Kraupūs užmojai: V. Putinas jau šią žiemą galėtų užvaldyti Europą

Pasaulis, Saugumas, ŠiandienMiglė Tumaitė
Kraupūs užmojai
Putinas jau šią žiemą galėtų užvaldyti Europą. Sincerely Media/Unsplash nuotrauka.

<h2>Valdymo modelio kritikavimas gali kainuoti gyvybę</h2>
<p>Rublio kursas, akivaizdu, kyla sparčiau nei bet kada anksčiau: kol pasaulio šalys virpa apimtos iki šiol nepatirto siaubo, V. Putinas palaipsniui, deja, stiprėja, kadangi „nuožmiosios“ sankcijos vilnija sunkiai suvokiama seka, pasireiškiančia sparčiai kylančiomis kainomis bei milijono žmonių badavimu. Ir visgi, ar buvo numatyta, kad taip nutiks?</p>
<p>Tvirtinama, jog vakarų sankcijos Rusijai vis tik yra pati blogiausia ir bene neproduktyviausia politika istorijoje[1]. Žinoma, karinė pagalba Ukrainai yra pateisinama ir, galima sakyti, daugiau mažiau neišvengiama, tačiau ekonominis karas iš esmės yra neveiksmingas prieš brutalų Maskvos režimą, galiausiai niokojantį visus kelyje pasitaikančius „taikinius“.</p>
<p>Pasaulinės energijos kainoms ir infliacijai augant it ant mielių, tiekimo grandinės chaotiškumas atima paskutinį kąsnį iš pažeidžiamiausiųjų: jiems trūksta trąšų, dujų bei grūdų. Bet Vladimiro Putino barbariškumas tik plečiasi, apimdamas manipuliavimo žmonėmis trajektoriją.</p>
<p>Taip, kritikuoti Vakarų sankcijas yra tolygu anatemai (priverstiniam atskyrimui, pašalinimui). Tačiau gynybos analitikai yra perdėm aplaidūs, galbūt netgi trumparegiški šiuo klausimu. Strateginiai ekspertai tyli lyg vandens į visuotinę pagalbos prašančią ertmę prisisėmę irgi, kol numanomi Didžiosios Britanijos lyderiai Liz Truss ir Rishi Sunak rungiasi pasitelkdami karingą retoriką ir žada vis griežtesnes sankcijas visai be jokio tikslo.</p>
<p>Ir štai, tik pamėginkite užsiminti apie skepticizmą šia tema ir būsite „išaukštinti“ kaip V. Putino garbintojai, sumetę ginklus pažeidžiamos Ukrainos priešakyje. Kitaip tariant, „visagalių“ sankcijų peizaže dar labiau išryškėja kryžiaus žygio dalyvių pagalbos šauksmas, kuris, pasirodo, įstabiai derinasi su nesibaigiančia kančia.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/markus-spiske-wiuxlhndclw-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sankcijos Rusijai „kviečia“ imtis sveiku protu nesuvokiamų veiksmų </h2>
<p>Dalis žmonių mano, jog V. Putinas šią žiemą bemaž lengvu mostu gali užimti Europą, – štai jums ir žadą atimantis kataklizmas.</p>
<p>Ženkliai sumažinant tiekimą iš pagrindinių dujotiekių, tokių kaip „Nord Stream 1“, pasaulinės naftos kainos pastarojo dėka pakilo į neregėtas aukštumas, kol Rytų Europos kviečių bei kitų maisto produktų srautas į Afriką ir Aziją, kaip žinia, buvo apskritai sustabdytas.</p>
<p>Dėl šios priežasties spėjama, kad Didžiosios Britanijos vidaus dujų sąskaitos per metus išaugs kone trigubai. Tuo tarpu pagrindinis naudos gavėjas, akivaizdu, yra ne kas kitas, o Rusija, kurios energijos eksportas į Aziją labai išaugo.</p>
<p>Ir iš tiesų, rublis yra viena stipriausių pasaulio valiutų šiais metais, nuo sausio sustiprėjusi beveik 50 %[2]. Be abejo, Maskvos turtas užsienyje buvo įšaldytas, bet nėra jokių ženklų, kad V. Putinui tai bent truputėlį rūpėtų, ir visai nesvarbu, kad nuo jo pamažu nusisuka rinkėjai.</p>
