Po mokesčių reformos korekcijų – priekaištai dėl neetiško konservatorių plano
Pirmadienį Finansų ministerija pristatė anksčiau šiais metais paskelbtos mokesčių reformos korekcijas, tačiau opozicija ir dalis ekspertų jau spėjo pastebėti, kad pokyčiai – tik minimalūs bei kosmetiniai, o daugiausiai kritikos strėlių į Vyriausybę skrieti ėmė dėl to, kad dalis mokesčių reformos permainų įsigalios tik po kelių metų, valdžioje jau esant kitai Vyriausybei.
Vienas iš labiausiai pastebimų atliktų mokesčių reformos pokyčių yra susijęs numatomu neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) ir minimalios mėnesinės algos (MMA) suvienodinimu iki 2028-ųjų metų. Kiti pokyčiai yra susiję su investicine sąskaita (IS), dabar gyventojams siūlant galimybę pasirinktą sąskaitą deklaruoti neribojant investuojamo įnašo dydžio, nors iš pradžių buvo siūloma 10 tūkst. eurų metinė riba[1].
Tačiau dalis ekspertų ir aktyviausi opozicijos nariai jau spėjo išpeikti atnaujintą reformos planą. Šį kartą labiausiai užkliuvo ne tai, kokio apmokestinimo sulauks individualiai dirbantieji, tačiau tai, kad Vyriausybė naujus apmokestinimo metodus planuoja įgyvendinti per trejus metus, nors kitais metais baigiasi jos kadencija.
Pavyzdžiui, 2024 m. siūloma visiškai nekeisti GPM tarifo, taip pat, neleisti iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti VSD ir PSD įmokų[2]. Tik nuo 2025 m. siūloma GPM viršutinę tarifo ribą didinti nuo 15 iki 17 proc., o apatinę ribą, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas, mažinti nuo 20 tūkst. iki 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų.
2026 m. siūloma GPM viršutinę tarifo ribą didinti jau nuo 17 iki 20 proc. Nuo 2028 m. siekiama suvienodinti MMA ir NPD, o pasak pačios finansų ministrės Gintarės Skaistės, šis sprendimas bus ypač brangus valstybės biudžetui. Žinoma, už tai atsakys Vyriausybė, kuri dar tik bus išrinkta ir kuri su šia konservatorių reforma neturės nieko bendro.
Opozicija piktinasi, kad valdantieji tiesiog pasmerkia nesėkmei ateities Vyriausybes
Kaip pažymi opozicijoje esančios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, dabartinė valdančiųjų siūloma mokesčių reforma yra tiesiog „teisinė ir mokestinė kebeknė“. Seimo nario teigimu, ypač neetiška ir nepadoru yra ir tai, kad didžioji dalis siūlomų pokyčių įsigalios tik jau esant kitai Vyriausybei.
„Vėl tokia kebeknė, teisinė ir mokestinė. Bandymas kažką kosmetiškai pataisyti, bet turbūt suprantame du dalykus – jau vėlu ir tai nėra reforma, o antras esminis dalykas yra unikalus – viskas įsigalios jau esant kitai Vyriausybei. Ir mokesčiai padidinti, ir visos strategijos 2025, 2028, 2030 metais, kažką norima pasiekti“, – kalba S. Skvernelis[3].
Tuo tarpu parlamentarė Agnė Širinskienė taip pat negaili kritikos valdantiesiems dėl to, kad mokesčių sistemos pokyčiai bus jaučiami tik nuo kitos Seimo kadencijos, kai konservatorių galimai jau nebus valdžioje, o didžiausia atsakomybė teks tik 2024 m. rudenį išrinktai valdžiai.
„Taigi, šiandieninė konservatorių Vyriausybė planuoja ne tik savo, bet ir kitų valdžių biudžetus į priekį. Ir, net neabejoju, užsikasusi opozicijoje po 2024 m. rinkimų rėkte rėks, kad nevykusi naujai išrinkta valdžia 2025 m. leidžia mokečius didinti ir be jų nemoka suplanuoti biudžeto, kad būtų įgyvendinti sukelti žmonių lūkesčiai, kai jau šiandien kuriama regimybė, kad atlyginimai jiems neišvengiamai didės… Bet tai bus 2025 m, kuomet konservatorių valdžioje nebus ir jiems nereiks atsakyti už šiandien pridalintus pažadus“, – teigia A. Širinskienė[4].
