- Krizė purto savivaldą ir Vyriausybę, o atstatydinti nori Seimą
- Konservatoriai ne pripažįsta savo klaidų, o gelbėja savo kailį
- Leisti konservatoriams pasitraukti būtų didžiausia klaida
- Politologai: premjerė nuomonę keičia dažniau nei kojines
Krizė purto savivaldą ir Vyriausybę, o atstatydinti nori Seimą
Valdančioji konservatorių partija, kaip jau tampa įprasta, švaistosi nelabai adekvačiais ultimatumais. Premjerė Ingrida Šimonytė rėžė, kad jei Seimas nepasileis, ji, o kartu ir visa Vyriausybė, atsistatydins iškart po NATO viršūnių susitikimo.
„Jeigu Seimas neras savyje valios perkrauti save, turint minty, kad labai sunku, matyt, kad šitoje istorijoje rasti baltų, pūkuotų ir teisiųjų, kurie galėtų teisti kitus. Tokiu atveju, tiesiog aš teiksiu savo atsistatydinimo prašymą, kas reiškia, kad Vyriausybė atsistatydins po NATO summito“, – sakė I. Šimonytė[1].
Dar vienas ultimatumas – arba nei vienas ministras nelėks iš posto, arba lėks visi. Toks juoda arba balta, viskas arba nieko paaugliškas naratyvas, kuris jau kurį laiką buvo stebimas konservatorių viršūnėlėse ir veikiausiai tapo pagrindine Gabrieliaus Landsbergio nemėgimo priežastimi.
Bet konservatoriai iš savo klaidų nesimoko, o visa šita isterija apie aukštus skaidrumo standartus, kurių konservatoriams nepavyksta išlaikyti (supraskite – negali nevogti, jei įstatymas vogti leidžia) jau pasmirdo ir gudresniu planu, kaip išgelbėti partijos pozicinius trupinius.
Konservatoriai ne pripažįsta savo klaidų, o gelbėja savo kailį
„Dabar turbūt jau visiems akivaizdu, kad konservatorių partija yra pati pavojingiausia organizacija Lietuvoje“, – be skrupulų sako parlamentaras „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Jo teigimu, konservatorių didžiausia problema ta, kad pridarę klaidų jie jų nepripažįsta, o visada ieško ir suranda kaltus.
„Šįkart vėl sugalvojo gudrų ir klastingą išsigelbėjimo planą: likus tik vos daugiau nei metams iki naujų rinkimų, Šimonytė suplanavo ,,nekaltą“ valdžios perdavimą kitiems, kurie, akivaizdu, kad nieko gero per vienerius metus nespės nuveikti, nes paliktame konservatorių dumble tik paskęsti per tokį laiką galima“, – tęsia politikas.
Jo manymu, tikėtina, kad konservatoriai tikisi, kad per tą laiką žmonės pamirš šituos čekių skandalus, atsimins tik tai, kad naujoji valdžia nieko žmoniško nepadarė, ir naujuose rinkimuose konservatoriai vis dar turės šiokį tokį šansą išlikti valdžioje. Nes jei dabar jie nepasitrauks, gali būti, kad ant politinio žemėlapio grįš tik po daugelio daugelio metų.
„Negana to, konservatoriai dar planuoja susigrobti priešrinkiminių stiprių dividendų propagandai. Kalbu apie NATO viršūnių susitikimą, nes jame galės dalyvauti tik valdantieji, kurie pasipuikavę pagrindinėse medijose iškart po NATO samito planuoja atsisakyti valdžios“, – sako D. Gaižauskas.
Jis pridūrė, kad šis konservatorių gelbėjimosi planas yra niekingiausias, kokį tik galima sugalvoti[2].
Leisti konservatoriams pasitraukti būtų didžiausia klaida
Visuomenininkas Algimantas Rusteika sako, kad ir visas Andriaus Tapino projektas „skaidrinam“ yra ne šiaip sau – o gudraus plano dalis.
