<h2>Baltarusijoje griežtinamas mirties bausmės įstatymas</h2>
<p>Baltarusijoje pritarta įstatymų pataisoms, pagal kurias mirties bausme bus galima nuteisti individą už mėginimą įvykdyti teroro aktą. Skelbiama, kad Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka jau pasirašė šį įstatymą, kuris įsigalios po 10 dienų nuo jo paskelbimo[1].</p>
<p>Tai reiškia, kad Baltarusijoje prasideda tikras košmaras – kyla didžiausia grėsmė režimui besipriešinantiems žmonėms ir opozicijai. </p>
<p>Anksčiau mirties bausmė šioje šalyje buvo skiriama tiems, kurie jau įvykdė teroro aktus, per kuriuos žuvo žmonės.</p>
<blockquote>
<p>Baltarusijos valstybės saugumo komitetas arba KGB, šiuo metu turi ilgą įtariamų „teroristų" sąrašą, į kurį įtraukti ir keli opozicijos aktyvistai, ir „partizanai“, sutrikdę šalies nacionalinio geležinkelio eismą. </p>
</blockquote>
<p>Opozicija teigia, kad naujieji teisės aktai skirti dar labiau įbauginti Baltarusijos diktatoriui prieštaraujančius asmenis. Pagrindinės Baltarusijos žmogaus teisių grupės taip pat pasisakė prieš šį įstatymą.</p>
<p>Baltarusija yra vienintelė Europos šalis, kurioje, nepaisant raginimų paskelbti moratoriumą, toliau vykdomos mirties bausmės.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jana-shnipelson-auvh9wcqhfu-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Didelė grėsmė opozicijai</h2>
<blockquote>
<p>Baltarusijoje įvesta mirties bausmė už pasikėsinimą įvykdyti teroro aktą didelę grėsmę kelia opozicijai. Tokie kaltinimai jau yra pareikšti keliems baltarusių aktyvistams.</p>
</blockquote>
<p>Gardino miesto teismas trečiadienį už uždarų durų pradėjo nagrinėti 12 aktyvistų, kaltinamų „teroro aktų rengimu“, bylą[2].</p>
<p>Tarp kaltinamųjų yra veteranas aktyvistas Mikalajus Autuchovičius, jau praleidęs kalėjime daugiau nei septynerius metus metus. 59 metų vyrui pareikšta virtinė kitų kaltinimų, tarp jų – dėl tėvynės išdavystės.</p>
<p>Aktyvistai kaltinami 2020 metų spalį padegę milicininko namus ir automobilį, o tų pačių metų lapkritį sudeginę dar vieno milicininko mašiną. Tai vyko masinių protestų metu, prasidėjusių po suklastotų prezidento rinkimų.</p>
<p>Opozicija ir Vakarų demokratijos tikrąja rinkimų nugalėtoja pripažįsta Sviatlaną Cichanouskają. Po rinkimų S. Cichanouskaja pasitraukė į Lietuvą ir iš čia vadovauja baltarusių opozicijai. </p>
<p>Pernai kovą Baltarusijos prokurorai apkaltino S. Cichanouskają „teroro aktų planavimu, veikiant organizuota grupe“. Pati A. Cichanouskaja mirties bausmės įstatymo pokyčius komentuoja taip:</p>
<blockquote>
<p>„Mirties bausmės įvedimas už „pasikėsinimą į terorizmą" yra tiesioginė grėsmė aktyvistams, besipriešinantiems diktatoriui ir karui Ukrainoje. Raginu tarptautinę bendruomenę reaguoti ir apsvarstyti bet kokias priemones, kurios padėtų užkirsti kelią politinėms žmogžudystėms Baltarusijoje."</p>
</blockquote>
<p>Tačiau paskutiniai suėmimai dėl kaltinimų terorizmu buvo susiję su vadinamaisiais „geležinkelio partizanais", kurie yra kaltinami sabotažu Baltarusijos geležinkeliuose. Asmenų grupės trukdė tiekti Rusijos ginklus į fronto liniją Ukrainoje Baltarusijos geležinkeliais[3].</p>
<p>Baltarusijos Helsinkio komitetas, žmogaus teisių centras „Viasna" ir grupė „Žmogaus teisės prieš mirties bausmę" paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pažymėjo, kad naujosios pataisos „sudaro prielaidas rimtiems piktnaudžiavimams ir savavališkam mirties bausmės taikymui".</p>
<blockquote>
<p>Gegužės 10 d. duomenimis, Baltarusijoje tebėra sulaikyti 1 186 politiniai kaliniai.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ang-bob-de8w9k-jlwo-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kas paskatino tokį sprendimą?</h2>
<p>Baltarusijos baudžiamojo kodekso pakeitimą priimti kuo skubiau, tikėtina, paskatino ne tik opozicijos veiksmai, tačiau būtent „geležinkelių partizanai.“ Sabotažiniai veiksmai šalies geležinkelių sistemoje, kuria intensyviai naudojasi Rusijos kariuomenė, itin nepatiko pačiam Baltarusijos diktatoriui.</p>
<p>Vasario 24 d. Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, įsiverždama į ją keturiais pagrindiniais maršrutais. Vienas iš šių maršrutų ėjo per Baltarusijos teritoriją iš šiaurės ir naudojo šalies geležinkelius atsargoms ir amunicijai gabenti[4].</p>
