- Greta Tunberg su klimato kaita kovoja demonstarcijomis, bet ne darbais
- Boyanas Slatas kovai su vandenynų tarša surinko dešimtis milijonų dolerių aukų
- Indijos miško žmogus savo rankomis įveisė 550 hektarų mišką
Greta Tunberg su klimato kaita kovoja demonstarcijomis, bet ne darbais
Sakoma, kad geri darbai daromi tyliai ir už juos nesitikima padėkų ar apdovanojimų. Tačiau pasaulis pilnas ir kitokių žmonių, kurie net menkiausią savo pirštelio krustelėjimą pateikia kaip žygdarbį ir siekia žinomumo visais įmanomai būdais.
Iš televizijos ekranų daugumai pažįstama paauglė Greta Thunberg klimato kaita pradėjo domėtis, kai jai buvo maždaug aštuoneri. 2018 metais ji būdama devintoje klasėje, po karščio bangų ir gaisrų Švedijoje, nusprendė nelankyti mokyklos. Užuot mokiusis ji tris savaites praleido sėdėdama priešais Švedijos parlamentą su plakatu „Mokyklos streikas už klimatą“. Taip ji protestavo prieš valstybės neveiklumą kovojant su klimato kaita. G. Thunberg įkvėpė streikuose dalyvauti mokinius iš viso pasaulio. Jos pastangas tuo metu gyrė ir Popiežius Pranciškus , palaikymą ir padrąsinimą jai išreiškė ir buvęs JAV prezidentas Barackas Obama.
Kovotoja prieš klimato kaitą Jungtinių Tautų (JT) klimato susitikime kaltino pasaulio lyderius jaunosios kartos išdavimu dėl nesugebėjimo susitvarkyti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu. G. Tunberg su keliais šimtais vaikų ir jaunuolių surengė demonstraciją prie Baltųjų rūmų, protestavo Niujorke, Los Andžele ir kt. JT klimato kaitos konferencijoje susirinkusius pasaulio šalių lyderius ji ragino skubiai imtis veiksmų kovoje su klimato kaita teigdama, kad delsti nebegalima, nes „žmonės miršta“[1].
Boyanas Slatas kovai su vandenynų tarša surinko dešimtis milijonų dolerių aukų
Kaltinti ir protestuoti yra kur kas paprasčiau nei dirbti sunkų darbą siekiant kilnaus tikslo. Vis tik yra žmonių, kurie darbais, o ne demonstracijomis gelbėja pasaulį nuo kataklizmų.
Vienas iš tokių – Nyderlandų gyventojas Boyanas Slatas 2013 metais, būdamas 19 metų, įkūrė įmonę „The Ocean Cleanup“, kurios misija – sukurti pažangias technologijas, kurios išvalytų pasaulio vandenynus nuo plastiko. Šis žmogus ir jo įkurta organizacija šiam kilniam tikslui įgyvendinti surinko dešimtis milijonų dolerių aukų.
Įmonėje sukurtos vandenų valymo sistemos surinko 9 000 kilogramų šiukšlių. Vėliau „The Ocean Cleanup“ sukūrė baržą primenančią sistemą, kuri maitinama saulės energija ir kurią galima panaudoti visame pasaulyje. Ši barža iš upių per dieną geba surinkti iki 50 tonų šiukšlių. Nuo 2022 m. vidurio vandenynams valyti skirta sistema jau buvo dislokuota Indonezijoje , Malaizijoje, Dominikos Respublikoje, Vietname, Tailande, Los Andžele, Kalifornijoje ir kt[2].
Indijos miško žmogus savo rankomis įveisė 550 hektarų mišką
Jadav Molai Payeng (g. 1959 metais) yra ne tik aplinkosaugos aktyvistas, bet ir miškininkystės darbuotojas. Per kelis dešimtmečius jis sodino ir prižiūrėjo medžius prie Brahmaputros upės ilgainiui paversdamas ją miško rezervatu. Miškas, kuris buvo pavadintas jo vardu – Molai – yra Pietų Azijos subregione Asamo ir apima apie 1360 akrų (550 hektarų). 2015 m. šis žmogus už nuopelnus buvo apdovanotas ketvirtu aukščiausiu civiliniu apdovanojimu Indijoje.
Jadav Molai Payeng mišką sodinti pasiryžo tuomet, kai 1979 m. (jam tada tebuvo vos 20 metų) susidūrė su daugybe gyvačių, kurios žuvo dėl per didelio karščio potvyniams šiuos gyvius nuplovus ant smėlio, kur visiškai nėra medžių. Tada vaikinas nusprendė smėlyje pasodinti apie 20 bambukų sodinukų, o vėliau šią teritoriją pavertė mišku.
Molai miške dabar gyvena Bengalijos tigrai, Indijos raganosiai, elniai, triušiai, beždžionės, paukščiai. Bambukų plotas šiame miške viršija 300 hektarų. Kasmet reguliariai miške lankosi
maždaug 100 dramblių banda, kuri čia gyvena apie šešis mėnesius. Pastaraisiais metais drambliai šiame miške atsivedė 10 jauniklių.
Jadav Molai Payeng yra žinomas ir kaip kovotojas su brakonieriais. 2013 m. brakonieriai bandė nužudyti miške esančius raganosius, tačiau Payengas laiku įspėjo departamento pareigūnus, kurie operatyviai situaciją suvaldė ir konfiskavo brakonierių įrankius.
Jadav Payeng iki dabar kasdien keliauja į savo mišką prižiūrėti augalų ir medžių. Savo ūkyje jis turi galvijų ir buivolių, parduoda jų pieną, kad galėtų su žmona ir trimis vaikais pragyventi. Tai yra vienintelis šeimos pajamų šaltinis.
Indijos mokslinių tyrimų Jawaharlal Nehru universiteto vicekancleris Sudhiras Kumaras Sopory Jadavą Payengą pavadino „Indijos miško žmogumi“. Už nuopelnus jam buvo suteiktas Asamo žemės ūkio ir Kazirangos universitetų garbės daktaro laipsnis[3].
Taigi ne žodžiais, o tik darbais mes galime stabdyti klimato kaitos progresiją, gelbėti savo pačių rankomis užterštą planetą ir bent kiek švaresnį pasaulį palikti čia ateityje gyvensiančioms kartoms.
