Kol Pentagone vyksta permainos, Rusija ir toliau grasina Ukrainai

Pasaulis, SaugumasG. B.
Suprasti akimirksniu
Pavojus
JAV baiminasi dėl cheminio ir biologinio pavojaus. Vladyslavo Cherkasenko/Unsplash nuotrauka

Pentagonas didesnį dėmesį skirti žada cheminiams ir biologiniams ginklams, o Rusija ir toliau nekeičia karinės retorikos

JAV Gynybos departamentas praneša, kad rengiasi bendradarbiauti su žvalgybos agentūromis ir iš pagrindų pakeisti savo politiką dėl biologinių ir cheminių ginklų.

Skelbiama, kad įgyvendinant naują Pentagono planą, bus kuriami medicininiai gydymo būdai, vakcinų programos ir individuali apsauga asmenims, reikalinga netikėtų biologinių bei cheminių išpuolių atveju.

Pasak JAV politikų, toks pokytis ypač svarbus atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės JAV konkurentės – Kinija ir Rusija dabar turi ypač pažangių biologinių ir cheminių technologijų, kurias, augant įtampai gali panaudoti.

O kol JAV Gynybos departamentas imasi pokyčių šalies viduje, į karą Ukrainą įtraukusi Rusija ir toliau nešvelnina savo agresyvios retorikos bei nevengia švaistytis grasinimais. Kremlius pirmadienį pareiškė, kad naujas Vakarų ginklų tiekimas Kijevui tik „pagilins Ukrainos žmonių kančias“.

Negana to, Rusijos valdžios institucijos kankinimais pažaboti siekia ne tik ukrainiečius, tačiau ir savo piliečius. Rusijos pareigūnai praneša, kad rengiasi nagrinėti bylas prieš rusus, kurie kritiškai pasisako dėl karo Ukrainoje.

JAV peržiūri savo biologinės ir cheminės gynybos planus

JAV Gynybos departamento sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas cheminei bei biologinei gynybai Ianas Watsonas teigia, kad netolimoje ateityje JAV bus kuriami nauji būdai, leisiantys prisitaikyti prie cheminės ir biologinės rizikos scenarijų. Pasak I. Watsono gynybos departamentas prašo papildomai skirti 300 mln. JAV dolerių naujai gynybos strategijai parengti ir 1,2 mlrd. JAV dolerių per ateinančius penkerius metus vykdyti pokyčiams.

Tačiau dalies Pentagono pareigūnų teigimu, pinigų reikia dar daugiau, bet prieš tai reikia numatyti būsimų pokyčių kryptį. I. Watsono teigimu, JAV negali toliau skirti milijonų dolerių pasiruošimui kiekvienai žinomai ir būsimai cheminei ir biologinei grėsmei: reikia keisti kursą ir kurti įvairias priemones, kurios padėtų apsaugoti nuo įvairių pavojų.

„Mes matome, kam turime ruoštis, Nacionalinei gynybos strategijai, kylančiai Kinijos ir Rusijos grėsmei. Matome ne tik technologijas, informaciją, ketinimus, bet ir galimą poveikį mūsų pajėgoms, jei tam nesiruoštume. Galimybė tiesiog paskandinti begalę gynybos dolerių vienai grėsmei, vienintelei priešpriešinei priemonei, kurią mūsų priešininkai gali lengvai modifikuoti, nebėra sprendimas“, – teigia Pentagono atstovas[1].

Negana to, Pentagonas, atsižvelgdamas į Kongreso spaudimą, rengiasi paviešinti metinę ataskaitą, kurioje išsamiai aprašomi departamento ginklų programų trūkumai ir pažanga.

Pentagono operatyvinių bandymų ir įvertinimo biuras po Kongreso kritikos dėl skaidrumo stokos, jau paviešino dalį informacijos, susijusios su gynyba. Dabar mokesčių mokėtojams ir visiems susidomėjusiems bus suteikta galimybė susipažinti su kai kurių brangiausių Pentagono programų rezultatais[2].

JAV dar nėra pasiruošusi cheminių ir biologinių ginklų panaudojimui

Dar 2022 m. liepą JAV įstatymų leidėjai ir kariuomenės vadai perspėjo, kad JAV susiduria su didele nacionaline biologinio ir cheminio ginklo grėsme, tačiau nėra pasiruošusi pati atsakyti tokiu ginklu.

„Jei pažvelgsime į maisto saugumą, ką mūsų priešai gali padaryti su biologiniais ginklais, nukreiptais į mūsų gyvulininkystę, mūsų žemės ūkio sektorių? Labai patogeniškas paukščių gripas, afrikinis kiaulių maras – visi šie dalykai cirkuliuoja visame pasaulyje, bet jei priešas juos nukreipia į savo taikinį, žinome, kad dėl to kyla maisto nesaugumo problema. Nesaugumas dėl maisto lemia daugelį kitų nesaugumo problemų visame pasaulyje“, – Aspeno saugumo forume vykusioje diskusijoje sakė respublikonų senatorė Joni Ernst[3].

Tuo tarpu JAV kariuomenės generolas ir JAV specialiųjų operacijų vadavietės vadas Richardas Clarke’as sakė, kad dar 2014-2016 m. nevalstybiniai veikėjai, tokie kaip ISIS Sirijoje ir Irake, ar net Rusija kėlė grėsmę JAV.