<p>Peržengusios Baltarusijos ir Ukrainos sieną ir sparčiai judėdamos Kijevo link, Rusijos pajėgos per pirmąsias karo savaites sugebėjo pasiekti Ukrainos sostinės pakraščius.</p>
<p>A. Lukašenkos režimas remia Rusijos karą, šalies teritorijoje dislokuotos Rusijos artilerijos ir raketų sistemos, tiesiogiai nukreiptos į Ukrainos miestus. Tačiau ne visi Baltarusijoje sutinka su A. Lukašenkos sprendimu padėti Rusijai kare.</p>
<blockquote>
<p>Nuo karo pradžios Baltarusijos nacionaliniai geležinkeliai pranešė apie dvi kibernetines atakas, nukreiptas prieš jų vidaus tinklus, dėl kurių dviem savaitėms buvo paralyžiuotos jų automatizuotos operacijos. </p>
</blockquote>
<p>Baltarusijos vidaus reikalų ministerija pranešė apie mažiausiai šešias diversijas įvairiuose geležinkelio ruožuose. „Geležinkelio partizanai" sulėtino ginklais pakrautų traukinių judėjimą, kai kuriais atvejais visiškai juos sustabdydami.</p>
<blockquote>
<p>Ukrainos valstybinės geležinkelių bendrovės „Ukrzaliznycia" vadovas Oleksandras Kamyšinas pripažino, kad šie veiksmai reikšmingai prisidėjo prie Rusijos puolimo iš šiaurės stabdymo. </p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu Baltarusija juos pavadino teroro aktais ir suėmė beveik 60 piliečių.</p>
<p>Baltarusijos prolukašenkinė įstatymų leidėja Marina Lenčevskaja, duodama interviu valstybės kontroliuojamam televizijos kanalui pateisino mirties bausmės įstatymo pataisą, prilygindama diversantus teroristams:</p>
<blockquote>
<p>„Ši priemonė yra visiškai adekvati, turint omenyje nemažai teroristinių siekių, nukreiptų prieš ypatingos svarbos objektus, infrastruktūrą: transporto, karinius, energetikos objektus."</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/maria-oswalt-vusrig5ykro-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Mirties bausmė Europoje nebetaikoma</h2>
<p>1953 m. žemyne įsigaliojo Europos žmogaus teisių konvencija. Konvencijoje, kuri yra teisiškai privaloma tarptautinė sutartis, yra straipsnių, kuriais užtikrinama teisė į gyvybę. Ji taikoma visoms 47 Europos Tarybos valstybėms narėms[5].</p>
<blockquote>
<p>1985 m. įsigaliojo konvencijos 6 protokolas, kuriuo panaikinama mirties bausmė taikos metu. Protokolą pasirašė visos Europos Tarybos valstybės narės. Visos valstybės narės, išskyrus Rusiją, jį taip pat ratifikavo.</p>
</blockquote>
<p>1996 m. Rusija paskelbė mirties bausmės moratoriumą, nes prisijungė prie Europos Tarybos ir Žmogaus teisių konvencijos.</p>
<blockquote>
<p>Baltarusija Europoje yra vienintelė šalis, kur mirties bausmė vis dar yra taikoma.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, šį įstatymą dabar grąžinti gali ir Rusija. Europos Tarybai sustabdžius Rusijos atstovavimo teises, šios šalies Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas teigia, kad dabar yra tinkamas laikotarpis sugrąžinti mirties bausmę už sunkiausius nusikaltimus[6].</p>
<p>Tuo tarpu Rusijos įstatymų leidėjas Leonidas Sluckis pareiškė, kad šalis turėtų apsvarstyti galimybę skirti mirties bausmę Ukrainos Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal" gynėjams[7].</p>
<blockquote>
<p>Visame pasaulyje mirties bausmė vis dar taikoma 54 šalyse[8].</p>
</blockquote>
<h2>Mirties bausmė Lietuvoje</h2>
<p>Sovietų Sąjungos laikais Lietuvoje mirties bausme nuteisti nusikaltėliai buvo vežami į Minską ir ten sušaudomi[9]. Atkūrus Nepriklausomybę, kol nebuvo atsisakyta mirties bausmės, egzekucijos įvykdytos septyniems nusikaltėliams[10].</p>
<blockquote>
<p>Paskutinė mirties bausmė 1995 m. liepos 12 d. įvykdyta „Vilniaus brigados“ vadeivai Borisui Dekanidzei. Jis buvo nuteistas mirties bausme sušaudant[11].</p>
</blockquote>
<p>Lietuvoje Konstitucinis Teismas (KT) 1998 m. gruodžio 9 d. nutarime aiškiai patvirtino, kad mirties bausmė yra už teisės ribų. Jame konstatuota, kad Baudžiamajame kodekse už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis numatyta mirties bausmė prieštarauja Konstitucijai.</p>
<p>Nors mirties bausmę jos šalininkai matė kaip neva veiksmingą sunkių nusikaltimų prevencinę priemonę, kriminologai akcentavo, kad mokslinio ryšio tarp mirties bausmės ir nusikalstamumo nustatyta nėra.</p>
<p>Tarptautinėje bendruomenėje aiškiai ryškėjo tendencijos panaikinti mirties bausmę. Mirties bausmės atsisakymas buvo narystės ES sąlyga.</p>
