Kada vaikams prireikia narkozės?
Vizitas pas odontologą kai kuriems vaikams tampa tikru išbandymu – ašaros, baimė ir atsisakymas net prasižioti neretai priverčia tėvus ieškoti kitų sprendimų. Tokiais atvejais gydytojai kartais rekomenduoja dantų gydymą su narkoze. Tačiau kada ji iš tiesų reikalinga ir ar dėl to verta nerimauti?
Odontologai pabrėžia, kad bendrinė nejautra nėra pirmasis pasirinkimas, tačiau kai kuriose situacijose ji tampa saugiausiu sprendimu. Dažniausiai narkozė taikoma tada, kai vaikas labai bijo gydymo, negali bendradarbiauti dėl amžiaus ar emocinių sunkumų arba turi tam tikrų sveikatos sutrikimų[1].
Ji taip pat pasirenkama tada, kai vieno vizito metu reikia atlikti daug sudėtingų procedūrų. Tokiu būdu gydytojai gali greičiau sutvarkyti visas problemas, o vaikas išvengia papildomo streso ir nemalonių patirčių.

Kuo narkozė skiriasi nuo sedacijos?
Specialistai sako, kad tėvai dažnai painioja sedaciją su bendrine nejautra. Sedacijos metu pacientas būna atsipalaidavęs ir apsnūdęs, tačiau išlieka sąmoningas. Tuo metu narkozės metu vaikas miega ir nejaučia nei skausmo, nei diskomforto.
Dėl šių priežasčių kai kuriais atvejais vaikams pasirenkama bendrinė nejautra. Procedūros metu mažojo paciento būklę nuolat stebi anesteziologas, o naudojama moderni įranga leidžia užtikrinti saugumą viso gydymo metu.
Kaip vaikai jaučiasi po procedūros?
Prieš gydymą gydytojai įvertina vaiko sveikatos būklę ir pateikia pasiruošimo rekomendacijas. Procedūros dieną vaikas turi būti nevalgęs ir negėręs, taip pat nesirgti.
Po narkozės vaikas kurį laiką gali būti mieguistas, irzlus ar silpnesnis. Retais atvejais pasireiškia pykinimas, tačiau dažniausiai mažieji pacientai atsigauna gana greitai.
Gydytojai rekomenduoja po procedūros pailsėti namuose ir vengti aktyvios veiklos. Specialistų teigimu, svarbiausia užtikrinti, kad vaiko gydymas vyktų kuo saugiau ir sukeltų kuo mažiau streso.
Kai kurios odontologų paslaugos kompensuojamos PSDF lėšomis
Pirminė odontologinė pagalba Lietuvoje yra kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, tačiau pacientams svarbu žinoti, už ką mokėti nereikės, o kada dalį išlaidų teks padengti patiems. Ligonių kasos primena, kad nemokamos paslaugos teikiamos tik toje gydymo įstaigoje, kur žmogus yra prisirašęs[2].
Čia galima gauti pagrindines odontologines paslaugas – gydyti ėduonį, pulpitą, šalinti dantų akmenis ar traukti dantis. Prireikus siauresnės srities specialisto, pavyzdžiui, ortodonto ar burnos chirurgo, reikalingas siuntimas. Su juo pacientai gali kreiptis ir į kitas viešąsias ar privačias klinikas, turinčias sutartį su ligonių kasa.
Suaugusiesiems gydytojo odontologo darbas yra apmokamas PSDF lėšomis, tačiau už plombines medžiagas, vaistus ar vienkartines priemones dažniausiai tenka susimokėti patiems. Tuo metu vaikams, moksleiviams iki 24 metų bei socialiai remtiniems gyventojams šios išlaidos kompensuojamos.
Ligonių kasos taip pat akcentuoja prevencijos svarbą – vaikams kasmet apmokama dantų ėduonies profilaktika, burnos higiena ir dantų silantavimas.

Gydymo kainos gali priblokšti ne vieną
Vaikų dantų gydymo kainos privačiose klinikose priklauso nuo procedūros sudėtingumo ir vaiko poreikių. Paprasta odontologo konsultacija dažniausiai kainuoja apie 30 eurų, tiek pat gali atsieiti ir psichologinis vaiko paruošimas gydymui. Specialistai sako, kad toks pasiruošimas dažnai padeda sumažinti vaikų baimę ir palengvina gydymo procesą.
Profilaktinės procedūros taip pat sudaro svarbią gydymo dalį. Profesionali burnos higiena vaikams kainuoja nuo 45 eurų, fluoravimas – apie 50 eurų, o dantų silantavimas, padedantis apsaugoti dantis nuo ėduonies, prasideda nuo 20 eurų. Odontologai pabrėžia, kad reguliari profilaktika leidžia išvengti sudėtingesnių ir brangesnių problemų ateityje.
Gydymo kainos dažniausiai būna didesnės. Vaikų danties plombavimas kainuoja nuo 60 eurų, o pieninio danties šalinimas – apie 50 eurų. Sudėtingesnės procedūros, tokios kaip lūpos ar liežuvėlio pasaitėlio plastika, gali kainuoti nuo 100 eurų. Galutinė suma priklauso nuo gydymo sudėtingumo ir papildomų procedūrų poreikio.