Mokesčių reforma – tik akių dūmimas, kad valdantieji kažką daro
Kaip teigia habilituotas socialinių mokslų daktaras, edukologas ir sociologas Gediminas Merkys, Finansų ministerijos ir ministrės G. Skaistės parengta reforma neturi jokios vizijos ir priešingai, nei deklaruojama, nesprendžia jokių įsisenėjusių problemų. G. Merkio teigimu, reforma yra rengta tiesiog tikintis į biudžetą pritraukti papildomų finansų, tačiau ir čia galima pralošti.
Eksperto teigimu, atidžiai paskaičiavus, gali paaiškėti, kad skubota reforma sugeneruos biudžetui tik minusą[5]. Pati ministrė G. Skaistė teigia, kad tiek NPD, tiek ir MMA pokyčių sprendimas yra ypač brangus valstybės biudžetui, todėl tolesnė NPD plėtra be papildomų kitų mokestinių pajamų surinkimo sprendimų yra sunkiai įmanoma.
„Jeigu norima toliau vykdyti tokią politiką, kad didinti NPD dvigubai sparčiau negu MMA, reikalingi kiti sisteminiai mokestiniai pakeitimai, kurie iš kitos pusės didintų valstybės biudžeto pajamas ir leistų daryti šį sprendimą“, – teigė ministrė.
Vis dėlto, tokios kalbos būtent kalbomis ir teliks. Vyriausybė atsakomybės už parengtus ir galimai jau netrukus patvirtinimo Seime sulauksiančius mokesčių reformos sprendimus neprisiims, o kai kitų metų rudenį bus išrinkti nauji valdantieji, dalis visuomenės visą nusivylimo ir pykčio naštą permes būtent ant jų pečių.
Dar viena „dovanėlė“ piliečiams: brangs ir degalai
O priežasčių širsti dėl dabartinės valdžios sprendimų tikrai netrūksta. Šiandien Seimas pritarė Akcizų įstatymo pakeitimams, įtvirtindamas, kad nuo 2024 m. bus laipsniškai atsisakoma iškastinio kuro lengvatų ir subsidijų, taikomų gazoliams, angliai, koksui, lignitui, dyzelinui, suskystintoms naftos dujoms balionuose. Jiems taikomi akcizų tarifai bus nuosekliai didinami[6].
Akcizu bus apmokestinama ir nauja kuro rūšis – šildymui skirtos durpės, o nuo 2025 m. atsiras anglies dioksido dedamoji pagal kuro rūšies CO2 emisijas, kuri kasmet proporcingai didės.
Nuo 2025 m. dyzelino naudojamo transporte akcizo tarifas suvienodinamas su benzino akcizu, nuo 2026 m. šis tarifas jau bus didesnis už benzinui nustatytą akcizą. Tai reiškia, kad kaip jau tampa įprasta valdantiesiems, jų inicijuoti pokyčiai įsigalios tik prie naujos valdžios.
Lengvatiniai tarifai liks galioti žemės ūkio technikai naudojamam žaliajam dyzelinui ir šildymui naudojamoms dujoms, akcizu neapmokestintos ir mišriai šilumos bei elektros energijos gamybai, transportui naudojamoms gamtinėms dujoms. Namų ūkiams, šildymui naudojantiems gazolius, bus teikiamos finansinės subsidijos keisti šią kuro rūšį mažiau taršia.
Už Akcizų įstatymo pataisas balsavo 69, prieš buvo 39, susilaikė 20 Seimo narių. Pataisas palaikė ne tik 45 valdančiųjų konservatorių, Laisvės ar Liberalų sąjudžio frakcijų nariai, tačiau ir opozicijoje esantys socialdemokratai bei „valstiečiai.“ Iš pastarųjų, „už“ balsavo parlamentaras Juozas Varžgalys, o iš socialdemokratų – Seimo nariai Orinta Leiputė bei Algirdas Sysas[7].
