<h2>Ženkli dalis naujienų nėra objektyvi, o propagandinė informacija gali lemti tai, kad piliečiai susidaro netikslingą situacijos vaizdinį</h2>
<p>Karas Ukrainoje sulaukė didžiulio politikų, visuomenės veikėjų bei žiniasklaidos dėmesio. Milžiniškame informacijos ir kasdienių naujienų sraute lengva pasiklysti, juolab, kad ženkli dalis naujienų nėra objektyvi, o propagandinė informacija gali lemti tai, kad piliečiai susidaro netikslingą situacijos vaizdinį.</p>
<p>Šiuo metu vyksta ir informacinis karas, todėl svarbu kliautis patikimais naujienų kanalais, kuriuose galima atrasti ir įvairiapusiškas nuomones pristatančių analizių.</p>
<p>Būtent tokią analizę pateikia leidinys „Financial Times", kuriame paskelbtas straipsnis pavadinimu „What is America’s end-game for the war in Ukraine"[1]? </p>
<p>Straipsnyje detaliai aptariamas JAV bei prezidento Joe Bideno administracijos požiūris į karą Ukrainą ir planai, kaip ši situacija turėtų pasibaigti.</p>
<h2>Koks yra JAV galutinis tikslas Ukrainos kare?</h2>
<p>Kaip rašo „Financial Times", „JAV stengiasi suteikti veiksmingą karinę paramą Kijevui, tačiau tuo pačiu metu išlaikyti sąjungininkų, nerimaujančių dėl ilgo konflikto, paramą.</p>
<p>Vasario mėnesį, prieš pat Rusijai pradedant invaziją į Ukrainą, Jungtinio štabo vadų komiteto pirmininkas, generolas Mark Milley pesimistiškai vertino perspektyvas. Uždaromajame Kongreso posėdyje jis sakė, kad vienas iš galimų rezultatų – Kijevas bus palaužtas per 72 valandas.</p>
<p>Praėjus trims mėnesiams, per kuriuos ukrainiečiai ne tik atrėmė pradinį sostinės puolimą, bet ir atsilaikė per įnirtingą sausumos karą šalies pietryčiuose, M. Milley kalbėjo visai kitaip.</p>
<p>Jis sakė, kad JAV ir toliau rems Ukrainos karo veiksmus, nes svarbu parodyti, kad „dideli negali tiesiog užpulti ir sunaikinti silpnų ir mažų". O dėl karo baigties, M. Milley sakė, kad ukrainiečiai patys turi nuspręsti, „kokia bus karo baigtis Ukrainos ribose".</p>
<p>Ukrainos sėkmė mūšio lauke pastarosiomis savaitėmis Vašingtone sukėlė beveik triumfo nuotaikas. Skirtingai nuo niūrių pirmųjų konflikto dienų, kai kurie vadovaujantys politikai ir pareigūnai dabar mato galimybę suduoti lemiamą smūgį Rusijai.</p>
<p>Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi po vizito į Kijevą ir susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė:</p>
<blockquote>
<p>„Amerika yra su Ukraina, kol bus pasiekta pergalė.”</p>
</blockquote>
<p>JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas sakė:</p>
<blockquote>
<p>„Norime, jog Rusija susilpnėtų tiek, kad negalėtų daryti tokių dalykų, kokius darė įsiveržusi į Ukrainą."</p>
</blockquote>
<p>Nuo karo pradžios Vašingtonas skyrė precedento neturinčią 54 mlrd. dolerių pagalbą, kad galėtų palaikyti kovą dar keletą mėnesių. Didžioji dalis šios sumos buvo patvirtinta praėjusią savaitę, kai JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė teisės aktą, pagal kurį karo veiksmams bus skirta dar 40 mlrd. dolerių, įskaitant apie 20 mlrd. dolerių karinės pagalbos.</p>
<p>Tačiau po šia pasitikėjimo retorika slypi daug mažiau aiškumo dėl to, ką Vašingtonas iš tikrųjų mano, kas gali ir turi nutikti Ukrainoje. </p>
