<h2>Lietuvos kova su Kinijos vėjo malūnais</h2>
<p>Lietuvos ir Kinijos konfliktas prasidėjęs dar vasarą, dabar įgauna vis didesnį pagreitį. Lapkričio mėnesį Lietuvoje duris atvėrė Taivano atstovybė, oficialiai vadinama biuru, plėtoti prekybiniams ryšiams. Tai dar labiau supykdė Kiniją, kuri diplomatinius ryšius su Lietuva pažemino iki laikinojo patikėtinio vaidmens. Tarptautinėje teisėje tokia praktika nėra priimtina: šalys įprastai tokį sprendimą pasiekia dvišaliu nutarimu.</p>
<p>Kinija taip pat atšaukė Lietuvos diplomatus: šalies užsienio reikalų ministerija diplomatams įsakė grąžinti kiniškas identifikacines korteles, kad jos būtų pakeistos, nurodant žemesnį atstovybės rangą[1]. Be imunitetinės apsaugos likę diplomatai, su artimaisiais išsigandę skubiai parvyko į Lietuvą. Ambasados paslaugos dabar teikiamos tik nuotoliniu būdu. </p>
<p>Dėl tokių politinių įtampos scenarijų itin kenčia verslas. Dar anksčiau žiniasklaidoje skelbta žinia, kad Kinija tarsi išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų, kroviniai stringa, kyla didžiulės problemos eksportuotojams. Nors mūsų šalies verslininkai randa įvairių būdų kaip Kinijos suvaržymus apeiti, įpykusi komunistinė valstybė Lietuvą smaugti pradeda jau ir per užsienio partnerius.</p>
<h2>Pastatyti Lietuvą į vietą bandomą per užsienio investuotojus</h2>
<p>Kinijos propaganda nevaržomai purvais drabsto Lietuvos politiką, tuo tarpu mūsų valdžia, užsispyrėliškai neatsitraukia ir toliau plėtoja santykius su Taivanu. Galima manyti, kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė ir užmezga diplomatinius ar verslo ryšius su sau naudingomis valstybėmis. Kita vertus, šalys žino apie Kinijos vykdomą „vienos Kinijos politiką“, kuri teigia, kad yra tik viena suvereni valstybė pavadinimu Kinija: priešprieša teigiantiems, kad yra dvi valstybės – Kinijos Liaudies Respublika ir Kinijos Respublika[2].<sup id="cite_ref-2" class="reference"></sup></p>
<p>Nors Lietuva niekuomet oficialiai nevadino Taivano atskira Kinijos dalimi, glaudūs ryšiai ir kartais net žiniasklaidos pateikiami panašumai tarp Lietuvos bei Taivano kelio į demokratiją išduoda kitus ženklus. Tuo nepatenkinta Kinija atsako bene vieninteliu realiai Lietuvą paveikti galinčiu ginklu – suvaržydama mūsų šalies verslą. Atrodo, kad savo spaudimą Kiniją yra linkusi net didinti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/charles-forerunner-3fpxt37x6uq-unsplash-1.jpg" alt="Verslas" /></p>
<p>Pranešama, kad šalis spaudžia Vokietijos automobilių dalių milžinę „Continental“ nebenaudoti jos gamykloje Lietuvoje pagamintų komponentų. „Continental“ yra itin svarbi Lietuvos verslui. Kompanija mūsų šalyje pradėjo veikti 2019-ais, kai atidarė gamyklą Kaune. Be to, šiais metais Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) prasidėjo ir antros, daugiau nei 90 mln. Eur vertės gamyklos statybos. Taigi, iš viso įmonės investicijos Kaune sieks apie 185 mln. Eur[3]. </p>
<p>„Continental“ gamykloje gaminamos automobilių dalys ir detalės, o gaminiai tiekiami pasaulinio lygio gamintojams, pavyzdžiui „Toyota“ ar „Volvo“. Kol kas neaišku, kaip į Kinijos spaudimą atsakys „Continental“, tačiau tokio svarbaus investuotojo nusigręžimas būtų didžiulis smūgis Lietuvai.</p>
<p>Be to, esama situacija gali siųsti neigiamus ženklus ir potencialiems investuotojams. Kinija yra ekonomikos ir pramonės milžinė, o verslo santykius su ja palaiko daugelis pasaulio valstybių ir didžiausios verslo kompanijos. Pajutusius Kinijos „užsisėdimą" ant Lietuvos, net ir susidomėjusios mūsų šalimi, kai kurios įmonės gali rinktis nesivelti į kontraversijas su Kinija ir pasirinkti žymiai neutralesnį variantą, pavyzdžiui, mūsų kaimynę Latviją.</p>
<h2>Europos Sąjunga solidari, tačiau neveiksni</h2>
<p>Nors Lietuvos siekis užmegzti verslo santykius su Taivanu gali būti vertinamas kaip novatoriškas ir ambicingas, neaišku, ar tokia užsienio politikos kryptis nereiškia, kad patys sau kasame griovį. Be to, didžiulė problema yra ta, kad Lietuva prieš Kinija kovoja viena. Jei tai būtų bendrijos ar regiono klausimas, tikėtina, kad visų susijusių pusių retorika būtų kita.</p>
<p>Vis tik, šiuo atveju, iš Europos Sąjungos (ES) Lietuva sulaukia tik patikinimo, kad žemyno lyderiai solidarizuojasi su Lietuva, tačiau to nauda yra tik diplomatinė. Pastebima, kad šio neįprasto konflikto fone išryškėja tik ES neveiksnumas. Atskiros, mažosios bloko narės drąsiau žengia tam tikrus žingsnius, nei visa bendrija.</p>
<p>Čekijos Senatas išreiškė solidarumą Lietuvai ginče su Kinija ir apkaltino Pekiną, kad jo veiksmai dėl Lietuvos atstovybės prieštarauja tarptautinei teisei[4]. Senatas paragino premjerą iškelti šį klausimą Europos Sąjungos viršūnių susitikime. Panašią paramą Lietuvai reiškia ir kaimyninės šalys ir Jungtinė Karalystė. Tiesa, nauda iš tokio palaikymo lieka menka. </p>
