Tęsiant tyrimus Mėnulyje, kosmoso agentūroms prisireikė atskiros laiko juostos
Šiandien Žemėje yra 24 laiko juostos, tačiau netrukus jų gali būti ir 25. Žinoma, tai būtų ne Žemėje, o Mėnulyje. Europos kosmoso agentūra nori suteikti Mėnuliui atskirą laiko juostą. Agentūra teigia, kad kosmoso organizacijos svarsto, kaip geriausiai nustatyti laiką Mėnulyje ir kaip suformuoti visiškai naują laiko juostą.
Tokia idėja jau buvo aptarta praėjusių metų pabaigoje Nyderlanduose vykusiame susitikime. Europos kosmoso agentūros navigacijos sistemų inžinierius Pietro Giordano teigia, kad kolegos tuomet entuziastingai reagavo į pasiūlymą ir šiuo metu jau yra dedamos koordinuotos pastangos nustatyti „bendrą Mėnulio atskaitos laiką[1].
Iki šiol Mėnulio misijos vykdomos pagal laiką šalies, kuriam priklauso erdvėlaivis. Tačiau taip susiduriama su iššūkiais: abipusiam ryšiui su misijos kontrolės punktu palaikyti būtinos giliojo kosmoso antenos, kurios yra sinchronizuotos su antžeminiu laiku.
Dabar, kai yra plačiai kalbama apie naują Mėnulio tyrimų erą, toks laiko apskaitos būdas nebus įmanomas. Pavyzdžiui, NASA kosminė stotis „Gateway“ turi būti koordinuojama su daugybe kitų Mėnulio ir kosmoso misijų, o sinchronizacija su Žeme gali pakenkti ryšiui[2].
Europos kosmoso pareigūnai teigia, kad tarptautiniu mastu pripažinta Mėnulio laiko juosta palengvintų darbą visiems, ypač kai vis daugiau šalių ir net privačių bendrovių siekia plėtoti tyrimus Mėnulyje.
Pati kosmoso stotis Mėnulyje šiuo metu taip pat neturi savo laiko juostos. Joje galioja koordinuotas pasaulinis laikas, arba UTC. Tai padeda padalinti laiko skirtumą tarp NASA ir Kanados kosmoso agentūros bei kitų bendradarbiaujančių kosmoso programų Rusijoje, Japonijoje ir Europoje.
Nauja laiko juosta Mėnulyje – garantuota kelionė laiku
Nors nustatyti 24 laiko juostas Žemėje nebuvo lengva, tai padaryti buvo tikrai lengviau nei susitarti dėl laiko juostos Mėnulyje. Kosmoso agentūrų atstovai dabar siekia nuspręsti, ar Mėnulis tikrai turėtų turėti savo atskirą laiko juostą. Taip pat svarstoma, ar laiko juosta turėtų būti nepriklausoma nuo Žemės, ar Mėnulio laiko juosta visgi turėtų būti sinchronizuota su Žemės laiku.
Šiuo metu techninių klausimų daugiau nei atsakymų. Mėnulyje laikas eina greičiau nei Žemėje: kiekvieną dieną Mėnulis gauna apie 56 papildomas mikrosekundes. Taigi, jeigu juostos būtų sinchronizuotos, vykstantieji į Mėnulį iš esmės patirtų kelionę laiku – tiesa, galbūt ir ne tokią, kokią daugelis įsivaizduoja: NASA įgula planuoja į Mėnulį iškeliauti 2024 m., tačiau nusileidimas ten įvyks tik 2025 m., kiekviena diena ten truks net 29,5 Žemės dienos.
Situaciją apsunkina ir tai, kad Mėnulio paviršiuje laikrodžiai tiksi kitaip nei Mėnulio orbitoje. Europos kosmoso agentūros atstovas Bernhardas Hufenbachas teigia, kad svarbiausia yra tai, kad Mėnulio laikas turėtų būti praktiškas patiems astronautams.
Sukūrus bendrą Mėnulio laiko sistemą, būtų galima ne tik paprasčiau planuoti ekspedicijas, tačiau ir atlikti Mėnulio tyrimus. Ekspertai mano, kad taip kaip ir Žemė, Mėnulis galėtų būti padalytas net į skirtingas laiko juostas, o tai vėliau padėtų plėtojant Mėnulio kolonijas.