<p>Mažai informacijos apie tai, kaip iš tikrųjų atrodytų strateginis Rusijos pralaimėjimas, arba apie tai, kokį teritorinį susitarimą JAV galėtų paskatinti ukrainiečius priimti.</p>
<p>Su neseniai parengtais JAV nacionalinio saugumo tarybos vidiniais pasisakymais susipažino „The Financial Times”.</p>
<p>Dokumentuose teigiama:</p>
<blockquote>
<p>„Vašingtonas siekia demokratinės, suverenios ir nepriklausomos Ukrainos ir siekia užtikrinti, kad Rusijos pastangos dominuoti Ukrainoje baigtųsi strategine nesėkme. Daugiausia dėmesio skiriama tam, kad Ukrainai būtų suteiktos kuo stipresnės pajėgos mūšio lauke ir kad ji turėtų kuo daugiau svertų prie derybų stalo."</p>
</blockquote>
<p>Kai kurie analitikai teigia, kad administracija gali sąmoningai laikyti savo karo tikslus miglotais. Steven Pifer, buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje teigia:</p>
<blockquote>
<p>„Tikslas – užtikrinti, kad Rusija nesugebėtų įvykdyti savo agresijos prieš Ukrainą… Ne visai aišku, kaip jūs apibrėšite nesėkmę?"</p>
</blockquote>
<p>Jam pritaria ir William Perry, mokslo specialistas Stanfordo universitete:</p>
<blockquote>
<p>„Siekdami išlaikyti tam tikrą lankstumą, jie nenorės pernelyg gilintis į detales."</p>
</blockquote>
<p>J. Bideno administracija dabar bando subtiliai balansuoti. Ji nori suteikti Ukrainai veiksmingą karinę paramą, kad išvengti bet kokio įspūdžio, jog bando ją priversti prie galimų kompromisų dėl teritorijos, kas sukeltų politines problemas Kijeve.</p>
<p>Tačiau tuo pat metu jie bando suburti tarptautinę koaliciją, remiančią Ukrainą, į kurią įeina ir kai kurie Europos sąjungininkai, garsiai ir atvirai nerimaujantys dėl ilgai užsitęsusio karo poveikio tiek Ukrainai ir jos visuomenei, tiek savo pačių ekonomikai.</p>
<p>Pastarosiomis savaitėmis Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vadovai pasiūlė siekti paliaubų ir derybų dėl susitarimo. Ir nors visi tarptautinės koalicijos nariai tvirtina, kad galutinius sprendimus dėl karo tikslų priima ukrainiečiai, jie žino, kad Kijevo gebėjimas tęsti kovą labai priklauso nuo ginklų ir finansinės paramos, kurią jie gauna daugiausia iš JAV.</p>
<blockquote>
<p>„Europiečiai norėtų žinoti, koks yra galutinis Amerikos žaidimo planas, nes Rusijos pralaimėjimo, arba ne-pergalės idėja nėra apibrėžta", – sako Stefano Stefanini, buvęs Italijos NATO ambasadorius.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/harold-mendoza-6xafy_ae1lm-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sunkieji ginklai</h2>
<p>Nauja didelė Amerikos parama rodo, kad Vašingtonas yra įsipareigojęs Ukrainai ilgam laikui. Tačiau ji taip pat yra kruopščiai kalibruojama. JAV jau yra nusiuntusi Ukrainai sunkiosios ginkluotės už milijardus dolerių. Aukšti pareigūnai teigia, kad įsiklauso į papildomus Ukrainos prašymus ir planuoja paskirstyti naujausią pagalbos paketą.</p>
<p>Ukrainos pajėgos mano, kad ilgesnio nuotolio ginkluotė yra labai svarbi kovoje, kurioje abi pusės apšaudo viena kitą iš sunkiosios artilerijos ir patiria didelių nuostolių.</p>
