Seime – VSD direktoriaus parodymai apie prezidento aplinkos tikrinimą
Antradienį Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis atvyko į Seimą, kurio tribūnose turėjo atsakinėti į parlamentarų klausimus dėl jo vadovaujamos institucijos atlikto tuomečio kandidato į Lietuvos prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos tikrinimo.
Klausimus raštu VSD vadovui pateikė 13 parlamentarų iš valdančiųjų konservatorių, liberalų ir Laisvės frakcijų[1]. Pagal Seimo statutą, atsakymus D. Jauniškis turėjo pateikti pats dalyvaudamas plenariniame Seimo posėdyje. Tačiau VSD vadovo atsakymais nesusidomėjo net patys valdantieji – salė buvo pustuštė.
Kalbėdamas Seime VSD vadovas dar kartą paneigė, kad dabartinis Lietuvos vadovas G. Nausėda pats ar jo aplinka būtų prašiusi atlikti asmenų tikrinimą: D. Jauniškis patikino, kad duomenys apie G. Nausėdos aplinkos narius buvo gauti „įgyvendinant žvalgybos metodus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės“.
Diskusijos apie VSD atliktą G. Nausėdos ar jo aplinkos tikrinimą į viešumą iškilo po to, kai šių metų vasarį pasirodė žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“.
Šioje plačiai aptartoje ir dalies apžvalgininkų jau iškritikuotoje knygoje pateikiamas aukštas pareigas VSD ėjusio pareigūno liudijimas, kad jis 2018 m. iš departamento direktoriaus pavaduotojo gavo sąrašus su daug pavardžių ir pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“.
Šis kandidatas buvo G. Nausėda, vėliau sėkmingai laimėjęs prezidento rinkimus. Patys VSD atstovai tvirtina tikrinę visų kandidatų komandas, nors knygoje minimas pranešėjas teigia, kad buvo tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o asmenų sąrašai neva buvo gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas tai kategoriškai neigia.
D. Jauniškis tikina, kad VSD tiesiog dirbo savo darbą
Atsakinėdamas į klausimus Seimo tribūnoje VSD vadovas dar kartą patikino, kad jo vadovaujamas departamentas niekada neatlieka jokių fizinių asmenų nereglamentuotų patikrų ir nevykdo fizinių asmenų prašymų dėl patikrinimų atlikimo.
„Žvalgybos institucijos vadovas, organizuodamas institucijos darbą ir jai vadovaudamas, turi teisę duoti pavedimus – tiek žodžiu, tiek ir raštu padaliniams patikrinti, ar VSD turi informacijos su rizikos veiksniais ir grėsmėmis valstybės saugumui“, – sakė VSD vadovas, pabrėžęs, kad atlikus asmens patikrinimą ir neradus reikšmingos informacijos, jokių tolimesnių veiksmų nėra imamasi[2].
VSD direktorius Seime atskleidė, kad per pastaruosius metus departamento tikrinamų asmenų skaičius yra išaugęs beveik dvigubai. 2022 m. patikrinta daugiau negu 200 tūkst. asmenų, didžioji dalis patikrinimų buvo atliekama pagal kitų valstybės institucijų paklausimus dėl asmenų keliamos grėsmės.
Tuo tarpu 2021 m. buvo patikrinta apie 99 tūkst. asmenų, o metais anksčiau, apie 63 tūkst. Visa informacija apie ankstesnius asmens patikrinimus VSD yra saugoma penkerius metus.
Atsakydamas į valdančiųjų klausimus Seime, D. Jauniškis paneigė kaltinimus, jog jis tiesiogiai ar VSD iš tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos ar jo komandos gavo prašymų atlikti kandidato aplinkos tikrinimą.
„Duomenys apie kandidato aplinkos narius buvo gauti įgyvendinant žvalgybos metodus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės“, – pabrėžė D. Jauniškis.
VSD vadovo teigimu, dar iki G. Nausėdos registravimosi kandidatu, VSD jau buvo fiksavęs užsienio žvalgybų domėjimąsi galimais kandidatais Lietuvos prezidento rinkimuose ir jų aplinka.
Jau anksčiau D. Jauniškis yra pripažinęs, kad informacija apie G. Nausėdos štabą iš tiesų buvo rinkta, tačiau ne paties tuomečio kandidato užklausa.
