Kontaktiniuose regėjimo lęšiuose esanti medžiaga gali privesti prie rimtų sveikatos problemų
Naujausi tyrimai atskleidė, kad JAV parduodamuose įvairių tipų minkštuosiuose kontaktiniuose lęšiuose, naudojamuose regėjimo sutrikimų turinčių asmenų, gali būti aptinkami milžiniški kiekiai toksiškų cheminių medžiagų[1].
Atliekant tyrimą, kuriame analizuoti 18 populiarių minkštųjų kontaktinių lęšių rinkinių, jie buvo išsiųsti į EPA sertifikuotą laboratoriją, kuri nustatė, kad lęšiuose yra polifluoralkilinių medžiagų (PFAS) požymių.
Visuose 18 lęšių rūšių buvo nustatytas įvairus organinio fluoro, kuris yra PFAS žymuo, kiekis. 44 proc. tyrime ištirtų kontaktinių lęšių organinio fluoro kiekis viršijo 4 000 milijoninių dalių (ppm) ribą.
PFAS medžiagos kai kuriais atvejais yra vadinamos „amžinomis cheminėmis medžiagomis“, nes jos nesuyra nei organizme, nei aplinkoje, yra atsparios vandeniui, riebalams ir karščiui.
Jų yra randama įvairiuose kasdieniuose produktuose, įskaitant maisto pakuotes, patį maistą arba vandenį, taip pat drabužius, kosmetiką, net tualetinį popierių.
Žinia, kad PFAS medžiagos gali būti aptinkamos kontaktiniuose lęšiuose yra aktuali beveik 125 milijonams žmonių visame pasaulyje, kurie nešioja kontaktinius lęšius, kad galėtų koreguoti dažnai pasitaikančias regėjimo problemas.
Kontaktinius lęšius nešioja žmonės kenčiantys nuo trumparegystės, toliaregystės, presbiopijos ir astigmatizmo[2].Be to, pastaruoju metu išaugo asmenų skaičius, kurie dėl regos sutrikimų yra priversti naudoti lęšius.
Kontaktiniuose lęšiuose aptinkamos PFAS medžiagos nėra saugios žmogui, tačiau gamintojai savo kaltę neigia
Amerikos chemikų draugijos duomenimis, kontaktiniai lęšiai paprastai gaminami iš polimetilmetakrilato, silikonų ir fluoropolimerų mišinio, kuris paprastai ir yra aptinkamas PFAS sudėtyje; jo pagalba siekiama sukurti minkštesnę medžiagą, iš kurios deguonis gali lengvai patekti į akis.
Fluoropolimeriniai PFAS iš esmės yra minkštas plastikas ir idealiai tinka vienkartiniams minkštiems lęšiams gaminti, nes jie pasižymi būtent tokiomis savybėmis, kokių nori mūsų akys: jie yra lankstūs, lengvi, nedirginantys jautrios akių gleivinės.
Vis dėlto, faktas, kad tyrimo metu, tokių kontaktinių lęšių prekių ženklų kaip „Acuvue“, „Alcon“ ir „CooperVision“ sudėtyje buvo nustatytas skirtingas PFAS kiekis, neramina, tačiau gamintojai sako atsakomybės kratosi.
„Alcon“ atstovas spaudai net pareiškė, kad jų kontaktiniai lęšiai yra saugūs ir juos kasdien naudoja milijonai žmonių daugiau nei 140 šalių.
„Visi „Alcon“ kontaktiniai lęšiai atitinka mūsų griežtus vidinius saugos standartus ir JAV Maisto ir vaistų administracijos, Europos cheminių medžiagų agentūros ar panašių reguliavimo institucijų reguliavimo reikalavimus visose rinkose, kuriose parduodame savo gaminius“, – sakė bendrovės atstovas spaudai.
Tačiau JAV gamtos sveikatos mokslų vyriausiasis mokslininkas Pete’as Mayersas teigia, kad prielaida, jog toks organinio fluoro kiekis kontaktiniuose lęšiuose yra saugus, yra tiesiog juokinga.