<p>JAV pažadėjo dešimtis amerikiečių gamybos 155 mm haubicų, kurių veikimo nuotolis didesnis ir kurios yra tikslesnės už standartinius rusiškus pabūklus. Dauguma jų jau atvyko į Ukrainą ir pradedamos naudoti mūšio lauke, sakė JAV gynybos pareigūnai.</p>
<p>Administracija susiduria su vidaus politiniu spaudimu imtis tolesnių veiksmų. Respublikonų senatorius iš Ohajo valstijos Rob Portman ir kiti senatoriai paragino administraciją nusiųsti daugkartinio paleidimo raketų sistemas, dėl kurių vyksta aktyvios diskusijos.</p>
<blockquote>
<p>„Turime būti tikri, kad duodame jiems tai, ko jiems iš tikrųjų reikia, – sakė jis. – Negalime savęs apgaudinėti manydami, kad jei nustosime tiekti tam tikras sistemas, pavyzdžiui, MLRS, tai tokiu būdu neprovokuosime Rusijos ir kad prezidentas Vladimiras Putinas maloniai pripažins šį gestą ir nutrauks, arba sumažins savo puolimą prieš Ukrainą."</p>
</blockquote>
<p>Ukrainos karinės pajėgos ne kartą prašė ilgesnio nuotolio ginklų, tokių kaip „Himars" – raketų paleidimo įrenginių, kurie šaudo greitomis salvėmis.</p>
<p>Tačiau JAV dar nepriėmė sprendimo dėl šios sistemos, o vienas Kongreso pareigūnas sakė, kad administracija nesiryžo jų siųsti. Tokiam žingsniui pritaria Pentagonas ir Valstybės departamentas, ir sprendimas gali būti priimtas jau kitą savaitę.</p>
<p>J. Bideno administracija nenori, kad JAV karinė pagalba būtų naudojama padėti Ukrainai pulti Rusijos teritoriją ir neteikia informacijos apie taikinius aukštiems Rusijos karo vadams, esantiems vietoje, sakė pareigūnai.</p>
<p>Vašingtone vyksta kruopštūs svarstymai ir diskusijos apie tai, ką iš tikrųjų reiškia „strateginis pralaimėjimas" Rusijai. JAV pareigūnai teigia, kad Rusija po karo liks silpnesnė, kad ir kaip jis vyktų, visų pirma dėl pasaulinių sankcijų ir eksporto kontrolės, kurios ir toliau silpnins jos ekonomiką.</p>
<p>Demokratų senatorius, Senato užsienio reikalų komiteto narys Chris Coons sako, kad „Putinas jau pralaimėjo platesne strategine prasme."</p>
<p>Švedija ir Suomija pateikė paraiškas dėl narystės NATO, ir K. Coonso teigimu, jos turi tvirtą abiejų partijų paramą Senate, kuris turi paremti paraiškas prieš prezidentui pasirašant.</p>
<p>Amerikos pareigūnai teigia, kad Turkijos susirūpinimą dėl naujų šalių narių jie laiko ne neįveikiama kliūtimi, o dalyku, kurį galima išspręsti derybose su Ankara.</p>
<p>„Rusija bus susilpninta nepriklausomai nuo to, kas nutiks kare", – sako Samuel Charap, vyresnysis politologas iš „Rand Corporation":</p>
<blockquote>
<p>„Rusija bus izoliuota, nuskurdinta, apsupta daugiau NATO šalių. Rusijos kariuomenė bus susilpninta ir daugeliu atžvilgių taps atstumtąja šalimi.”</p>
</blockquote>
<p>Vis dėlto, nepaisant nesėkmių, kurias patyrė Rusijos karinė kampanija, JAV pareigūnai teigia, kad ji vis dar gali gerokai susilpninti Ukrainą, tęsdama konfliktą, dėl kurio šalis panirs į dar gilesnę finansinę krizę. Rusijos vykdoma Juodosios jūros uostų blokada iš esmės sustabdė Ukrainos grūdų eksportą ir sudavė didelį smūgį pasauliniam maisto tiekimui.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/rostislav-artov-gx5rf9rxvke-unsplash-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sąjungininkų vienybė</h2>
