<h2>Investuojama skolinant žmonėms</h2>
<p>Auganti infliacija sėja nerimą ketinantiems investuoti turimas lėšas, o žmonės vietoje bankų verčiau renkasi skolintis tiesiai iš žmonių per tarpusavio skolinimo platformas. Vis daugiau gyventojų turimas santaupas laiko ne banko sąskaitoje, bet stengiasi jas „įdarbinti“, o štai tarpusavio skolinimo platforma jiems leidžia ne tik numatyti būsimą grąžą, bet ir pasverti galimas rizikas. Visgi, ne visi atsidūrę finansinėje duobėje yra pasiryžę mokėjimus atlikti laiku, o tą patvirtina Europos mokėjimų ataskaita, kurioje nurodoma, kad būtent laiku neatlikti klientų mokėjimai stabdo Lietuvos įmonių plėtrą. Teigiama, kad pasikeitusiai gyventojų finansinei elgsenai lemiamos įtakos galėjo turėti ne tik brangstančios paslaugos, bet ir noras keliauti.</p>
<p>Dėti į kojinę, į stalčių, investuoti į auksą ar pasidėti į banko indėlį? Štai tokie klausimai pastaruoju metu kyla nusprendusiems pradėti taupyti ir norintiems, kad investicijų neprarytų infliacija.</p>
<p>Vis dėlto, pasigirsta siūlymų, jog blogiausia, ką galima šiuo metu padaryti – tai laikyti pinigus „kojinėje“, todėl atliepiant visuomenės poreikį daugiau skolintis, kai kurie ryžtasi investuoti skolindami kitiems. Šiuo metu populiariausia tarpusavio skolinimo platforma Lietuvoje yra „Savy“.</p>
<blockquote>
<p>Pastebėta, kad prasidėjus karui Ukrainoje nors ir sumažėjo investuotojų šioje platformoje skaičius, tačiau padidėjo investuojamos sumos. Aktyviausiai investuoja 33–47 metų asmenys, o vyriausiai investuotojai šiuo metu net 92 metai[1]. </p>
</blockquote>
<p>Nors nerimas dėl geopolitinės ir ekonominės padėties stiprėja, investuojamos sumos „Savy“ didėja. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2021 m. per tarpusavio skolinimo platformas aktyviai investuojančių žmonių skaičius paaugo beveik 17 proc. ir pernai metų pabaigoje siekė 47 720.</p>
<p>Nepaisant to, kad investuotojų prieaugis prasidėjus karui Ukrainoje sulėtėjo, didėjo investuojamos sumos. „Savy“ duomenimis, investuotojų, turinčių 1 000–2 000 Eur portfelį per I šių metų pusmetį padidėjo nuo 10 % iki 10,4 %, turinčių 2 000–5 000 Eur portfelį – nuo 8,4 % iki 8,9 %, 5 000–10 000 Eur – nuo 3,5 % iki 3,7 %, o investuojančiųjų virš 10 000 Eur paaugo nuo 2,6 % iki 2,8 %. Investuojančiųjų iki 1 000 Eur sumažėjo nuo 75,5 % iki 74,2 %.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/skolinimas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Klientų įsiskolinimai kelia vis daugiau problemų</h2>
<p>Tačiau kol vieni gyventojai svarsto, kur investuoti turimas lėšas, kiti ne tik skolinasi iš įmonių, bet ir vėluoja mokėjimus atlikti laiku. Paaiškėjo, kad problemos, susijusios su skolininkų mokėjimais sutartu laiku tik gilėja. Dėl to kai kurios įmonės jau yra priverstos skaičiuoti nuostolius ir net pristabdyti plėtrą. </p>
<p>Kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ paskelbta naujausia ataskaita atskleidė, kad jei praėjusiais metais tik 39 proc. įmonių atstovų Lietuvoje pripažino, kad nepadengti skolininkų įsipareigojimai kelia problemų, tai šiemet šis skaičius išaugo iki 77 proc.[3]</p>
<blockquote>
<p>Įmonių atstovai įvardino, kurios problemos jiems yra „skaudžiausios“: 83 proc. teigė, kad sunkumų bendrovei kelia sąskaitų apmokėjimas vėliau sutarto termino, 67 proc. įmonių atstovų kaip problematišką tendenciją įvardino partnerių reikalaujamus ilgus apmokėjimo terminus ir 56 proc. įmonių atstovų problema yra klientų bankrotai.</p>
