<h2>Lietuva, kurioje gyvens mūsų vaikai</h2>
<p>Šiandien gyvename kitokioje Lietuvoje nei ji buvo 1990-aisiais. Per daugiau nei tris dešimtmečius šalyje įvyko daugybė permainų, apie kurias dar visai neseniai buvo galima tik svajoti. Tai, kas kažkada atrodė tolima ir neįmanoma, dabar jau vyksta. Dėl to dėmesio sutelkimas ne tik į dabarties iššūkius, tačiau ir į ateitį, tampa vis svarbesne būtinybe, leisiančia suvaldyti tokius iššūkius kaip klimato kaita, įvairėjanti nelygybė, naujausių technologijų diktuojami pokyčiai ir kita.</p>
<p>Siekiant kryptingo valstybinio augimo, Lietuvoje pagaliau rengiama Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ (Strategija LT2050)[1].</p>
<p>Šiame dokumente bus nustatoma valstybės pažangos vizija, kuri Seimui bus pristatyta iki 2023 m. kovo 10 d.</p>
<p>Tokia vizija, manoma, leistų įvairioms auditorijoms – verslui, politikams, tyrėjams, visuomenėms grupėms – įsivaizduoti galimą ateitį, siekiant ją pagerinti.</p>
<p>Kartu, ateities scenarijai padėtų nustatyti galimybes ir grėsmes, kurios gali iškilti valstybei ir piliečiams per ateinančius metus ar dešimtmečius.</p>
<p>Ateities numatymo strategiją jau yra pritaikiusios kelios vėliau itin sėkmingus augimo ir plėtros rezultatus pademonstravusios šalys – Suomija, Nyderlandai, Singapūras.</p>
<blockquote>
<p>Lietuvoje, valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ bus pirmasis toks bandymas ir kol kas nėra aišku, ko iš jo galima tikėtis.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mark-de-jong-ubxxoynou4w-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<div class="page" title="Page 8">
<div class="layoutArea">
<div class="column">
<h2><span style="color: #494949; font-size: 1.4375rem; font-weight: bold;">Ateities numatymas nėra prabanga, tai – būtinybė</span></h2>
<p>Pasak Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyr. politikos analitikės ir „Lietuvos 2050“ projekto vadovės dr. Sigitos Trainauskienės, greit kintančiame sudėtingame ir sunkiai apibrėžiamame pasaulyje nebepakanka tik tradicinio įrodymais paremto požiūrio į viešosios politikos formavimą:</p>
<blockquote>
<p>„Į ateitį orientuotos vyriausybės turėtų remtis procesu, per kurį būtų sukurtos žinios apie galimas ateitis, pasitelkiant ir įvairius duomenis, ir vaizduotę, kūrybiškumą. Dėl to rengiant naująją Valstybės pažangos strategiją ir nusprendėme pasitelkti ateities įžvalgų metodą“.</p>
</blockquote>
<p>Lietuvos ateities perspektyvas analizuojanti komanda rėmėsi Airijos, Estijos, Singapūro, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Suomijos ir Jungtinių Arabų Emyratų ilgalaikių strategijų formavimo procesų praktikos analizėmis.</p>
<p>Analizuota ir ligšiolinė Lietuvos patirtis rengiant ilgalaikes strategijas. Be to, parengiamajame etape buvo atlikta pirminė didžiųjų megatendencijų ir jų įtakos valstybės pažangai analizė, atlikta ekspertų apklausa, esamos situacijos ir antrinė silpnų signalų analizė. </p>
</div>
</div>
</div>
<p>Šių metų balandžio mėnesį jau įvyks pirmasis strategijos bendrakūrėjų (organizacijų) susitikimas, kuriame bus pristatoma „Lietuva 2050“ rengimo metodologija, planai ir jau nuveikti darbai.</p>
