<h2>Žmonijai darosi vis sunkiau susikaupti, išlaikyti didesnį informacijos kiekį galvoje ir būti produktyviais</h2>
<p>Keičiantis gyvenimo sąlygoms ir vis labiau pasineriant į kompiuterizacijos erą, kyla vis didesnis pavojus, jog tai atneš ne tik gerus dalykus. Ir deja, panašu, jog žmonių smegenų transformacija jau iš tiesų prasidėjo. Pastebimas vis augantis kiekis žmonių, kuriems ypač sunku susikaupti, ilgiau galvoje išlaikyti didesnį informacijos kiekį ar išvis jausti norą nuosekliai kautis su gyvenimo iššūkiais. Tai – tik keletas pavyzdžių, kaip pasireiškia klipinis mąstymas[1].</p>
<p>Kompiuterinės technologijos žmonijai atnešė daug teigiamų dalykų, įskaitant ir lengvesnes darbo sąlygas, galimybę dar labiau gilinti mokslines žinias ir vos per kelias minutes rasti informaciją, kurią seniau tekdavo kapstyti storose knygose ar tiesiog mėginti viską sužinoti per tiesioginį pažinimą. Tačiau tokių technologijų įtaka privertė keistis ir žmonių mąstyseną.</p>
<p>Žiniasklaidos naujienų lavina, įvairios ranka pasiekiamos informacijos klodai, socialiniai tinklai ir visa agresyvi interneto rinkodara neišvengiamai keičia mūsų gyvenimus. Deja, žmonės vis labiau įpranta kliautis kompiuteriniais įgūdžiais, kurie sukuria pažintinių veiksmų iliuziją, ir pamiršta apie loginį suvokimą, teorinių žinių įsisavinimą, gyvenimo procesų supratimą ir gyvą bendravimą. Jau mokyklos suole vaikai pratinami prie kompiuterinių technologijų ir kaip gyventi pasikliaujant vien jomis, vietoj to, kad būtų gilinamasi į bendravimą ir bendradarbiavimą su mokytojais bei bendraamžiais, pasaulio pažinimą, kūrybiškumo ir logikos skatinimą.</p>
<p>Taip kompiuterinių technologijų eroje buvo sukurtas ir žaibišku greičiu pradėjo plisti klipinis mąstymas (kai kurių dar vadinimas fragmentiniu, koliažiniu, mozaikiniu, pikseliniu ir pan.). Tokį mąstymą turinčių žmonių taip sparčiai daugėja, jog artėjama prie kritinio taško, po kurio prasidės negrįžtami pokyčiai visos žmonijos galvose.</p>
<blockquote>
<p>Dėl klipinio mąstymo žmonės patiria daug problemų, įskaitant dėmesio trūkumo sutrikimą, nenorą įgyti naujų žinių, nykstantį poreikį ir gebėjimą būti kūrybingu. Tai taip pat toks mąstymas veda prie chaotiškų veiksmų ir troškimų, nenuoseklumo priimant sprendimus ar sprendžiant gyvenimo iššūkius ir net prie vis labiau silpnėjančio atsakomybės jausmo už savo veiksmus.</p>
</blockquote>
<p>Tai reiškia, jog klipiniu mąstymu pasižymintys žmonės gali susidoroti tik su fiksuoto ilgio turiniu ir nebegeba ilgesnį laiko tarpą susikoncentruoti į bet kokią informaciją, vis sunkiau geba ją analizuoti ir sintezuoti.</p>
<p>Negana to, tokie žmonės yra stipriai priklausomi nuo interneto ir virtualios realybės apskritai. Internete jie ieško informacijos net apie pačius elementariausius dalykus, plagijuoja, darosi vis labiau neraštingi ir rodo vis didesnį entuziazmą arogantiškam nežinojimui ir nenorui prisiimti atsakomybę už save.</p>
<p>Klipinio mąstymo žmonės palaiko vienas kitą, socialiniuose tinkluose iškelia nerūpestingo gyvenimo, antiintelektualizmo šaunumą, nes iš tiesų net nesupranta problemos esmės. Jiems atrodo, jog visa tai yra puikus mąstymo būdas ir nejaučia skirtumo tarp formalaus ir faktinio žinių lygio, vis mažėjančio produktyvumo bei kitų problemų.</p>
<p>Klipinis mąstymas apima nykstančius racionalumo pagrindus, aiškios logikos nebuvimą, gyvenimą be jokių taisyklių bei dogmų ir tiesiog pasineriant į fragmentiškus išgyvenimus. Į kompiuterines technologijas pasinėrusio žmogaus pasaulis tarsi virsta į kuo paprastesnį paveikslą ar klipą, kuriame svarbūs trumpi, ryškūs momentai. Todėl tokiems asmenims ir yra sunku susikaupti ilgesnį laiko tarpą, būti produktyviais, apdoroti didesnį informacijos kiekį ar tiesiog priimti ilgalaikius sprendimus, drauge prisiimant ir atsakomybę.</p>
<p>Visa tai skamba išties rimtai, tačiau akivaizdu, jog atsisakyti visų technologijų ir mėginti gyventi be jų – ne išeitis. Tad ką daryti, jog pavyktų išsaugoti kuo geresnius kognityvinius gebėjimus ir ar tai išvis įmanoma?</p>
