<h2>Neribotos švietimo galimybės Lietuvoje – tik ne raupsuotiesiems</h2>
<p>Raupsuotieji dėl to, nes engiami ir stumiami į socialinę atskirtį. Šiais, kovidiniais laikais, tie raupsai labiau skaitmeniniai – plinta per žiniasklaidą, bauginimus, visuomenės skaldymą. Raupsuotaisiais laikomi žmonės, kurie yra sveiki, per visą pandemijos laikotarpį nesusirgo garsiuoju COVID-19, nesutinka vakcinuotis ir kasdien tikrintis savo sveikatos būklę garsiaisiais COVID-19 testais. Valstybė pamažu netenka principų ir, apskritai, vertybių – ji pradėjo pulti Lietuvos vaikus!</p>
<p>Griūtis valstybėje įvyksta tada, kai valstybė nebeturi pamato, pagrindinių kolonų, kurios ją laiko. Tada prasideda chaosas, kurio metu dėmesys nukreipiamas nuo pagrindinių problemų ir siekiama sukelti sumaištį dėl to, ko nėra. Taigi, pradėkime nuo kolonų – Lietuva jų nebeturi (čia dar esminis klausimas – ar apskritai tokias turėjo). Kiekviena sveika valstybė pasirenka sritis, kurios yra pagrindinės jos kolonos, pagrindinė varomoji jėga. Kaip pavyzdys: mokslas, sveikatos sistema, šeima ir kultūra. Taigi, kas atsitinka, kai nėra, ką puoselėti, matome dabar.</p>
<p>Ar kada pagalvojome, kad prieisime kritinį tašką, kada nebeužteks bauginti tik suaugusius, bet „duoklę“ gaus ir mūsų vaikai, kurie nėra pilnai savarankiški ir negali atsakyti už kitus, ypatingai, suaugusius. Pasirinktas puikus manipuliacijos būdas – jei nepasiduodate taip, pamažu žnaibykime jūsų vaikus – pažiūrėkime, kiek ilgai kęsite svetimą skausmą. Kaip žinia, mokyklose ir taip gajus patyčių klausimas, kaži, kas bus daroma su vaikais, kurių tėvai nesutiks skiepyti ar nuolatos testuoti, galvodami apie jų sveikatą, bet galiausiai, anot dabartinės valdžios principų, padarys jiems „šuns paslaugą“ augindami juos kaip Mauglius miškuose. Pirmiausiai mokiniams iki 16 metų kaip ir visiems kitiems, bus suteikiami „galimybių“ pasai. Bet į mokyklą eiti nereikia – vaikų ateitis visiems nusispjaut.</p>
<p>Vaikai, kurių tėvai nesutinka, kad jie taptų eksperimentais, bus atskiriami. Jiems bus kuriamos atskiros klasės arba netgi nebus leidžiama į jas įeiti. Pagal oficialius Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenis, nuo ateinančių metų jau numatoma kurti hibridines klases, kuomet pilną vyriausybės numatytą „komplektą“ atlikę vaikai galės grįžti į klases ir bendrauti su kitais vaikais, o tie, kurie nesutinka, bus siunčiami mokytis iš namų – nuotoliniu būdu ir galės bendrauti su sienomis.</p>
<p>Tiesa, nepamirškime ir finansavimo klausimų. Jei galvojate, kad visos šios naujovės steigiamos dėl jūsų vaikų gerovės – galvokite iš naujo. 2021 m. hibridinėms klasėms įrengti iš viso bus skiriama net 3,9 mln. eurų, o už juos numatoma įrengti 2 000 tokių klasių. Taip pat nepamirškite, kad jūsų vaikai už šį „malonumą“ (nesvarbu, kad jo nepajaus), turės kažkada susimokėti, nes panašu, kad valstybė gerokai įsisuko į kreditorių „užburtą ratą“.</p>