<p>Prisijungti nusprendusios organizacijos įsitrauks į įvairias diskusijas, apklausas, scenarijų parodas, pasiūlymų teikimus. Bendrakūrėjai bus kviečiami teikti įžvalgų strategijai rinkimą: skirti dalį savo planuojamų renginių laiko diskusijai apie Lietuvos ateitį ar suorganizuoti tam dedikuotus renginius.</p>
<h2>Siekiama išgirsti ir piliečių balsą</h2>
<p>Siekiant tikslingai įvertinti, ko galima tikėtis ateities Lietuvoje, atlikus pirminę aplinkos analizę, rengiant „Lietuva 2050“ strategiją, valstybei siūloma ilgalaikėje perspektyvoje kylančius iššūkius sukonkretinti šiose srityse:</p>
<div class="page" title="Page 8">
<div class="layoutArea">
<div class="column">
<ul>
<li>
<p>demografiniai ir socialiniai iššūkiai;</p>
</li>
<li>
<p>ekonomikos augimo ir gyvenimo kokybės iššūkiai;</p>
</li>
<li>
<p>valdysenos iššūkiai;</p>
</li>
<li>
<p>taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos ir Lietuvai svarbių aljansų tvarumo iššūkiai;</p>
</li>
<li>
<p>klimato kaita ir žaliosios transformacijos diktuojami pokyčiai;</p>
</li>
<li>
<p>technologijų kaita ir inovacijos;</p>
</li>
<li>
<p>kultūra, menas, tapatybės klausimai[2].</p>
</li>
</ul>
<p>Tačiau, siekiant išgvildenti problemas, kurias galimai sukels ateityje iškilsiantys iššūkiai, į ateities strategijos rengimą kaip niekad svarbu įtraukti kuo daugiau suinteresuotų grupių. </p>
<p>Strategijos rengėjai jau yra surengę daugiau nei 10 diskusijų su piliečiais įvairiuose Lietuvos regionuose. Per jas siekiama išgirsti Lietuvos piliečių lūkesčius, viltis ir baimes dėl šalies ateities.</p>
<p>Dalis tokių diskusijų jau vyko Jurbarke, Kaune, Klaipėdoje, Nemenčinėje, Simne, Alytuje. Į jas ypač siekiama įtraukti diasporą. </p>
<p>Dalyviai atrenkami atsižvelgiant į šiuos kriterijus: amžius, lytis, tautybė, religija, išsilavinimas, profesija (užimtumo statusas, kvalifikacijos laipsnis), gyvenamoji vieta, gyvenimo situacijos (vienišas tėvas, kalinys, tremtinys, reemigrantas, negalią turintis žmogus ir pan.).</p>
<p>Seimo Ateities komitetas taip pat jau yra surengęs ne vieną ateities strategijai pasitarnauti galinčių renginių ciklą. Kartu su Martyno Mažvydo biblioteka tęstas „Lietuvos intelektualinio savarankiškumo“ virtualių diskusijų ciklas.</p>
<blockquote>
<p>Diskutuota neviešo valdymo klausimais ir siekta suvokti, kas yra valstybės administracija, biurokratija, valstybės tarnautojai ir su jais susiję valstybės valdymo procesai.</p>
</blockquote>
<p>Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka surengė Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją. Joje aptartas Seime registruotas Rinkimų kodekso projektas. </p>
<p>Tai ypač svarbi diskusija, nes vadovaujantis sociologiniais tyrimais, Lietuvos visuomenė nepasitiki partijomis ir partine sistema, o per rinkimus lietuviai yra linkę balsuoti už asmenybes ir jų rinkiminius pažadus, nei už partijas ir jų rinkimines programas.</p>
<p>Ateityje numatoma rengti ir aibę kitų, visuomenei aktualių ir svarbių diskusijų, forumų, pokalbių ir dirbtuvių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/maksim-shutov-nmv4riqrp-a-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
</div>
</div>
</div>
<p>***</p>
<div>Numatoma strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.). Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu.</div>