„Žengdami į ateitį, turime būti pasirengę tokiai galimybei, ir nemanau, kad apie tai kalbame tiek daug, kiek turėtume, o turėtume ieškome metodų, kaip toliau su tuo kovoti“, – apie grėsmę JAV kalbėjo R. Clarke’as.
Karas
Ukrainoje tęsiasi rusų atakos. UX Gun/Unsplash nuotrauka

Rusija tęsia karą Ukrainoje ir grasina naujais smūgiais, didėja ir Baltarusijos įsitraukimo grėsmė

O kol JAV rūpinasi savo nacionaliniu saugumu, Rusija toliau tęsia savo agresiją prieš Ukrainą. Remiantis Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos ir žvalgybos informacija, šios savaitės pradžioje Ukrainos šiaurės rytų, rytų ir pietų regionai patyrė gausią raketų smūgių bangą, o Rusijos pajėgos bei „Vagnerio grupės“ samdiniai pasiekė taktinių pergalių ir lėtai pasistūmėjo link Bachmuto[4].

Tuo pat metu didėja šansai, jog į karą Ukrainoje įsitrauks ir Baltarusija. Rusijos ir Baltarusijos pareigūnai skelbia išplečiantys bendras karines pratybas, o neoficialūs „Telegram“ kanalai, stebintys karinę veiklą Baltarusijoje, pranešė, kad sekmadienį į Vitebsko miestą Baltarusijos šiaurės rytuose atvyko nuo 1 400 iki 1 600 Rusijos karių[5].

Pati Rusija savo karinės retorikos taip pat nešvelnina. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad praėjusią savaitę paskelbtas naujas Vakarų ginkluotės Ukrainai tiekimo etapas nepakeis konflikto eigos, o tik pagilins Ukrainos žmonių kančias.

„Šis tiekimas negalės nieko pakeisti. Šie tiekimai gali tik padidinti Ukrainos žmonių skausmą ir pratęsti jų kančias. Jie negali sustabdyti mūsų nuo specialiosios karinės operacijos tikslų pasiekimo“, – sakė D. Peskovas[6].

Praėjusią savaitę Prancūzija, o vėliau ir Vokietija drauge su JAV paskelbė, kad siųs Ukrainai lengvąsias kovos mašinas.

Rusija toliau plėtos savo branduolinę triadą

Tuo tarpu antradienį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Rusija toliau plėtos savo branduolinių raketų, povandeninių laivų ir strateginių bombonešių gamybą.

„Toliau plėtosime branduolinę triadą ir palaikysime jos kovinę parengtį, nes branduolinė apsauga buvo ir tebėra pagrindinis mūsų valstybės suverenumo ir teritorinio vientisumo garantas. Taip pat didinsime oro ir kosmoso pajėgų kovinius pajėgumus: tiek kalbant apie naikintuvų ir bombonešių, tiek apie bepiločių orlaivių tobulinimą“, – sakė S. Šoigu.
Susidorojimas
Rusijoje susidorojama su valdžios kritikais, Baltarusijoje – su žurnalistais. Samo McGhee/Unsplash nuotrauka

Rusija ir Baltarusija tęsia susidorojimus su savais

Nors Rusija žada kančias ukrainiečiams, ramūs negali būti ir patys Rusijos piliečiai. Tie, kurie išreiškia bent menkiausią nepritarimą Rusijos politikai ir karui Ukrainai, iškart užsitraukia Kremliaus nemalonę. Tūkstančiams rusų, kurie reiškia nepritarimą „specialiajai karinei operacijai“, gresia baudžiamoji atsakomybė, o tarp tokių „kaltųjų“ yra ir žinomi Rusijoje asmenys.

Pirmadienį Rusijos tyrimų komitetas pranešė, kad jo vadovas Aleksandras Bastrykinas nurodė iškelti baudžiamąją bylą Rusijos kino ir teatro aktoriui Artūrui Smoljaninovui. Pareiškime teigiama, kad aktorius, duodamas interviu vienai „Vakarų žiniasklaidos priemonei padarė keletą pareiškimų, nukreiptų prieš Rusiją“[7].

A. Smoljaninovas yra žinomas rusų aktorius, tačiau jis išvyko iš tėvynės po to, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą. Vėliau jis ne kartą pasisakė prieš karą.

O tai tikrai ne vienintelis susidorojimo atvejis šalyje. Rusijos vidaus reikalų ministerija įtraukė žinomą filantropą Borisą Ziminą į tarptautinį labiausiai ieškomų asmenų sąrašą dėl kaltinimų sukčiavimu.

B. Ziminas yra finansavęs kelias Rusijos nepriklausomas žiniasklaidos priemones ir įkalinto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno projektus. Pats A. Navalnas yra teigęs, kad būtent B. Ziminas sumokėjo 79 000 eurų už jo medicininę evakuaciją į Berlyną po to, kai jis buvo apnuodytas.

Daliai rusų piliečių ir toliau prieštaraujant agresyviai Rusijos politikai, Dūmos deputatai siūlo griežtinti bausmes režimui neparankiems asmenims ir net konfiskuoti į užsienį išvykusių asmenų turtą.

Situacija įtempta tampa ir Baltarusijoje. Šiuo metu Minske teisiami Baltarusijos pagrindinės nepriklausomos naujienų agentūros žurnalistai. Vyriausiajai redaktorei Marynai Zolatavai ir jo generalinei direktorei Liudmilai Čekinai pateikti kaltinimai dėl kenkimo nacionaliniam saugumui, neapykantos kurstymo ir vengimo mokėti mokesčius[8]. Kaltinamosioms gresia iki 12 metų kalėjimo.