<p>Na, panagrinėkime, kam bus skirtos šios milžiniškos lėšos: anot ŠMM, jau birželio mėnesį savivaldybėms bus pristatyti naujai nupirkti nešiojamieji kompiuteriai už beveik 6,9 mln. eurų, įsigytos „Microsoft 365 A3“ licencijos už net 220 tūkst. Eur.[1] Na matote, kai reikia pinigus kažkaip pasiskolinti ir „įdarbinti“ fantazijos netrūksta, ypatingai tada, kai modernizavimas reikalingas mokykloms, kurios yra neatidaromos. Bet kai Lietuvos pensininkams prašoma pakelti pensijas, atsakoma: „sorry, nebeturime“. Tai tas pats, kas prašyti alkoholiko kaimyno grąžinti skolą ir dar jaustis kaltam, kad tai priminei.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/school-reorganisation.jpg" alt="Hibridinės klasės" /></p>
<h2>Kontaktinio ugdymo stabdymas ir teigiami testai – gauname, ko norime</h2>
<p>Prieš kelias savaites „raudonavus“ Vilniui, dabar raudonuoja Kaunas – nuolat signalizuojama apie nepalankią epidemiologinę situaciją. Būtent dėl to vėl buvo priimtas sprendimas stabdyti kontaktinį ugdymą pradinukams Kaune. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Kaune sergamumas COVID-19, lyginant su ankstesnėmis savaitėmis, išaugo.</p>
<p>Šios savaitės pradžioje iš viso Kauno mokyklose buvo užfiksuoti 68 koronaviruso atvejai. Tiesa, pažymima, jog beveik visos savivaldybės jau yra priėmusios sprendimą 5-11 klasių mokiniams leisti šiuos mokslo metus užbaigti nuotoliniu būdu. Ta proga, NVSC Kauno departamentas rekomendavo pradinukams taikyti tą patį nuotolinio ugdymo metodą bent jau „dviem savaitėm“.[2]</p>
<p>Išties, plačiau besidomintys situacija, to ir tikėjosi. Nuolatiniu testavimu kolekcionuojami skaičiai negali būti maži, o testai dažniau klaidingai teigiami ir neparodo realios situacijos. Lietuva gali pasigirti neišsemiamais mistiniais ženklais – masinė vakcinacija įsibėgėjo, žmonės nuolat testuojami, o sergančiųjų skaičiai ne tik, kad nemažėja – bet dar ir kyla. Įdomi ir mistinė statistika tik dar labiau patvirtina oficialiai SAM jau patvirtintą „konspiracijos teoriją“ dėl skiepų (ne)veiksmingumo. Gal tai būdas Vyriausybei dar labiau paskatinti vakcinuotis? Juk virusas „žaibiškai plinta“ ir tuoj visus sunaikins. </p>
<p>Toliau Seimo narys Aidas Gedvilas iškėlė klausimą dėl mokinių testavimo vadinamais pagaliukais. Testavimas iš seilių – puiki alternatyva, nesukelianti jokio diskomforto testuojamam asmeniui, tačiau mūsų Vyriausybei ji – nepriimtina. Vyriausybei reikia PGR testo, kuris, primename, gali būti visiškai klaidinantis:[3]</p>
<blockquote>Mokslininkai aiškiai pastebėjo, jog žmonės, tiriami pasitelkiant molekulinį PGR tyrimą iš nosiaryklės, gali gauti teigiamą atsakymą net ir tuomet, kai iš tikrųjų asmuo neužkrečia kitų. Ta tikimybė prie 35 ciklų yra tokia didelė, jog siekia net 97%.</blockquote>
<p>Tai dar ne viskas – „Firmus medicus“ portale rašoma, jog Lietuvoje yra atliekama 40-45 ciklų, tiriant PGR testus. Toks didelis ciklų kiekis gali tik dar labiau iškreipti testo rezultatus, „nes taip randama daug sergančių koronavirusu, nors iš tiesų jie nieko negali užkrėsti, o patys atsakymai daugeliu atveju yra klaidingai teigiami“,- rašoma portale.</p>