„Praėjusią vasarą EPA paskelbė sveikatos rekomendacijas dėl keturių paplitusių PFAS, kurių kiekis geriamajame vandenyje svyruoja nuo 0,004 dalių trilijonui ppt iki 2000 ppt. EPA mano, kad poveikis, neviršijantis šių ribų, yra saugus geriamajame vandenyje. Lyginti geriamojo vandens koncentraciją su koncentracija kontaktiniuose lęšiuose yra tas pats, kas lyginti obuolius su apelsinais. Verta paminėti, kad visuose tirtuose kontaktiniuose lęšiuose buvo viršyta 100 ppt, o tai atitinka 100 000 000 ppt, arba 50 000 kartų daugiau nei didžiausia koncentracija, kurią EPA laiko saugia geriamajame vandenyje“, – pažymi mokslininkas[3].
Tačiau holistinis optometrijos daktaras Markas Grosmanas laikosi kitos nuomonės ir didelės rizikos dėl lęšiuose aptinkamų PFAS junginių nemato. M. Grossmanas teigia, kad patys naujausi tyrimai parodė, jog PFAS yra įprasti junginiai, randami įvairiuose vartotojų kasdien naudojamuose produktuose, o tai, kad jie aptinkami ir kontaktiniuose lęšiuose, stebinti ar bauginti neturėtų.
„Kadangi kiekvienas lęšių gamintojas naudoja skirtingas medžiagas, šie tyrimai aiškiai nenurodo, ar yra kontaktinių lęšių, kuriuose cheminių medžiagų yra mažiau nei kituose. Nors kontaktiniai lęšiai tiesiogiai liečiasi su akimis, nėra jokių požymių, kad jie tiesiogiai sukelia kokias nors akių sveikatos problemas ar ligas“, – sako daktaras.
„Amžinosios cheminės medžiagos“ gali sukelti vėžinius susirgimus, kenkia vaisingumui
PFAS medžiagos įprastai yra siejamos su vėžiniais susirgimais, padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje, skydliaukės ligomis, kepenų pažeidimais, astma, alergijomis ir sumažėjusiu vaikų atsaku į vakcinas[4]. PFAS taip pat siejamos su sumažėjusiu vaisingumu, naujagimių mirtimi, mažu kūdikių gimimo svoriu, apsigimimais ir sulėtėjusiu vystymusi. Yra žinoma, kad kai kurios PFAS net gali susikaupti vaiko organizme dar iki jo gimimo.
Tačiau su PFAS mes susiduriame kasdien. Medžiagos yra plačiai naudojamos mūsų drabužiuose, avalynėje ir aksesuaruose. Šios cheminės medžiagos taip pat teršia aplinką kiekviename jų gamybos etape. Pavyzdžiui, PFAS cheminių medžiagų gamybos įmonėse ir drabužių gamyklose dažnai užteršiamas aplinkinės vietovės oras, vanduo ir dirvožemis, tad kenčia aplinkiniai gyventojai.
Toks užterštumas kyla iš kelių šaltinių. Vienas jų yra susijęs su pramoniniu būdu, kai PFAS išpilamos tiesiai į upes, ežerus ir upelius arba PFAS patenka į požeminį vandenį iš sąvartynuose esančių šiukšlių, taip pat, deginant PFAS turinčius produktus bei atliekas deginimo krosnyse[5].
PFAS prasiskverbia ir į mūsų maisto sistemą. Šios cheminės medžiagos dažnai naudojamos tokioms pakuotėms, kaip picų dėžutės, gaminti, kad jos būtų atsparios riebalams, nepriliptų. PFAS taip pat naudojamos indų gamybai, pavyzdžiui, kad keptuvės taptų nelimpančios.
Namų apyvokos daiktai taip pat neapsaugoti nuo PFAS taršos. PFAS gali būti naudojamos visur: nuo čiužinio užvalkalo ir skėčio iki kosmetikos priemonių ir dantų siūlų. Dėl to, kad namuose PFAS gali būti visur, ypač didelė rizika kyla vaikams, kurie dažniau deda PFAS medžiagas ir jų turinčius produktus į burną.
Dar blogiau yra tai, kad patys gamintojai neprivalo atskleisti vartotojams, kad naudoja šias medžiagas, o JAV aplinkos apsaugos agentūra nereguliuoja ir netestuoja daugumos PFAS cheminių medžiagų.
Ekspertai teigia, kad vienas iš pagrindinių būdų, kaip PFAS iš produkto patenka į žmogaus organizmą, yra dulkės. Taigi paprastas būdas sumažinti jų poveikį gali būti tiesiog įprotis dažnai nuvalyti namų paviršius. Kita vertus, nuo šių medžiagų pasislėpti iš tiesų yra sunku: jš yra net į butelius išpilstytame vandenyje.