„Be abejo, taip. Aš nemanau, aš žinau, kad tai yra tiesiog departamento prievolė. Prievolė todėl, kad mes tikrintume kandidatus siekiant išvengti tam tikrų rizikų, grėsmių nacionaliniam saugumui – be jokios abejonės. Mes patikrinam tam tikrus sąrašus, jeigu ta informacija įkrenta“, – kalbėjo D. Jauniškis.
VSD vadovui klausimus parengę valdantieji, atsakymų į juos išgirsti nesusirinko
Klausimus raštu D. Jauniškiui uždavė Seimo valdančiųjų konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijų atstovai, tačiau atsakymais patys pernelyg nesidomėjo. VSD vadovui atsakinėjant į klausimus, Seimo salė buvo pustuštė.
Tai nustebino daugelį opozicijos atstovų, kurie jau ne vieną mėnesį kalba apie tai, kad ši istorija yra dirbtinis konservatorių bandymas nukreipti dėmesį nuo savų skandalų ir prastų politinių sprendimų.
Dalis Seimo narių nevengia nuomonės, kad konservatoriai Pranešėjo skandalu siekia pakenkti ir prezidento G. Nausėdos reputacijai. Tokiais žingsniais gali būti siekiama atkeršyti už dažną prezidento kritiką valdantiesiems, įtemptus prezidentūros bei Vyriausybės santykius ir pralaimėtus prezidento rinkimus, kuriuose G. Nausėda įveikė vėliau premjere tapusią Ingridą Šimonytę.
Vis dėlto, pastarojo valdančiųjų ėjimo priežasčių – klausimų VSD vadovui pateikimo ir vėliau, nepasivarginimo jų išklausyti – surasti parlamentarai negali. Kaip pastebi Seimo vicepirmininkas, „valstietis“ Jonas Jarutis, valdantieji buvo suformulavę net 15 klausimų, tačiau net tie, kurie tuos klausimus pateikė, nesiteikė ateiti išklausyti atsakymų.
„Lieka neaišku, kam rašomi klausimai, atsakymų į kuriuos nesinori išgirsti? Mano įsitikinimu, toks šių klausimų autorių elgesys yra mažų mažiausiai neatsakingas. Dar daugiau – tokie veiksmai gali kelti grėsmę valstybei ir nacionaliniam saugumui, kadangi tuo, neabejotina, pasinaudos priešiškos kaimyninės valstybės propaganda“, – teigia J. Jarutis[3].
Seimo vicepirmininko nuomone, vykstant karui Ukrainoje ir artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, kai tarpinstitucinis bendradarbiavimas tampa ypač svarbus, be reikalo ir nepagrįstai yra siekiama paveikti pasitikėjimą viena iš kertinių mūsų valstybės institucijų.
J. Jaručio nuomone, valdančiųjų pateikti klausimai, neišgirsti atsakymai ir toliau nesibaigiantys raginimai atlikti platesnio masto tyrimą, kelia viešą abejonę VSD kaip institucijos, taip pat ir jos vadovybės kompetencija bei patikimumu.
Seimo vicepirmininkas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad Seimo salėje atsakinėjusiam VSD vadovui net buvo siūloma pasitikrinti poligrafu. J. Jaručio nuomone, toks siūlymas asmeniui, kuris visą laisvos Lietuvos laikotarpį tarnauja Lietuvai, yra itin nepagarbus.
Parlamentarai ironizuoja, kad Seime jau užsiimama ir knygų nagrinėjimu
Kiti Seimo nariai dėmesį atkreipė į tai, kad parlamentas nedirba tautos gerovei, tačiau darbo metu užsiima literatūros analize. Parlamentaras Dainius Kepenis atkreipė dėmesį ir į tai, kad aptarinėjama knyga yra parašyta asmens, kuris pats paskelbė visiškai pasitraukiantis iš žurnalistikos.
Iš tiesų, vienas iš knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ autorių D. Pancerovas prieš kelias dienas savo feisbuko paskyroje pranešė, jog palieka „Laisvės TV“ ir bent jau kuriam laikui atsisveikina su žurnalistika, kad galėtų susitelkti į literatūrą[4].
„Prieš kelerius metus suvokiau, kad iš dangaus nenukris ta išsvajota galimybė atsidėti vien rašymui, taigi, turiu priimti sprendimus: arba nesiblaškyti ir sutelkti dėmesį į žurnalistiką, arba viską mesti ir parašyti tai, ką esu sumanęs“, – teigė D. Pancerovas.
