].
Nors ir ne mokėjimų platforma, bet vasaros pradžioje savo netikėtu bankrotu ne vieną nustebino populiarias apsipirkimų platformas – „Beta“ ir „Grupinį“ valdanti įmonė „Beta Media“. Paaiškėjo, kad bendrovė jau kurį laiką nebeatsiskaitė su savo partneriais, bet paslaugas pirkėjams pardavinėjo ir toliau, nors realiai jų suteikti nebegalėjo.
Vartotojai teigė gavę laiškus iš bendrovės, kuriuose buvo teigiama, kad įmonė bankrutuoja, todėl jos paslaugomis nebebus galima pasinaudoti.
77 primena, kad šalį krečia ir masinis stambių siuvyklų užsidarinėjimas. Tad dabartinė nestabili situacija rinkoje, nepaisant vidinių tokių bankrutuojančių bendrovių užkulisių, gali palikti ištisas grupes paprastų žmonių be darbo, o per tokias mokėjimų platformas galimai plaunami pinigai gali turėti neigiamų padarinių valstybei.