<p>Pasaulio ekonomikų tarpusavio priklausomybė tarnavo kaip taikos priemonė, bet ilgainiui virto karo ginklu, o ilgą laiką prie NATO stalo stovintys politikai buvo išmintingai atsargūs dėl karinės pagalbos Ukrainai eskalavimo, suvokdami karinio atgrasymo reikšmę. Tačiau aišku viena: dabar gi siekiama bombarduoti Rusijos ekonomiką, grąžinant ją į akmens amžių.</p>
<p>Ar tai yra naudinga, čia jau kitas klausimas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/christian-lue-7deytj7-8os-unsplash-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Agresija baksnoja į apsukrius žmonių žudymo metodų viražus</h2>
<p>Tiesa ta, jog tam tikros (dažniausiai netiesioginės) agresijos formos gali pasireikšti prielaida, kad kai kurie žmonės gali „tvarkyti“ pasaulį taip, kaip jie nori: jei ne ginklais, tai kapitalistinėmis jėgomis globalizuotoje ekonomikoje. Kadangi veiksmai dažniausiai primetami mažoms, silpnoms valstybėms, jie gana greitai išryškėja gerai savijautai priešingos simbolikos paraštėse.</p>
<p>Įdomu tai, kad vienas iš tokio reiškinio „pasekėjų“ yra amerikiečių ekonomikos istorikas Nicholas Mulder, pabrėžiantis, jog daugiau nei 30 sankcijomis pagrįstų „karų“ per pastaruosius 50 metų turėjo minimalų, jei ne absoliučiai priešingą poveikį[3].</p>
<p>Teigiama, kad jos labiau skirtos įbauginti tautas: nuo Kubos iki Korėjos, Venesuelos bei Rusijos, – visur įsitvirtino autokratiniai režimai, dėl ko, kaip žinia, sustiprėjo elito pajėgumai laisvės kainos sąskaita. (Panašu, jog sankcijos sukuria stabilumą ir pasitikėjimą savimi net ir silpniausios aukos atžvilgiu.)</p>
<p>Ir išties, pavyzdžiui, Putino puolimas dėl grūdų sandorio buvo tikrai niekingas manevras. Tai taip pat rodo, kad jo „taktika“ (kaip ir jis pats) yra beviltiška.</p>
<p>Tiesa, Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto Rusijos ekspertas Richardas Connolly taipogi apibūdino Putino atsaką į jam taikytas sankcijas po Krymo ir Donbaso užgrobimo 2014 metais. Pasak jo, jų tikslas buvo pakeisti Rusijos kursą tam tikruose regionuose, atgrasant nuo tolesnės agresijos. Tačiau jų nesėkmė iš tikrųjų buvo ganėtinai ryški.</p>
<p>Dabartinės ir, ko gero, pačios griežčiausios sankcijos, kurios kada nors buvo primestos didžiajai pasaulio galiai, dar neveikia visu pajėgumu, bet, matyt, laikui bėgant įsigalės, mat teigiama, jog V. Putinas galbūt visai netrukus maldaus taikos.</p>
<p>Kita vertus, nuostolingų nuomonių, beprecedentės taikos ir galios įrodinėjimas gali vykti mūšio lauke, šaliai neva mėginant lėtai „prisitaikyti“ prie naujų aplinkybių.</p>
<p>Žinoma, sankcijos paskatino prekybą su Kinija, Iranu bei Indija, ir tai buvo naudinga „saviškiams“, susijusiems su V. Putinu ir valdančiąja aplinka (pavyzdžiui, „McDonald's“ vietas visoje šalyje pakeitė rusams priklausantis tinklas „Vkusno &amp; tochka“).</p>
<p>Apskritai ekonomika yra silpnesnė, bet V. Putinas, rodos, stiprėja su kiekviena diena, – to vis tik nebuvo numatoma jokiose prognozėse. Tuo tarpu Vakarai ir jų tautos, deja, pateko į milžiniško nuosmukio žabangas, diktuojamas V. Putino melodijos rimtu, – šis gi, akivaizdu, atsisako pripažinti savo nesėkmę, bei įsivaizduoti atsitraukimą.</p>
<p>Galų gale, agresijos ironija liudija, kad dar kurį laiką valgysime iš V. Putino užmojams dedikuoto lovio.</p>