Atsižvelgęs į tai bei į faktą, kad ši D. Pancerovo ir B. Davidonytės knyga yra detaliai aptarinėjama tiesiog plenarinio Seimo posėdžio metu, D. Kepenis kvestionuoja, kodėl gi taip atsainiai yra švaistomi valstybės resursai ir yra diskredituojama pati valstybė.
„Ar VSD vadovas Darius Jauniškis nemato pavojaus, kad tai gali tapti susidorojimo su oponentais sistemos dalimi?“, – feisbuke retoriškai klausė D. Kepenis[5].
Tuo tarpu Seimo narys Aurelijus Veryga reaguodamas į knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ aptarimą Seime, vėliau feisbuke ironizavo, kad po šios knygos analizės, sekanti galėtų būti „Durnių laivas“[6].
Valdantieji dėl VSD veiksmų nori suformuoti specialiąją komisiją, prezidentūra tokį siekį kritikuoja
Iki šiol valdantieji nesėkmingai tarėsi, kokia forma turėtų būti tiriama knygoje minimo Pranešėjo informacija. VSD vadovui pateikus savuosius atsakymus Seime, dabar ir toliau neatmetama galimybė, kad Seime gali būti sukurta specialioji komisija.
Tačiau prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys kritikuoja tokius valdančiųjų planus ir teigia nemantis, kad toks poreikis egzistuoja.
„Yra komitetų įrankiai, yra parlamentinės kontrolės įrankiai, dabar dar ir žvalgybos kontrolierius įsteigtas tam, kad mes galėtume rutinine tvarka gauti atsakymus, jeigu kažkas mums kelia abejonių. Įjungti jau tokio pobūdžio įrankius vis tiek turėtume jau išskirtiniais, ekstremaliais atvejais, kai kyla grėsmė fundamentaliems dalykams. Ar mes esame tokioje situacijoje šiandieną? Aš garantuotai galiu pasakyti, kad ne“, – teigia K. Budrys[7].
Tuo tarpu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) galėtų būti įpareigotas išsiaiškinti kylančius klausimus dėl VSD veiklos.
„Yra taip pat pasvarstymų dėl specialios komisijos ar kažkokio kito formato, bet užtikrinti, kad pranešėjo apsauga būtų veiksminga, kad ši istorija, kuri vyko ir prasidėjo jau ne prieš vienerius metus, kad būtų išanalizuota, kad jeigu buvo padarytos klaidos, kad jos ateityje nesikartotų, man rodos, būtina. Ir vakar mes žengėme vieną iš žingsnių ta linkme“, – sako V. Čmilytė-Nielsen[8].
„Pranešėjas ir Prezidentas“ istorijos absurdiškumas jau buvo demaskuotas
Kol parlamentarai vis dar nesutaria, kaip gi išspręsti VSD situaciją, visuomenė knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ patikimumu abejoti ėmė jau seniai.
Didelę dalį knygoje aprašytų faktų paneigė ir politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius. Jis taip pat viešai atskleidė knygoje minimo Pranešėjo tapatybę. Pasirodo, jog šis asmuo – buvęs aukštas VSD pareigūnas Tomas Gailius – palikęs departamentą tapo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėju[9].
Savo „Substack“ kanale M. Laurinavičius taip pat skelbė, kad T. Gailius nėra nešališkas informatorius, negana to, knygoje visiškai nutylimi jo ryšiai su vadinamuoju „valstybininkų“ klanu: apžvalgininko teigimu, T. Gailius buvo susijęs su buvusiu aukštu VSD pareigūnu Linu Jurgelaičiu.
Manoma, kad drauge T. Gailius ir L. Jurgelaitis VSD buvo sukūrę „valstybę valstybėje“, kurios egzistavimui iškilo grėsmė, kai buvo paskirta nauja VSD vadovybė – D. Jauniškis, nors pats T. Gailius, skirtingai, nei rašoma išleistoje knygoje, turėjo ambicijų tapti VSD vadovu.
Pasak M. Laurinavičiaus, viena iš priežasčių, kodėl T. Gailius buvo priverstas palikti darbą VSD (pats Pranešėjas teigia buvęs išmestas į gatvę), buvo anglų kalbos nežinojimas: T. Gailius temokėjo vienintelę rusų kalbą. Dėl to jis buvo laikomas „rytietiškos orientacijos žmogumi“, jo šeima dažnai keliavo po Rusiją, turėjo ten daug ryšių bei pažinčių, tačiau realių ir pavojingų T. Gailiaus ryšių su Kremliumi esą niekada nebuvo.