<h2>Mąstymo transformacija – ne naujiena</h2>
<p>Jeigu jums darosi vis sudėtingiau skaityti ilgus klasikinės literatūros kūrinius ir pastebite, jog po ilgos darbo dienos bei nuolatinio naršymo internete mėginimas susikaupti tapo kančia, veikiausiai jau pamažu kenčiate dėl klipinio mąstymo. Daugybė žmonių skundžiasi, jog jiems tenka pradėti skaityti sakinį ar net visą knygą iš naujo, nes mintys vis nukrypsta į šoną, pamirštamas siužetas ir panašiai.</p>
<p>Tai ypač pastebima tarp studentų, mokinių ir vaikų, kuriems daug lengviau suvokti informaciją internete, nes ją iš karto galima supaprastinti radus paaiškinimus, o tuo tarpu knygoje viską tenka įvertinti pačiam. Atsiradusios suvokimo problemos tėra pasikeitusios kasdienybės rezultatas. Žmonės kasdien gauna itin didelį kiekį nestruktūrizuotų duomenų ir visas itin greitas gyvenimo tempas, milžiniškas informacijos kiekis reikalauja kuo greičiau orientuotis sraute, o ne jį įsiminti ir tinkamai suvokti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/clip_thinking_problems.jpg" alt="" /></p>
<p>Štai amerikietis neurobiologas Danielis J. Levitinas yra paskaičiavęs, jog vos per 10 metų žmonija sukūrė 300 eksabaitų duomenų[4]. Toks kiekis prilygta šešiems trilijonams romanų „Karas ir taika“. Nėra ko stebėtis, jog didžiulis informacijos srautas privertė žmonių smegenis prisitaikyti ir kuo greičiau nuskaityti informaciją, į ją per daug taip ir neįsigilinant.</p>
<p>Kai informacijos, lengvo turinio kalnai yra sutinkami kiekvieną dieną, tampa sunku sustoti ir pamėginti giliau suvokti sudėtingesnius kūrinius, kritiškai įvertinti tam tikrą apmąstymų reikalaujančią literatūrą ir panašiai. Deja, socialiniai tinklai ir žaibiškas greitis neabejotinai laimi prieš tradicinius informacijos gavimo būdus ir loginį mąstymą.</p>
<p>Žinoma, tai nereiškia, jog su besikeičiančiu žmonių mąstymu susiduriame pirmą kartą. Iš tiesų žmonija linkusi keistis su kiekviena naujai atsiradusia informacijos perdavimo priemone[4]:</p>
<blockquote>
<p>Žinomas kanadietis filosofas Marshallas McLuhanas savo 1962 metais išleistoje knygoje „Gutenbergo galaktika“, iliustravo šį teiginį spausdintų knygų pavyzdžiu. Knygos įprastai turi vidinę struktūrą, kuriai būdingas loginis ryšys tarp dalių. Tai moko aptikti priežasties ir pasekmės ryšius, o tai reiškia, – daro įtaką visoms gyvenimo sferoms. Būtent su Gutenbergo išradimu McLuhanas sieja visus mokslo išradimus, leidusius žmonijai iš Viduramžių žengti į Naujuosius laikus.</p>
</blockquote>
<p>Transformacija įvyko ir tuomet, kai atsirado laikraščiai, nes dėl trumpų pranešimų ėmė formuotis fragmentinis tikrovės suvokimas. Apie postindustrinės visuomenės kultūros mozaikiškumą dar 1967 metais kalbėjo prancūzų sociologas Abrahamas Molesas.</p>
<p>Idėją, jog emocionalūs, besimainantys vaizdiniai trukdo žmogui susidaryti vientisą pasaulio vaizdą dar labiau išplėtojo amerikiečių sociologas Alvinas Toffleris. 1980 metais jis atkreipė dėmesį į tai, kad informacija vis dažniau pateikiama vizualiniais vaizdiniais, t. y. klipais.</p>
<p>Pasak A. Tofflerio, informacija pateikiama taip, jog žmogui nebereikia vaizduotės ar ilgų apmąstymų, o po kiekvienos informacijos porcijos įvyksta perkrovimas, todėl loginė grandinė nesitęsia, o anksčiau matyta informacija taip ir neįsitvirtina atmintyje. Ir tai – visiškai natūralus procesas, prie kurio žmonija prisitaiko savaime.</p>
<h2>Klipinis mąstymas kelia problemų, tačiau žmonija neturėtų pražūti</h2>
<p>Klipinis mąstymas jau tapo būdingu visiems skaitmeninėmis technologijomis besinaudojantiems žmonėms. Žinoma, kiekvienu atveju toks mąstymas gali būti ne toks ryškus ar net beveik nepastebimas. Tačiau ekspertai įspėja, jog klipinis mąstymas ypač ryškiai atsiskleidžia tarp mokinių ir studentų.</p>