Mėnulyje sudėtinga orientuotis ne tik laike, tačiau ir vietovėje
Iš tiesų, bene labiausiai Mėnulio laiko juostos poreikį lemia tai, kad jau kurį laiką siekiama sukurti Mėnulyje veikiančios navigacijos sistemą (GNSS), panašią į GPS ir kitus palydovinės navigacijos tinklus, kurie leidžia tiksliai nustatyti buvimo vietą čia, mūsų Žemėje. Kosmoso agentūros planuoja šią Mėnulio GNSS įdiegti maždaug nuo 2030 metų[3].
Europos kosmoso agentūra susitikime pernai lapkritį patvirtino Mėnulio palydovinės navigacijos projektą, pavadintą „Moonlight“. NASA pernai sausį taip pat pradėjo panašų projektą.
Iki šiol Mėnulio misijos savo buvimo vietą nustatydavo naudodamos radijo signalus, nustatytu laiku siunčiamus į dideles antenas Žemėje. Tačiau planuojant dešimtis misijų, nebepakaks antžeminių išteklių aprūpinti tiek tarptautines misijas, tiek vėliau ir privačius keliautojus į Mėnulį.
Todėl kitais metais Europos kosmoso agentūra drauge su NASA bandys nustatyti tikslią Mėnulio buvimo vietą naudodamos silpnus palydovinės navigacijos signalus iš Žemėje esančių laivų.
Vėliau pagal Mėnulio GNSS projektus planuojama aplink Mėnulį įrengti specialius palydovus, kurių kiekvienas turėtų savo atominį laikrodį.
Tada imtuvas, pavyzdžiui, esantis Mėnulio paviršiuje, trianguliacijos būdu nustatys savo buvimo vietą pagal laiką, per kurį jį pasieks palydovų signalai.
Europos kosmoso agentūra jau suplanavo pradinį keturių palydovų rinkinį, kuris užtikrintų navigaciją Mėnulio pietiniame ašigalyje. Ekspertai mano, kad toks nepriklausomo laiko nustatymo modelis pasitarnaus atliekant tyrimus ir kitose, tolimesnėse planetose, pavyzdžiui, Marse.
Ateityje tikimasi didžiulio Mėnulio tyrimų proveržio
Mėnulio laiko bei navigacijos sistemos sukūrimas dabar yra tapęs aktualia tema ne be reikalo. NASA jau netrukus rengiasi siųsti į Mėnulį pirmąją astronautų komandą per daugiau nei 50 metų. Kinija taip pat siekia išlaipinti savo pirmąją įgulą Mėnulyje, tai padaryti tikimasi maždaug šio dešimtmečio pabaigoje.
Ateinantį dešimtmetį Mėnulio tyrimai gali tapti viena iš karščiausių mokslinių temų. NASA misija „Artemis III“ planuojama 2024-2025 m. Taip NASA įeis į istoriją, siųsdama pirmuosius žmones tyrinėti regiono netoli Mėnulio Pietų ašigalio.
Būdami Mėnulyje astronautai atliks mokslinius tyrimus tiek erdvėlaivyje „Starship“, tiek ir vaikščiodami Mėnulio paviršiumi. Specialūs kostiumai suteiks astronautams daugiau laisvės ir lankstumo judėti, jie galės ištirti daugiau teritorijos nei ankstesnių Mėnulio misijų metu[4].
Tokių pasivaikščiojimų Mėnulyje metu astronautai fotografuos ir filmuos, tirs geologiją, ims mėginius ir rinks kitus duomenis, kad pasiektų konkrečius mokslinius tikslus. Viliamasi, kad astronautų surinkta informacija ir medžiaga padės geriau suprasti menkai pažintą Pietų ašigalio regioną, Mėnulį ir mūsų Saulės sistemą.
O eiliniams stebėtojams Žemėje vaizdas iš Mėnulio Pietų ašigalio regiono atrodys visai kitaip nei per istorinę „Apollo“ misiją ir jos metu darytas nuotraukas Mėnulio ekvatorinėje srityje.