<p>Visgi, grįžtant prie siūlymo testuoti iš seilių, A. Gedvilas pabrėžia, jog pasaulinė patirtis jau rodo, kad tokiu testavimo metodu galima pasitikėti. Štai, Prancūzija jau nuo vasario taip tiria moksleivius, o mokslininkai netgi sutaria, kad toks testavimo būdo efektyvumas prilygsta testavimui pagaliukais. Seilių testai taip pat plačiai naudojami jau nuo praeitų metų vidurio Italijoje, Australijoje, Toronte, Kanadoje, Hong Konge, Singapūre, Naujajame Orleane ir kt. Lietuvos norėjimo kvailai „lyderiauti“ neįtikina net mokslininkų atlikti tyrimai, rodantys, kad „seilių ir nosiaryklės tyrimų rezultatai sutampa ankstyvos infekcijos metu“.[4]</p>
<h2>Kai turi daug – reikia dar daugiau, taip veikia Landsbergių verslas?</h2>
<p>Dabar, tikėtina, privačių mokyklų poreikis gerokai išaugs – juk kai kuriose privačiose mokyklose vaikai neverčiami testuotis ir skiepytis. Tad, galintys sau tai leisti tėveliai, neabejotinai savo atžalas ves būtent ten. Mokslas privačioje įstaigoje yra paremtas pažangesnėmis technologijomis ir savitomis metodikomis ir tai nėra blogai. Blogai tampa tuomet, kai valstybinio lygio privačių mokyklų oligarchai pradeda diktuoti savo taisykles ir šluoti nuo žemės paviršius turinčius menkesnes finansines galimybes.</p>
<p>Panašu, kad šiai valstybei vaikai ir jų ateitis (nuo ko priklauso ir visos valstybės šviesus rytojus), nereiškia nieko. Galime atsigręžti į ponus Landsbergius – pagal jų veiksmus galima matyti, kad išsilavinimo reikia tik tiems vaikams, kurių tėveliai nevengia gerokai patuštinti piniginių kas mėnesį mokėdami duoklę Karalienės Mortos mokyklai.</p>
<p>Lietuvoje jau sparčiai yra uždarinėjamos mažos mokyklos, nyksta kaimeliai ir maži rajonai. Tokius veiksmus, matyt, galime laikyti net ir „ubagų filtru“, išsilavinimą gaus tik tie, kurie galės eiti į Landsbergių nuolat plečiamas privačias mokyklas. Tam tikriausiai pritaria ir ministrė J. Šiugždinienė, pasirašiusi raštą, kuriame teigiama, kad jau nuo ateinančių metų bus reorganizuojamos arba likviduojamos tos mokyklos, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių.[5]</p>
<p>Panašu, kad jei iki šiol mokyklai pavyko stebuklingais būdais išsilaikyti, tai greit rajonų mokyklas išties ištiks „mirtis“, o vaikai galėsiantys eiti kur tik panorės. Ir tai dar ne pabaiga – ruošiama Tūkstantmečio mokyklų programa, kuria „bus siekiama užtikrinti, kad šiuolaikinio ugdymo infrastruktūra ir geriausia ugdymo praktika būtų prieinama visiems Lietuvos vaikams“.[6]</p>
<p>Deja, kad ir labai norėsime, tokia praktika tikrai nebus prieinama visiems Lietuvos vaikams – juk mažosios mokyklos, esančios valdančiųjų piršto užmirštose teritorijose, tokių galimybių neturės. Tad kur toji lygybė? Šiai programai numatyta skirti net 210 mln. eurų investicijų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 2021-2026 metų laikotarpiui. Nurodoma, kad lėšos gali būti skiriamos mokyklų fizinei aplinkai gerinti, specialiųjų poreikių turinčių vaikų integruotam ugdymui, mokyklų darbuotojų kvalifikacijai kelti, mokymosi priemonėms įsigyti bei mokinių pavežėjimo paslaugoms užtikrinti.[7]</p>
