Konstitucijos ekspertas JD Vance kalbą Miunchene prilygino istorinei J. F. Kenedžio kalbai Berlyne

Viceprezidento kalba Miunchene apstulbino Europą

Dar prieš Donaldo Trumpo perrinkimą JAV prezidentu Europos lyderiai jau nerimavo dėl to, ką jo sugrįžimas gali reikšti NATO ir Rusijos ir Ukrainos karui. Jų susirūpinimas tik dar labiau išaugo po virtinės diskusijų, telefoninių pokalbių ir sprendimų, susijusių su neseniai įvykusia Miuncheno saugumo konferencija.

Įtampa didėjo dar prieš konferenciją. JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas pareiškė, kad Ukrainos tikslai įstoti į NATO ir susigrąžinti 2014 m. sienas nėra realūs. Netrukus po to D. Trumpas atskleidė, kad ilgai kalbėjosi telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pranešimuose teigiama, kad D. Trumpas pasiūlė V. Putinui didelių nuolaidų, o tai sukėlė nerimą ir Kijevui, ir Europos vadovams.

Tuomet Miuncheno saugumo konferencija dar labiau padidino nerimą. Likus dienai iki renginio, 24 metų prieglobsčio prašytojas iš Afganistano automobiliu rėžėsi į minią Miunchene, nužudydamas mažiausiai du žmones ir sužeisdamas dar 37.

Konferencijoje JAV viceprezidentas J. D. Vance'as savo griežta ir netikėta kalba sukėlė diskusijas^[1]. Jis teigė, kad didžiausia Europos problema yra masinė migracija, o ne Rusija ar Kinija. Jis taip pat apkaltino Europos lyderius ribojant žodžio laisvę ir net paminėjo Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partiją AfD, kuri yra priskiriama ekstremistinių pažiūrų partijai.

Konstitucijos ekspertas sveikina JD Vance po jo abejingų nepalikusios kalbos

Kitą dieną JAV viceprezidentas J. D. Vance'as savo aistringa ir netradicine kalba sukėlė diskusijas. Kalba sukėlė įvairių reakcijų: nuo pasipiktinimo iki palaikymo. Jo pastabos šokiravo auditoriją, tačiau kai kurie gyrė jo kalbą kaip istorinį momentą. Jis atkreipė dėmesį į Vokietijos dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kurią Vokietijos žvalgyba yra priskyrusi ekstremistinių pažiūrų partijai.

Pasisakydamas Miuncheno saugumo konferencijoje viceprezidentas JD Vance'as kritikavo Vokietijos cenzūros taisykles ir priekaištavo organizatoriams, kad jie uždraudė dalyvauti tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų sparno grupėms. Konstitucijos ekspertas Jonathan Turley sveikino J. D. Vansą už jo veiksmus.

JD Vance'as taip pat kritikavo Miuncheno konferencijos organizatorius, kaltindamas juos uždraudus vadinamųjų populistinių partijų iš abiejų pusių, įstatymų leidėjams dalyvauti šiose diskusijose. JD. Vance'as teigė, kad pastarojo meto Europos cenzūros veiksmai kelia didesnę grėsmę jos ateičiai nei Rusija.

Viceprezidentas taip pat sakė: „Krizė, su kuria dabar susiduria šis žemynas, krizė, su kuria, manau, susiduriame visi kartu, yra mūsų pačių sukelta krizė. Jei bijote savo pačių rinkėjų, Amerika nieko negali dėl jūsų padaryti“.

JFK ir JD Vance kalbos Vokietijoje: du istoriniai kalbos laisvės momentai

Antradienio laidoje „Amerikos naujienų kambarys“ J. Turley taip pat atsakė CBS laidos vedėjui, kuris kaltino žodžio laisvę dėl Holokausto. Jonathanas Turley: JD Vance'o kalba buvo istorinė. Džonas F. Kenedis 1963 m. nuvyko į Berlyną ir pareiškė: „Aš esu berlynietis“ bei pažadėjo remti žodžio laisvę ir kitas už geležinės uždangos gyvenančių žmonių teises. O J. D. Vance'as keliavo į Miuncheną ir pareiškė: „Aš esu amerikietis ir kaip amerikietis kovosiu už žodžio laisvę“^[2]. 

Jis metė iššūkį mūsų sąjungininkams, teigdamas, kad jie negali teigti, jog gina demokratiją, tuo pat metu griaudami pačią mus apibrėžiančią teisę, teigė teisininkas. „Parašiau knygą „Nepakeičiama teisė“, kurioje aptariama, kaip žodžio laisvė žlunga tokiose šalyse kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė ir kitos mūsų sąjungininkės. Šią kalbą šiltai sutiko žodžio laisvės bendruomenė ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir Europoje. Daugelis mano kolegų Europoje man sakė, kad tai buvo tikrai istorinis momentas laisvo žodžio judėjimui.“

1963 m. birželio 26 d. Vakarų Berlyne pasakyta Johno F. Kennedy kalba „Aš esu berlynietis“ (Ich bin ein Berliner) tebėra vienas ikoniškiausių Šaltojo karo laikų momentų^[3]. Stovėdamas priešais didžiulę minią prie Berlyno sienos, Kenedis pareiškė solidarumą su Berlyno gyventojais, kuriuos skyrė komunistinės Rytų Vokietijos vyriausybės pastatyta siena.

Frazė „Ich bin ein Berliner“, reiškianti „Aš esu berlynietis“, buvo galingas vienybės ir paramos Vakarų Berlyno gyventojams pareiškimas, simbolizuojantis Jungtinių Valstijų įsipareigojimą ginti jų laisvę ir demokratinį gyvenimo būdą nuo despotiško komunistinio režimo. Ši kalba buvo ne tik asmeninis paramos Berlyno gyventojams pareiškimas, bet ir posūkis platesnėje geopolitinėje Vakarų ir Sovietų Sąjungos kovoje.

Istoriškai Kenedžio kalba turėjo didžiulį poveikį Berlyno gyventojų ir tarptautinės bendruomenės moralei. Tuo metu šis miestas buvo šaltojo karo židinys, simbolizavęs demokratijos ir komunizmo susidūrimą. Prieš dvejus metus buvo pastatyta Berlyno siena, fiziškai ir ideologiškai atskyrusi Rytų ir Vakarų Vokietiją.

Viešai išreikšdamas solidarumą, Kenedis sustiprino Jungtinių Valstijų įsipareigojimą ginti laisvę Europoje ir pasiuntė aiškią žinią Sovietų Sąjungai, kad Vakarai neleis komunistinėms jėgoms toliau plisti. Ši kalba tapo lemiamu Kenedžio prezidentavimo momentu, išryškinančiu jo, kaip lyderio kovoje už pasaulio laisvę ir demokratinių vertybių apsaugą, vaidmenį.