Baltijos šalių potencialo investuotojams reitingo gale ir toliau lieka Lietuva
Investicinis klimatas yra šalies ar regiono socialinė, ekonominė ir politinė aplinka, susijusi su palankumu investuoti ir skolinti[1]. Kai potencialus investuotojas susiduria su daugybe kliūčių, pavyzdžiui, politiniu nestabilumu rba nepalankia ekonomine terpe, investicinis klimatas gali būti laikomas nepalankiu.
Kitaip tariant, investicinė bei verslo aplinka kiekvienoje šalyje skiriasi. Kardinaliai skirtis ji gali net tarp tokių panašių regione šalių, kaip Estija, Latvija ir Lietuva. Tiesa, šiuo atžvilgiu Lietuva kaimynėms gerokai nusileidžia. Kodėl verslo aplinka Estijoje yra tokia gera, o Lietuva ir toliau lieka paraštėse?
Į tai atsako Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas, pareiškęs, kad dėl prastos verslo situacijos Lietuvoje yra atsakinga prasta mokesčių sistema ir bene greičiausiai augantys darbo kaštai[2].
Tokią nuomonę V. Janulevičius grindžia skaičiais. Kaip pabrėžia jis, remiantis 2022 m. Pasaulio banko duomenimis, grynosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekė tik 1 proc. BVP, kai anksčiau siekdavo vidutiniškai apie 6 proc. BVP. Tuo pačiu metu Estijoje grynosios tiesioginės užsienio investicijos siekė 3.8 proc. BVP, Latvijoje – 3 proc. BVP.
Ieškant to priežasčių, reikėtų atkreipti dėmesį į pelno mokestį. Lietuvos bendrovės moka 15 proc. pelno mokestį, dėl taikomų lengvatų, o efektyvus mokesčio tarifas Lietuvos atveju tėra 13,7 proc.
Tačiau beveik visose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ir Europos Sąjungos (ES) šalyse yra nustatytas mokesčio pelno tarifas. Jis yra didesnis nei efektyvus mokesčių tarifas. Estijos atveju, nustatytas tarifas yra 20 proc., o efektyvus 17 proc. Latvijoje – tas pats.
„Estijoje ir Latvijoje reinvestuojamas pelnas yra neapmokestinamas. Ir tai didžiulis kapitalo apmokestinimo skirtumas. Dividendai Estijoje ir Latvijoje yra neapmokestinami, o Lietuvoje jie apmokestinami 15 proc. tarifu. Nei Latvija, nei Estija neapmokestina trečią kartą dividendų taip, kaip siūloma padaryti Lietuvoje“, – sako Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas.
Apie tai kalba ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas, kuris antrina V. Janulevičiui ir sako, kad situacija Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, yra prasčiausia.
„Pavyzdžiui, Estija – visai neseniai išėjo duomenys, kad Estijoje yra pati palankiausia mokestinė sistema, Estija yra numeris vienas, o Latvija yra numeris du. Tai šita sistema pas juos yra paprasta, palanki verslui, palanki kuriančiai visuomenės daliai ir, kas svarbiausia, kad mokesčių surinkimas vienam gyventojui Estijoje yra net keturiais punktais didesnis nei Lietuvoje“, – sakė jis[3].
Estija ir Latvija gali, o Lietuva ne? Dėl visko kalta mokesčių sistema
Pagal patrauklumą verslui ir investicijoms kitos Baltijos šalys Lietuvą gerokai lenkia. Manoma, kad šios situacijos neištaisys ir mokesčių reformą, kurią valdantieji viliasi prastumti dar šiais metais.
Jau dabar ekspertų gretose ir visuomenėje neigiamai įvertinta reforma iš tiesų gali tapti dar didesne problema, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
V. Janulevičius pabrėžia, kad Estijos mokesčių sistema „International Tax Foundation“ yra pripažinta efektyviausia, nes nepaisant to, kad ji nėra progresinė, ji lemia geresnį mokesčių surinkimą ir Estija jau daug metų perskirsto tiek, kiek Lietuva galbūt tik gebės padaryti dar negreitai.
„Mokesčių sistema turi būti tokia, kurią būtų paprasta administruoti ir kuri užtikrintų pajamų surinkimą. Lietuva šiuo požiūriu atsilieka ne tik nuo Estijos, bet ir nuo Latvijos, ir jokie keisti išvedžiojimai šios paprastos tiesos nekeičia Lietuvos bankas konstatavo, kad PVM nesurinkimas yra viena didžiausių LT problemų mokesčių. Manoma, kad nesurenkama apie 1 mlrd. eurų PVM sistemos“, – sako V. Janulevičius, konstatuodamas, kad būtent šiai problemai dabar Lietuvoje turi būti skiriamas didžiausias dėmesys.
Apie mokestines permainas kalba ir estai
Tačiau ne tik Lietuva kalba apie mokesčių reformą. Tam tikras permainas jau kitais metais įgyvendins ir mums beveik nepasiekiamu pavyzdžiu jau senokai tapusi Estija.
Tarp esminių pokyčių pastebimas yra didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM): 22 proc. vietoje 20 proc. Taip pat – PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms bus didinamas nuo 9 iki 13 proc., naikinamos pajamų mokesčio lengvatos.
Pastebima ir tai, kad nuo kitų metų Estijoje bus įvedamas automobilių mokestis, o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) augs visiems, nepriklausomai nuo jų pajamų – nuo 654, iki 700 eurų, o nuo 2025 m. numatoma padidinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo 20 iki 22 proc[4].
Mūsų valdžios parengta reforma – tiesioginis smūgis Lietuvos konkurencingumui
Estijos mokesčių reforma nėra tokia drastiška, tačiau numatytos permainos Lietuvoje, pasak V. Janulevičias, darys didelę įtaką Lietuvos konkurencingumui, priešingai, negu situaciją anksčiau įvertino net pats Lietuvos bankas.
„Lietuvos banko išvadose aiškiai sakoma, kad realus reformos poveikis ekonomikai – „neturėtų reikšmingo poveikio Lietuvos tarptautiniam konkurencingumui“. Tai kaip šiame kontekste atrodo praėjusiais metais mažiausios grynosios užsienio investicijos šalyje (Pasaulio banko duomenimis, daug mažiau nei Estijoje ir Latvijoje); vienos aukščiausių šalyje paskolų palūkanų normų tiek gyventojams, tiek verslui; 1,9 mlrd. neigiamas Lietuvos tarptautinės prekybos balansas su Kinija. Ir kaip atrodys Lietuvos investicijos užsienyje, t. y. investicijos, kurios gal galėjo likti Lietuvoje ir kurti naujas darbo vietas. Būtent to labai reikia reikšmingo mokestinio poveikio tarptautiniam ekonominiam šalies konkurencingumui“, – svarsto V. Janulevičius.
Tokiai nuomonei pritaria ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas M. Gudas, kuris sako, kad nestabili mokesčių aplinka gali atbaidyti potencialius investuotojus.
„Pokyčiai, kad ir nedideli, jie vis tiek siunčia signalą, kad yra daromi tie pokyčiai, o tas stabilumas, arba tiksliau, tas nestabilumas, jeigu mokesčių sistema, ji yra keičiama vėl ir vėl, kad ir nedaug, ji duoda neapibrėžtumą ir investuotojai reikalauja papildomos premijos už tuos investuojamus pinigus arba jie renkasi kitas jurisdikcijas, kitas šalis“, – reziumuoja M.Gudas.