<p>Tiesa, mes nežinome, kiek iš tų lėšų bus skirta naujų mokyklų statyboms, o kiek tiems kriterijams, kurie yra skirti „mokinių bei pedagogų gerovei“. Na, jei viskas būtų taip paprasta ir „pagerinama“, galbūt nereiktų uždaryti kitų mokyklų, vietoje jų siekiant pastatyti prestižines.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/money-1.jpg" alt="Finansavimas" /></p>
<h2>Kovidinė karta, pildanti psichinių sutrikimų skyrius</h2>
<p>Ar tokia socialinė distancija taip ir praeis be pasekmių? Gal vaikai, augantys tokiomis sąlygomis tiesiog pripras prie jų ir adaptuosis? Jau vien pandemijos metu padidėjo psichologų darbo apimtys konsultuojant pasimetusius jaunus žmones, nebežinančius kaip toliau tvarkytis su savo emocine būsena esant tokiems kardinaliems gyvenimo pokyčiams. Savižudybių kiekis jaunimo tarpe verčia sunerimti – 2018 metais sau gyvybė atėmė net 76 amžiaus grupei nuo 15 iki 29 metų priklausantys jaunuoliai, 2019 metais – 83 jaunuoliai ir 2020 metais prie statistikos prisidėjo 69 jaunuolių gyvybės.[8]</p>
<p>Tendencija akivaizdi ir neraminanti – tik klausimas, kodėl valstybė taip nesirūpina jaunuolių psichine būsena kaip COVID-19 testavimu? Kodėl būti psichiškai sveiku tampa nebemadinga ir net nebesiektina? Valstybės sudarytos sąlygos psichologinei pagalbai gauti yra absurdiškos ir visiškai neveiksmingos ir daugeliu atveju net neprieinamos. Ieškant nemokamų psichologo konsultacijų internete, pagrinde mirga nemokami pagalbos linijų numeriai kaip „Vaikų linijos“, „Jaunimo linijos“, „Vilties linijos“ ir kt. </p>
<p>Kadangi tai yra nemokamos linijos, o kaip žinia, konsultantų kiekis – ribotas, prisiskambinimas šiais numeriais tolygus sėkmei. Tiesa, ar pagalba, gauta šiuo telefonu yra tolygi profesionalaus specialisto pagalbai – čia kitas klausimas. Konsultantas, esantis kitame laido „gale“ dažnu atveju nėra profesionalus psichologas ir pagalba labiau vienkartinė, nei tęstinė (kas yra būtina depresiją ir kitus psichinius sutrikimus turintiems žmonėms). Tiesa, galima kreiptis ir į šeimos gydytoją ir po mėnesio gauti siuntimą pas „valstybinį“ psichologą ir tai, tik iki tam tikros ribos. Tai negalioja jaunimui, siekiančiam aukšto rango pareigų valstybinėse institucijose – jei matysime, kad lankėtės pas psichologą – nepraleisime.</p>
<p>Paieškojus internete, galima rasti ir Krizių įveikimo centro kontaktinius duomenis – ten rašoma, jog psichologinė pagalba yra nemokama. Pasidomėjus plačiau, pateiktos „užslėptos“ sąlygos – pirmoji konsultacija yra nemokama, o likusios septynios konsultacijos po 10 eurų viena. Tiek investuojant į „Naujos kartos Lietuvą“, tūkstantmečio švietimo „perestroiką“, valstybė negeba teikti nemokamos psichologinės pagalbos. Galbūt ateities kartas reiktų raginti būti psichologais? Juk tai – puikus verslas sužalotos visuomenės sąskaita!</p>
<p>Kaip elgtis žmogui, kuris dėl esamos pandemijos neteko savo pagrindinio pajamų šaltinio, nugrimzdo giliai į skolas ir galvoja apie savižudybę, nes nemato kitos išeities? Kur tokiam žmogui kreiptis pagalbos, jei ji visur – mokama? Sveiki atvykę į naujos kartos Lietuvą, kur depresijai gydyti siūlomas alkoholis, o mokiniams pasakojamos galimybės apie lyties keitimą. <img src="77_CDN_URL/images/help.jpg" alt="Psichologinė pagalba" /></p>
