Lenkijoje prasideda nesiskiepijančių medžioklė – pradėtas masinis gyventojų patikrinimas
Šiuo metu Lenkija susiduria su visuomenine sveikatos krize, nes neskiepyti asmenys esą serga ir platina užkrečiamąsias ligas. Reaguodama į tai, Vyriausioji sanitarijos inspekcija (GIS) visoje šalyje pradėjo masinį patikrinimą, kurio metu rankiniu būdu bus peržiūrėta 7,5 mln. popierinių skiepų įrašų iš beveik 10 000 medicinos centrų, o neskiepytų vaikų tėvams kaip reikiant atsirūgs – iš pradžių bus mėginama su jais pasikalbėti, o vėliau, nepavykus, bus pritaikytos ir sankcijos. Tiesa, kokios – kol kas nenurodoma.
Tikimasi, kad šis procesas užtruks ne mažiau kaip tris mėnesius, nes yra tik 100 inspektorių. GIS vadovas dr. Pawełas Grzesiowskis pabrėžė, kad šia iniciatyva siekiama nustatyti tikrąsias skiepijimo apimtis visoje šalyje.
Neseniai kilę tymų, difterijos ir kokliušo protrūkiai esą išryškino skubų tokios kampanijos poreikį. Oficialiais duomenimis, skiepų atsisakė apie 90 000 šeimų, tačiau auditai rodo, kad tikrasis skaičius gali būti daug didesnis.
P. Grzesiovskis taip pat atkreipė dėmesį į nerimą keliančius skiepijimo centrų skirtumus – vieni praneša apie daugiau kaip 90 proc. skiepijimo lygį, o kiti – vos 20 proc. Jis įspėjo, kad skiepams nepritariantys gydytojai gali daryti įtaką tėvų sprendimams, ir teigė, kad tie, kurie visiškai nepritaria skiepijimui, turėtų persvarstyti savo vaidmenį medicinoje.
Lenkijoje prieš savo vaikus atsisakiusius tėvus gali būti taikomos sankcijos
Po patikrinimo agentūra planuoja susisiekti su neskiepytų vaikų šeimomis, kad pasiūlytų skiepų ir išspręstų visus susirūpinimą keliančius klausimus ar klaidingus įsitikinimus apie šį procesą.
Tikslas – užtikrinti, kad neskiepyti vaikai būtų tinkamai vakcinuoti, taip padedant išvengti tokių ligų kaip difterija, kokliušas ir tymai plitimo. Patikrinimas bus ilgas procesas, truksiantis kelis mėnesius, nes jo metu bus atliekama plataus masto skiepijimo įrašų peržiūra visoje šalyje.
Nuo 1960 m. Lenkijoje vykdoma skiepijimo programa ilgainiui išsiplėtė ir dabar tėvai privalo skiepyti vaikus nuo 12 infekcinių ligų, įskaitant tuberkuliozę, hepatitą B, rotavirusą, difteriją, poliomielitą ir kt.
Kiekvienas vaikas, gyvenantis Lenkijoje ilgiau nei tris mėnesius, privalo laikytis skiepijimo grafiko, o jo nesilaikantiems tėvams taikomos sankcijos. Tačiau šių taisyklių vykdymas dažnai būna nenuoseklus ir gali užtrukti.
Ar tikrai skiepytiems reikia bijoti neskiepytų?
Tačiau esminis klausimas visame kame yra susijęs su taip garsiai aiškinama skiepų suteikiama apsauga virusams, nuo kurių skiepijama. Tiesa, jokiuose medicininiuose dokumentuose ir nėra minima, kad skiepas apskritai yra pajėgus apsaugoti žmogų nuo viruso 100 proc., aiškinama, kad asmuo gali juo persirgti lengviau. Visgi, dabar kalbant apie nesiskiepijančius žmones ir neskiepytus vaikus, ypatingai mėgstama pabrėžti, jog pastarieji platina virusą ir gali juo užkrėsti kitus. Tačiau ko baimintis paskiepytiems, jei jau vakcina iš tiesų suteikia apsaugą?
Įdomi situacija nutiko ir Lietuvoje, kai pradėjo siausti jau kurį laiką negirdėtas ir neregėtas kokliušas. Taip jau nutiko, kad praėjusių metų rugpjūtį karčios šios virusinės infekcijos duonos teko paragauti ir skiepytiems vienos Naujosios akmenės gyventojos vaikams.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo gydomos trys mergaitės iš vienos šeimos, susirgusios kokliušu. Vyresnioji dukra buvo paskiepyta, tačiau jauniausioji dar nesulaukė skiepo, nes kūdikiai skiepijami tik nuo dviejų mėnesių.
Moteris atskleidė, kad jeigu jos dukra nebūtų laiku nuvežta į ligoninę, situacija galėjo baigtis daug blogiau – vaikui prasidėjo kvėpavimo sustojimas, kuris buvo gydomas deguonimi. Moteris piktinasi tėvais, atsisakiusiais skiepyti savo vaikus, ir mano, kad dėl jų sprendimų ši liga ir plinta.
Tačiau patys medikai kalba, kad vakcina nuo kokliušo užtikrina apsaugą tik per pirmuosius metus, o laikui bėgant imunitetas silpsta. Skiepyti vaikai gali susirgti, tačiau ligos eiga dažniausiai būna lengvesnė.
