Varžytuvės dėl įtakos socialiniuose tinkluose jau peržengia ribas
Socialinių tinklų vartotojų kovos dėl įtakos iškėlė naujas problemas. Socialinės žiniasklaidos vartotojai, varžydamiesi dėl kitų vartotojų dėmesio ir poveikio jiems, užima vis radikalesnes pozicijas. Ir ši kova vis labiau stiprėja, o tai turi realių pasekmių. Pasak žurnalistų, kurie tiria šias pasekmes ir dokumentinių filmų kūrėjo Leighton Woodhouse’o , iš esmės socialinių tinklų naudotojai stengiasi pranokti vieni kitus, kad įgytų įtakos internete ir pagerintų savo socialinį statusą.
Žurnalistai teigia, kad ir daugelis politikų užima tokias pat pozicijas kaip ir socialinės žiniasklaidos vartotojai, siekdami įgyti socialinį statusą[1].
Tačiau ši politika patenka į kasdienį viešą politinį diskursą ir socialinę tvarką.
Socialinei žiniasklaidai užvaldžius vis daugiau mūsų gyvenimo, šios statuso varžybos ėmė skverbtis į realųjį pasaulį ir ėmė jį formuoti. Pasak tyrėjų, tai kenkia demokratijai visuomenėje.
Tikrasis pasaulis tampa diskusijų, vykstančių tviteryje ar kitame socialiniame tinkle, tęsiniu. Staiga apie dalykus, kurie vyksta socialiniuose tinkluose, kalbame naujienose ir kalbamės apie tai su savo draugais. Gyvenimas socialiniuose tinkluose tampa antraštėmis žiniasklaidoje ir net daro įtaką priimantiems sprendimus politikoje, versle, visuomenėje. Nuomonės formuotojai jau tampa labiau gerbiami ir mylimi nei politikai ar visuomenės veikėjai.
Socialinių tinklų reikšmė ir vertė realiame gyvenime tik didėja
Septintajame dešimtmetyje prancūzų sociologas Pierre’as Bourdieu teigė, kad kultūrinis kapitalas, kaip ir turtas, atlieka esminį vaidmenį nustatant socialinę klasę. Pasak P. Bourdieu, kultūrinis kapitalas apima įvairias socialines vertybes, įskaitant išsilavinimą, intelektą, kalbos stilių, aprangą ir meno vertinimą[2].
Individai, nepriklausomai nuo jų pajamų, gali pagerinti arba apsunkinti savo socialinį statusą, pasitelkdami kultūrinį kapitalą. Sociologai sako, kad žurnalistai paprastai sukaupia didelį kultūrinį kapitalą, nes jie geba pasiekti vardo pripažinimą ir patekti į išskirtinius socialinius sluoksnius, net jei nėra itin turtingi.
Asmuo gali daug uždirbti, bet neturėti savo kultūrinio kapitalo. Tačiau žmogus, turintis pernelyg daug materialinių išteklių, kaip buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tuo pat metu yra elito narys, tačiau dėl kultūrinio kapitalo stokos vis tiek išstumtas iš elito sluoksnių, bent jau taip komentuoja sociologai ir kiti ekspertai.
Socialinė žiniasklaida, medijų populiarumas paskatino daugelį savo asmenines kovas perkelti į internetą ir juo naudojantis įgyti socialinį svorį. Bėgant metams kultūrinis kapitalas nuo tinkamų drabužių dėvėjimo ar tinkamo kalbėjimo perėjo prie tinkamų įsitikinimų. Dabar dorybių demonstravimas ir moralinės pažiūros keičia hierarchiją socialinėje erdvėje. Sakoma, kad net ir politinės pažiūros ar atstovavimas joms keičiasi pagal tai, kas vyksta socialinėje erdvėje.
Socialinės medijos tapo nauju ir daug veiksmingesniu politikų įrankiu
Socialinė žiniasklaida gali daryti didelę įtaką politinėms pozicijoms ir kampanijoms[3]. Ji gali būti naudojama visuomenės nuomonei formuoti, šalininkams telkti ir lėšoms rinkti. Ji taip pat gali būti naudojama dezinformacijai skleisti, oponentams persekioti ar bauginti ir kištis į rinkimus. Tokius pavyzdžius tikrai galima matyti prieš rinkimus, kai botų armijos susiremia melagingų įrašų platinimo kampanijose.
Politiko ar politinės kampanijos įtakos socialinėje žiniasklaidoje dydis gali būti jų įtakos ar populiarumo rodiklis. Tam įtakos gali turėti sekėjų, patiktukų ir bendrinimų, kurių sulaukia jų turinys, skaičius. Tačiau svarbu nepamiršti, kad sekėjų ar įsitraukimo skaičius nebūtinai atspindi dalijimosi turiniu kokybę ar tikslumą.
Taip pat svarbu atsižvelgti į vaidmenį, kurį gali atlikti algoritmai ir tikslinė reklama formuojant informaciją, kurią asmenys mato socialinėje žiniasklaidoje. Dėl to gali atsirasti aido problema, kai asmenys gauna tik tokią informaciją, kuri atitinka jų išankstinius įsitikinimus, užuot susipažinę su įvairiais požiūriais.
Socialinė žiniasklaida gali būti būdas politikams užmegzti ryšį su rinkėjais ir išklausyti jų rūpesčius bei pasiūlymus. Politikai, naudodamiesi socialiniais tinklais, gali pasiekti platesnę auditoriją, nei galėtų pasiekti per tradicinę žiniasklaidą ar kampanijos renginius. Naudodamiesi socialine žiniasklaida jie gali greitai ir lengvai pasidalyti savo žinia ir politinėmis nuostatomis su dideliu skaičiumi žmonių.
Svarbu, kad politikai atsakingai naudotųsi socialine žiniasklaida ir skaidriai informuotų apie naudojimąsi šiomis platformomis. Tai reiškia, kad jie turi būti sąžiningi dėl savo tapatybės, aiškiai atskleisti bet kokį mokamą turinį ir nesinaudoti socialine žiniasklaida dezinformacijai skleisti, priekabiauti ar bauginti.
Politikai jau pajuto, kad pokyčiai medijose ir socialiniuose tinkluose verčia keistis ir juos, kad galėtų būti užtikrintas jų socialinis statusas.