<p>Daugelis Vašingtono sąjungininkių Europoje taip pat baiminasi dėl užsitęsusio karo. Iki šiol Jungtinės Valstijos išlaikė NATO ir kitus partnerius kartu. Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines neseniai sakė Kongresui, kad Rusijos prezidentas V. Putinas tikisi, jog tokia vienybė galiausiai subyrės.</p>
<blockquote>
<p>„Jis tikriausiai tikisi, kad JAV ir ES ryžtas susilpnės, nes maisto trūkumas, infliacija ir energijos kainos didės", – sakė ji.</p>
</blockquote>
<p>Vis dėlto kai kurie įtrūkimai pradėjo ryškėti, nes dėl karo Ukrainoje, Europoje atsirado naujų lūžio linijų: tokios valstybės kaip Lenkija ir Jungtinė Karalystė eina koja kojon su Vašingtonu, tuo tarpu Prancūzija, Italija ir Vokietija laikosi atsargesnės pozicijos.</p>
<blockquote>
<p>„Europoje atsiranda nerimą keliančių balsų, reikalaujančių, kad Ukraina pripažintų Rusijos reikalavimus. Noriu aiškiai pasakyti, kad tik Ukraina turi teisę spręsti dėl savo ateities”, – praėjusią savaitę Ukrainos parlamentui sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.</p>
</blockquote>
<p>Atrodo, kad jis turėjo omenyje neseniai iš kitų Europos šalių nuskambėjusius raginimus spartinti taikos pasiūlymus. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sukėlė sąmyšį Kijeve, kai gegužės 9 d. Strasbūre pasakytoje kalboje ragino Vakarų sostines „niekada nepasiduoti pažeminimo pagundai ir keršto dvasiai, kai kalbama apie santykius su Rusija.”</p>
<p>Tačiau jis taip pat sakė, kad derybų su Maskva sąlygas turi nustatyti pati Ukraina. E. Macronas pabrėžė, kad reikia nutraukti ugnį, nors Kijevas ragina savo sąjungininkus tiekti jam daugiau sunkiosios ginkluotės, kad galėtų pradėti kontrpuolimą ir išstumti Rusijos pajėgas iš pozicijų, kurias jos užėmė nuo vasario 24 d. invazijos pradžios, o galbūt ir visai išvyti iš Ukrainos teritorijos.</p>
<p>Italijos Ministras Pirmininkas Mario Draghi gegužės mėnesį susitikime J. Bidenui sakė, kad Italija nori, jog būtų nutraukta ugnis, kad būtų išvengta tolesnių humanitarinių kančių, ir kad būtų atnaujintas politinis dialogas, kurio pagalba būtų išspręsti likę Rusijos ir Ukrainos klausimai.</p>
<blockquote>
<p>„Dabar Italijoje ir Europoje žmonės nori nutraukti šias žudynes, šį smurtą, šias skerdynes. Ir žmonės galvoja apie tai, ką galime padaryti, kad įsivyrautų taika, – sakė M. Draghi. – Žmonės galvoja, kad jie bent jau turėtų pagalvoti apie galimybę nutraukti ugnį ir vėl pradėti patikimas derybas. Manau, kad turime giliai pagalvoti, kaip tai spręsti."</p>
</blockquote>
<p>Aštriausias klausimas yra dėl teritorinių susitarimų, kuris potencialiai galėtų užbaigti karą. Ukraina pasipiktino siūlymais skelbti paliaubas su Rusija, kol neatgavo visos prarastos teritorijos. Taip kodifikuojama Rusijos pergalė. Ukrainos pareigūnai svarsto galimybę kontrpuolimo metu susigrąžinti Donbasą ir net Krymą, kurį Rusija aneksavo 2014 m., jei Vakarai tiektų pakankamai ginklų.</p>
<p>Kai kurie Ukrainos politikai šią savaitę piktai sureagavo, kai buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris užsiminė, jog Kijevui gali tekti atsisakyti teritorijų, kad būtų nutrauktos užsitęsusio karo kančios.</p>