„Konservai bei visas kitas klanas paniškai bijo naujų rinkimų. Ir ateinančių naujų politinių jėgų, ir teisėto tautos teismo.
Todėl sugalvota patiems versti savo pačių Vyriausybę (neabejotinai senelio gudrus ėjimas žirgu) ir daryti išankstinius rinkimus, kol dar neprakišo visos savo ateities“, – įsitikinęs A. Rusteika.
Jo teigimu, jau blogiau nieko veikiausiai nenutiks, jei konservatoriai valdžioje išbus tuos vienus jiems likusius metus, tačiau tai leis rinkėjams nepamiršti, ko jie yra prisidirbę.
„Slėptis krūmuose – jau įprastas Gabrieliaus metodas“, – priduria A. Rusteika[3].
Vis dėlto kyla ir nemažai dvejonių, ar tikrai čia tokią isterijos paukštę pakėlę konservatoriai sugebės ją ir nutupdyti. Ar tik nebus taip, kad po NATO viršūnių susitikimo prasidės jau kitokios kalbos – gal koalicijos partnerius pakeisti, gal dar palaukti, gal balsuoti ir panašiai.
„Ar norės opozicija taip lengvai paleisti valdančiuosius į naujus rinkimus, į kuriuos dabar ateitų visi vienodai nepasiruošę, o konservatoriai, parodę pavyzdį, kad moraliai pasielgė, gal ir vėl susigrąžintų dalies savo rinkėjų simpatijas“, – sako ir TV3.lt vyriausiasis redaktorius Artūras Anužis.
Jo teigimu, konservatorių planas sukelia labai daug klausimų, pirmiausiai, tai kas atlygins savivaldybių politikų išgrobstytus pinigus ir prie ko čia visi Seimo nariai ir visas Seimas?
Ir galų gale, jei jau Seimas ir išsiskirstys, kas bus su savivalda – juk pinigus grobstė tai savivaldybių tarybų nariai, ir anksčiau, ir dabar[4].
Politologai: premjerė nuomonę keičia dažniau nei kojines
Politologai neslepia skepsio dėl premjerės elgesio, juo labiau, kad nuomones ji keičia kas keletą valandų. Kvitukų skandalo metu istorijos keitėsi taip kardinaliai ir taip dažnai, kad žurnalistai net surašė įvykių chronologiją, kad būtų galima lengviau sekti, kaip keitėsi valdančiųjų ir visuomenės nuomonė.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sako, kad ją stebina per kelias valandas pasikeitusi premjerės Ingridos Šimonytės pozicija Vyriausybės narių skaidrumo reikalavimo klausimu.
„Nuo rytinio interviu „Žinių radijui“, kai ji (I. Šimonytė – ELTA) buvo labai kategoriška ir aiškiai davė suprasti, kad galime laukti ministrų atsistatydinimų, iki kol paaiškėjo konkreti pavardė ir gavome pirmąją informaciją, Ministrės Pirmininkės pozicija labai stipriai keitėsi. <…>. Man klaustukas yra pagrindinis – kaip premjerė gali nežinoti, kad kalba bus apie Šiugždinienę. Ministrų, buvusių tarybų nariais, nėra labai daug“, – pažymi R. Urbonaitė[5].
O kolegos Seime, panašu, jau pratę prie tokios konservatorių nuotaikų kaitos. Nors tos politinės isterijos jau ima gerokai trukdyti darbui.
„Kai darbai nesiseka arba nepavyksta įtikinti žmonių darbų skaidrumu – tenka eiti lauk ultimatumų neskaldžius. Tas ir turėtų įvykti su Gerbiamos Premjerės trim ministrais, jei ji dar suvokia, kas yra parlamentinė respublika, demokratija ir bendrai – politika. O ne kaip saldainio negavęs vaikas parduotuvėj krenta ant grindų ir ima rėkti, kad namo neis ir, iš viso, mamos nemyli“, – taikliai pastebėjo Mišrios Seimo narių grupės lyderė Agnė Širinskienė[6].