Valstybinių ir savivaldybių įmonių vadovai ir vėl galėtų nesikeisti dešimtmečiais
Vakar vykusiame Vyriausybės posėdyje vienbalsiai pritarta[1] valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos Lietuva ir vėl žengs žingsnį atgal. Šiais pakeitimais ketinama atsisakyti įmonių vadovų kadencijų skaičiaus ribojimo. Tai reikštų, jog grįžtume į laikus, kai valstybinėse ir savivaldybių įmonėse galėtų metų metus dirbti tie patys nepajudinami vadovai.
Pagal senąją tvarką valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatos reglamentavo, jog vadovų kadencijos trukdavo 5 metus ir buvo galima eiti ne daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Toks ribojimas atsirado prieš penkerius metus, kai valstybę dar valdė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai buvo vadinama bebrų užtvankų griovimu, kadangi įvesti kadencijų ribojimai užkirto kelią dešimtmečiais nepatraukiamų vadovų egzistavimui.
Tačiau dabar siūloma šį punktą išbraukti ir įrašyti naują, jog tas pats asmuo gali dirbti tos pačios įmonės vadovu neribotą kadencijų skaičių[2]. Pasibaigus vienai kadencijai, Vyriausybės ar savivaldybės nustatyta tvarka bus įvertinamas vadovo darbas ir, jeigu įmonė bus pasiekusi nustatytus veiklos tikslus, vadovas galės sėkmingai dirbti dar penkerius metus. Po šio laiko ir vėl įvyktų veiklos įvertinimas, tačiau esamam vadovui niekas nebedraustų savo kėdėje sėdėti nors ir 10 kadencijų iš eilės.
Įdomu tai, jog tokie pakeitimai bandomi įbrukti prisidengiant EBPO rekomendacijomis. Esą dabartinis įstatymas prieštarauja EBPO rekomendacijoms, nors jis ir buvo įvestas stojimo į EBPO sąlygose, nes Lietuva buvo įpareigota modernizuoti įmonių valdymą.
Agnė Širinskienė kaltina konservatorius siekiu aprūpinti partinį mechanizmą
Kai 2017 metais buvo nuspręsta griežtinti tvarką, beveik pusė valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių vadovų savo pareigas ėjo daugiau nei dešimtmetį. Be to, prieš kelis metus daryta antikorupcijos žvalgybos analizė parodė, kad valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse apie penktadalis darbuotojų yra susiję vienas su kitu giminystės ryšiais, o kai kur net ir pusę darbuotojų buvo giminės. Valstybinėse įmonėse seniau vyko įvairūs skandalai, o kai kurios įmonės iš tiesų buvo vadinamos bebrų užtvankomis, mat jose vyravo nesikeičianti vadovybė ir palankių, artimų asmenų įdarbinimas.
Tad staiga panorus ir vėl atsisakyti vos prieš penkerius metus patvirtinto įstatymo, dėl to ypač sunerimo Seimo narė Agnė Širinskienė, kuri sako, jog siekis grįžti į „bebrų ir co laikus“ tėra noras pasirūpinti „savais“. Prieš Vyriausybės posėdį žinoma politikė feisbuke rašė[3]:
„Rytoj Vyriausybės posėdyje – svarstomi valstybės ir savivaldybių įmonių bei akcinių bendrovių įstatymų pakeitimai, kuriais konservatorių Vyriausybė grįžta į geriausius bebrų ir co laikus, kai dirbo amžini ir nepajudinami valstybinių įmonių ar akcinių bendrovių vadovai, kuriems nerūpėjo įmonių vadyba, bet rūpėjo tai, kaip aprūpinti savus, t. y. partinį mechanizmą. Atsisakoma vadovų kadencijų skaičiaus ribojimo. Argumentai, kaip visada kilniausi – buvo EBPO pastabos ir į jas atsižvelgiama. Bet, žinant nepotizmo ir partinio protekcionizmo mastus valstybėje, toks pokytis valdysenoje neabejotinai reiškia, kad šiandien valstybinės įmonės vadovu įdarbintas tūlas konservatorius ar koks koalicinis partietis liks vadovauti iki tol, kol bus partiečių išlydėtas į užtarnautą poilsį.
Gaila, bet taip iš esmės palaidojama valstybinių įmonių pertvarka, kurios vienas iš pagrindinių tikslų praėjusioje kadencijoje ir buvo šių įmonių depolitizavimas bei pajungimas valstybės interesams, o ne partijų lesyklėlėms tenkinti.“
Kaip jau taikliai pastebėjo A. Širinskienė, pakeitimai pagrinde inicijuoti konservatorių, mat pasiūlymą pateikė 8 konservatoriai ir po vieną liberalą, socialdemokratą bei „valstietį“. Šiuos pakeitimus pateikė:
- Antanas Čepononis,
- Edmundas Pupinis,
- Jonas Gudauskas,
- Juozas Vaižgalys,
- Algis Strelčiūnas,
- Mindaugas Skritulskas,
- Ričardas Juška,
- Juozas Baublys,
- Valdas Rakutis,
- Linas Slušnys,
- Justinas Urbanavičius,
- Kęstutis Vilkausas.
Beje, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) taip pat pateikė neigiamas išvadas dėl šio siūlymo. STT manymu, siūlymas keisti įstatymą nėra pakankamai argumentuotas. Be to, taip iš tiesų atsivertų kelias neskaidriai veiklai ir būtų padidinta korupcijos rizika dėl dešimtmečiais dirbančių tų pačių vadovų ryšių su įtakingais politikais. STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė sakė[4]:
„Kadangi kalbame apie dešimties metų ribojimą, tai sakyti, kad įstatymas veikia, tačiau nepasiteisino, būtina jį peržiūrėti, tą daryti nedelsiant – tokių argumentų nėra.“
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimai keliauja į Seimą
Deja, Vyriausybės nariams nekilo klausimų, ar tikrai verta priimti tokius įstatymų pakeitimus. Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės vadovas Rimvydas Pilibaitis tiesiog pateikė raštą, jog Teisės grupė nebeturi jokių pastabų ar pasiūlymų ir pakeitimai puikiai atitinka įstatymus[5].
Kaip rašoma Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės pasirašytame rašte, yra iš esmės pritariama įstatymo pakeitimams. Tiesa, taip pat siūloma, jog įstatymo projektas būtų tobulinamas, bet tie patobulinimai nekeičia pačios esmės, mat vis tiek atsiveria galimybė ilgus metus tas pačias vadovaujančias pareigas išlaikyti vienose rankose.
Vyriausybė pateikė tik dvi pastabas: siūloma neįtraukti priverstinio vadovo atleidimo pasibaigus kadencijai ir siūloma peržiūrėti, kas ir kokia tvarka vertintų įmonės veiklos tikslų įgyvendinimą[6]. Kadangi pataisoms pritarta vienbalsiai ir daugiau klausimų nebekilo, įstatymo pakeitimai keliaus į Seimą ir dėl jų veikiausiai bus spendžiama jau kovo mėnesį, per 6-ąjį eilinį Seimo posėdį.