</blockquote>
<h2>Skolų negrąžinimas laiku stabdo įmonių planus</h2>
<p>Tokios tendencijos neabejotinai palietė ir Lietuvos įmonių plėtros planus, mat mažiau nei pusė (43 proc.) įmonių šiemet prioritetą planuoja teikti augimui.</p>
<blockquote>
<p>Kaip teigė bendrovės „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika, įmonių plėtros galimybes apriboja ne itin sklandūs pinigų srautai ir trukdžiai, dėl to joms svarbu atrasti finansų srautams ir skoloms suvaldyti, o skolininkams – atsakingai vykdyti savo finansinius įsipareigojimus[3].</p>
</blockquote>
<p>Užsitikrinus sklandžius finansinius srautus, beveik pusė (44 proc.) įmonių galėtų pasamdyti daugiau darbuotojų, 43 proc. galėtų aktyviau diegti skaitmenines inovacijas, o trečdaliui (34 proc.) tai leistų greičiau plėstis geografiškai.</p>
<blockquote>
<p>Europos mokėjimų ataskaitos duomenimis, Lietuvoje privačių vartotojų segmente dažniausiai vėluojama mokėjimus atlikti 10 dienų, verslo segmente – 12 dienų ir viešajame sektoriuje – 18 dienų.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/skola-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lietuvių įsiskolinimai vis labiau auga</h2>
<p>Vis labiau plintančią neigiamą tendenciją skolintis iš kredito bendrovių ir vėluoti grąžinti mokėjimus pastebėjo ir „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas. Visgi, iš dalies galima suprasti ir pačius skolininkus – paslaugų ir maisto kainos drastiškai auga, o atlyginimų kilimas – stabilizavęsis. O gyventi kažkaip juk reikia.</p>
<blockquote>
<p>„Skolininkų skaičiaus ir skolų sumos augimas gana tiksliai atspindi bendrą šalies ekonominę situaciją. Pabrangus energijai, šildymui, degalams ir maistui, sparčiai didėjant infliacijai, daugumos gyventojų išlaidos auga sparčiau nei pajamos, todėl jiems būtina peržiūrėti savo pirkinių krepšelį“, – teigė A. Kačinskas[5].</p>
</blockquote>
<p>Visgi, pastebima, kad skolininkų kiekis, lyginant su praėjusių metų birželiu sumažėjo (tada siekė daugiau kaip 159 tūkst.) ir dabar siekia 154 tūkst., vidutinė skolos suma padidėjo ir siekia 1 683 eurus (gruodį buvo 1 656 eurai, prieš metus – 1 654 eurai).</p>
<blockquote>
<p>Net 64,6 proc. visų skolininkų vėluoja atsiskaityti su finansų įmonėmis, o bendra sumų skola viršija 307 mln. eurų[5].</p>
</blockquote>
<h2>Skolos – ne kliūtis atostogoms</h2>
<p>„Swedbank“ atliktas tyrimas išryškino dar vieną tendenciją tarp Lietuvos gyventojų, kuri gali būti ir kaip viena iš priežasčių, dėl ko daugėja asmenų, delsiančių laiku grąžinti skolas. Neabejotinai žmonių elgseną paveikė ir pandemija bei jos metu taikyti apribojimai, kas savaime reiškė ir ribotas galimybes išvykti atostogų.</p>
<p>Įsisukus masiniam atostogų vajui, paaiškėjo, kad net septintadalis šalies gyventojų vyktų atostogauti į kurortus ar pažintinę kelionę nepaisydami turimų pradelstų mokėjimų, o 1 iš 10 gyventojų tą darytų net ir turėdamas didesnę nei 3 mėn. pajamų dydžio skolą pažįstamiems ar giminaičiams[6].</p>
<blockquote>
<p>Tyrimo duomenimis, net 41 proc. gyventojų sutiktų save palepinti atostogomis kurorte ar svetur nepaisydami turimų įsiskolinimų. Lyginant su prieš pandeminiais 2018 m., taip teigiančių padaugėjo 14 proc. punktų.</p>
</blockquote>