<p>Jiems tampa vis sunkiau skaityti ir suvokti knygas ar net patiems parašyti rašinėlius. Tokie vaikai nebesupranta kaip išdėstyti pasakojimo struktūrą, jiems dažnai nebeįdomus sistemingas pažinimas ir vietoj to, kad pirma suprastų visą informaciją ir sistemingai ją įvertintų, jie skuba priimti sprendimus.</p>
<p>Žinoma, tai nereiškia, kad nuo klipinio mąstymo nėra nukentėjusi ir vyresnioji karta. Mąstymo transformacija būdinga netgi vyresniems nei 60 metų žmonėms, jei tik jie labai aktyviai žiūri televizorių, naudojasi socialiniais tinklais ir kitais būdais yra pasinėrę į virtualų pasaulį.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/clip_thinking.jpg" alt="" /></p>
<p>Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, jog klipinis mąstymas visuomenei atnešė ir šį tą gero – gebėjimą vienu metu atlikti kelis darbus. Dabar įprasta, jog žmogus gali vienu metu atlikti jam patikėtas užduotis ir, pavyzdžiui, klausytis muzikos ar bendrauti su kitais.</p>
<p>Apskritai, nors klipinis mąstymas skamba kaip gan blogas reiškinys, tačiau specialistai mano, kad pasauliui jis nesukels didelių bėdų. RMA Aukštosios nervinės veiklos ir neurofiziologijos instituto direktorius Pavelas Balabanas sako[4]:</p>
<blockquote>
<p>„Nemanau, kad tai sukels kokius nors totalius visuomenės pokyčius. Progresą veda 2 % žmonių. Šių 2 % mąstymas be jokios abejonės, bus analitinis ir sistemiškas. Toks pat, koks prieš du tūkstančius metų buvo Platono.“</p>
</blockquote>
<h2>Procesą būtina stebėti dar vaikystėje</h2>
<p>Kaip visgi kuo labiau sumažinti klipinio mąstymo pavojus ir lavinti protą, jog šis susidorotų su sunkesniais literatūriniais kūriniais, logiškumo paieškomis ir kitais svarbiais dalykais?</p>
<p>Teisingų įpročių formavimas turėtų tapti svarbia užduotimi dar vaikystėje. Žinoma, ankstyvame amžiuje juos padeda formuoti tėvai. Tačiau labai svarbu, jog mažamečiai sulauktų nuolatinės pagalbos žengiant tinkamu keliu ir tėvai jiems padėtų išlaikyti sistemingą darbą.</p>
<p>„Erudito licėjaus“ lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Angelina Lapinskaitė sako[6], jog mąstymo įpročiai yra susiję su vertinimu, polinkiais, jautrumu, galimybėmis ir įsipareigojimu. Tad beugdant mąstymo įpročius iš tiesų mokoma gebėjimo pasirinkti arba koreguoti savo elgesį, suvokti savo veiksmus ir juos įvertinti, jog kitą sykį būtų pasirinktas naudingesnis kelias. O skaitymas – neatsiejama mąstymo dalis, nes skaitant literatūrą tenka mėginti suvokti teksto prasmę, taip pat stebėti kūrybiškumą, transformaciją, įvertinti konkrečius veiksmus ir jų pasekmes ir t. t..</p>
<p>Reikėtų mėginti visada atrasti laiko knygoms, sudėtingesnių užduočių atlikimui, kurioms prireiktų atkaklumo, gebėjimo siekti rezultato ir įveikti pasitaikiusias kliūtis. Tam puikiai tinka kūrinio interpretacijos ar autoriaus biografijos rašymas ir panašios užduotys. Mąstymo lankstumą galima ugdyti skatinant atlikti kokias nors detalias analizes, apmąstyti alternatyvas. A. Lapinskaitė sako[6]:</p>
<blockquote>
<p>„Pamokose galima mokiniams skirti užduotis į tą patį reiškinį žvelgti iš skirtingų perspektyvų, pavyzdžiui, aprašyti praeitį, dabartį, ateitį, pasakoti istoriją kaip tai darytų egocentriška, alocentriška asmenybė, koncentruotis į istorijos dalelę arba žvelgti į ją bendriau, kreipti dėmesį į garsus, vaizdus, judesį. Tai naudinga, nes padeda mokiniams atsikratyti minties, kad yra tik vienas teisingas (iš esmės, jų pasirinktas) kelias.“</p>
</blockquote>
<p>Be to, ugdyti mąstymą padės ne tik tam tikros užduotys, bet ir rečiau naudojami telefonai, kompiuteriai ar televizorius. Tačiau akivaizdu, jog nuo visų technologijų tikrai nepabėgsime, o ir vargu ar verta tą daryti. Tiesiog svarbu jausti saiką ir nepamiršti reguliariai iškeisti socialinius tinklus ir visą gausią internete esančią informaciją į vertingų knygų skaitymą, loginių užduočių atlikimą ar kitus būdus, kurie lavintų protą ir neleistų jam visiškai paskęsti kibernetinėje erdvėje.</p>