<blockquote>
<p>„Tęsiant karą toliau, būtų kalbama ne apie Ukrainos laisvę, o apie naują karą prieš pačią Rusiją", – sakė H. Kissingeris.</p>
</blockquote>
<p>Praėjusią savaitę duodamas interviu Ukrainos televizijai V. Zelenskis užsiminė, kad Kijevą tenkintų iki invazijos buvęs status quo.</p>
<p>„Mūsų valstybės pergale laikyčiau tai, jei be nereikalingų papildomų nuostolių susigrąžintume iki vasario 24 d. turėtas fronto linijas. Iš tiesų mums dar teks susigrąžinti visas teritorijas. Turime pažvelgti į šio karo ir okupacijos kainą", – sakė V. Zelenskis.</p>
<p>Jis išsakė mintį, kad Rusijos pasitraukimas iki šių linijų galėtų sudaryti sąlygas taikos deryboms, nors sakė nematąs Rusijos suinteresuotumo derybomis.</p>
<p>Atrodo, kad Vašingtonas yra kažkur per vidurį tarp savo sąjungininkų Europoje, nes pareigūnai nespaudžia nedelsiant grįžti prie taikos derybų, tačiau taip pat atsargiau nei kai kurie kiti vertina galimą eskalaciją.</p>
<p>Amerikos pareigūnus erzino Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Džonsono ir užsienio reikalų sekretorės Liz Truss kalbos, kuriose jie griežtai ragino išstumti Rusiją iš „visos Ukrainos." Jie pasipiktino Didžiosios Britanijos raginimais suteikti daugiau pagalbos arba imtis ryžtingesnių veiksmų, nors JAV yra didžiausia pagalbos teikėja ir rekordiškai greitai pervedė į Ukrainą didžiulius pagalbos kiekius.</p>
<blockquote>
<p>„Britai iš tikrųjų yra žingsniu priekyje amerikiečių, jie nuolat žvalgosi per petį, kad įsitikintų, jog juos seka", – sakė Jeremy Shapiro, Europos užsienio reikalų tarybos mokslinių tyrimų direktorius.</p>
</blockquote>
<p>Diplomatai ir analitikai vis dažniau diskutuoja, kiek toli Ukraina gali nueiti, jei karas užsitęs. Pasak analitikų, Amerikos pažadai grąžinti Ukrainai galutines sienas, kai kuriuos sąjungininkus privertė sunerimti.</p>
<p>S. Stefanini, buvęs Italijos NATO ambasadorius, reiškia susirūpinimą dėl to, kad trūksta aiškumo dėl galutinių tikslų:</p>
<blockquote>
<p>„Ar tai reiškia, kad grįžtama prie padėties, buvusios iki vasario 24 d.? Ar tai reiškia, kad reikia atšaukti 2014 m. Rusijos pasiektus teritorinius laimėjimus? Ar tai reiškia režimo pasikeitimą Maskvoje? – klausia jis. – Niekas nėra aišku."</p>
</blockquote>
<p>S. Charap iš Rando instituto sakė, kad JAV ir Ukrainos interesai dėl karo baigties sutampa, tačiau artimiausiais mėnesiais tai gali pasikeisti.</p>
<blockquote>
<p>„Jei jie nuspręs, kad pergalė atrodo kaip kažkas, ką JAV laiko rimta eskalacija, mūsų interesai gali išsiskirti. Bet mes dar nesame toje fazėje,“ – sakė jis.</p>
</blockquote>
<p>Europos šalys taip pat baiminasi, kad gresianti maisto krizė dėl Rusijos vykdomos Ukrainos uostų blokados, siekiant sustabdyti grūdų eksportą, nualins silpnas Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybes ir paskatins naują migracijos bangą į Europą.</p>
<blockquote>
<p>„Nė vienas europietis nenorėtų nesibaigiančio karo, kuris nors ir išsekintų Rusiją, tačiau sukeltų nuolatinį nestabilumą pašonėje, – sakė M. Stefanini. – Europiečiai nori taikaus susitarimo, kai tik bus sudarytos priimtinos sąlygos."</p>
</blockquote>
