Klimato pinigai – „Orlen Lietuva“ sąskaitoms apmokėti?
Klimato pinigai gali nukeliauti į naftos verslo kišenes – „Orlen Lietuva“ gali pasinaudoti paramos milijonais, nors prie klimato švarinimo neprisideda, veikiausiai, priešingai. Seime verda diskusijos dėl įstatymo pataisos, kuri, jei bus priimta, leis Mažeikiuose veikiančiai naftos gamyklai „Orlen Lietuva“ pretenduoti į lėšas iš Klimato kaitos programos – fondo, skirtos kovai su tarša ir tvarių technologijų diegimui. Tačiau dalis Mažeikių gyventojų jau netveria pykčiu, kad tokia parama iš esmės naudingiausia bus pačiai įmonei, o ne klimato projektams ar gyventojams, ir gali tapti precedentu, kai valstybės pinigai keliauja į užsienio kapitalo rankas.
Buvęs aplinkos ministras, liberalas Simonas Gentvilas įspėjo, kad aplink socialdemokratus telkiantis valdančiųjų blokas linkęs palaiminti pataisą, pagal kurią „Orlen Lietuva“ galėtų pretenduoti į finansinę paramą iš Klimato kaitos programos – fondo, skirto kovai su tarša ir tvarių technologijų diegimui[1].
Ironiška, bet, pasak S. Gentvilo, būtent iš šių pinigų, skirtų mažinti anglies dioksido emisijas, būtų dengiamos išlaidos įmonei, kuri kasmet į atmosferą išleidžia daugiau kaip pusantro milijono tonų šiltnamio dujų.
Pats liberalų atstovas šį sprendimą vadina absurdišku. Jo teigimu, pataisa reikštų, kad valstybė nebeinvestuotų į saulės elektrines ar šilumos siurblius, o vietoj to finansuotų „Orlen Lietuva“ elektros sąskaitas.
„Bendrovė „Orlen Lietuva“ yra vienintelė įmonė, galinti pretenduoti į tokią paramą. Tokiu atveju klimato kaitos pinigai būtų naudojami ne saulės elektrinėms, šilumos siurbliams, kitoms investicijoms mažinti šiltnamių dujas, o naftos gamyklos elektros sąskaitoms apmokėti. Jeigu įstatymas bus priimtas, akivaizdu, kad šalyje teks sustabdyti daug žaliųjų, klimatui neutralių projektų“, – komitete sakė S. Gentvilas.
Lietuva kovoja su klimato tarša, kurią pati sėkmingai skatina toliau?
Pagal dabar galiojančias taisykles, Klimato kaitos programos lėšos gali būti naudojamos tik energijos efektyvumui, atsinaujinančių šaltinių plėtrai, švietimui ar mokslui. Tačiau naujoji pataisa įveda išimtį – vienintelį atvejį, kai paramą galėtų gauti konkreti pramonės įmonė.
Gentvilas mano, kad tokį sprendimą būtina įvertinti Specialiųjų tyrimų tarnybai, nes jo formuluotė pernelyg akivaizdžiai atitinka „Orlen Lietuva“ interesus. Jo žodžiais, tai dar vienas pavyzdys, kai Vyriausybė, deklaruojanti siekį iki 2050 metų tapti klimato neutralia, realiais sprendimais eina priešinga kryptimi.
Jei įstatymo pataisa bus patvirtinta, Lietuva rizikuoja parodyti, kad net klimato pinigai gali būti nukreipti į naftos verslo gelbėjimą, o ne į ateitį, paremtą švaria energetika.
Baltojoje Vokėje sprogę dujų vagonai priklausė „Orlen“
Rugsėjo pradžioje Vilniaus rajone, Baltojoje Vokėje, kilęs gaisras ir sprogimai dujų pilstymo stotyje išryškino pagrindinį įvykio dalyvį – tą patį „Orlen Lietuva“. Paaiškėjo, kad visi aštuoni sprogę vagonai su suskystintomis dujomis priklausė šiai bendrovei, valdomai Lenkijos naftos koncerno „Orlen“[2].
Incidentas įvyko įmonei „Jozita“ priklausančioje teritorijoje, kur buvo vykdomi dujų iškrovimo darbai. „Orlen Lietuva“ nurodė, kad gaisro metu jos darbuotojai nedalyvavo operacijoje, nes įmonė atsakinga tik už dujų gamybą Mažeikių gamykloje, jų pakrovimą ir transportavimą. Įvykio vietoje visus veiksmus vykdė klientas, todėl atsakomybė už nelaimę tenka jam.
Sprogimo metu liepsnose atsidūrė visi aštuoni vagonai, priklausantys „Orlen Lietuva“, iš kurių septyni buvo nuomojami, o vienas – nuosavas. Pirminiais Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nelaimė galėjo kilti dėl pažeistų darbo sąlygų, tačiau tyrimas dar tęsiamas.
Vyriausybė remia „Orlen Lietuva“ modernizaciją
Dar balandžio mėnesį paaiškėjo, kad Lietuvos Vyriausybė nusprendė skirti iki 54 mln. eurų paramą „Orlen Lietuva“, Lenkijos energetikos grupės valdomai naftos perdirbimo įmonei, įgyvendinančiai 1 mlrd. eurų vertės Mažeikių gamyklos modernizavimo projektą.
Projektas apima naftos perdirbimo efektyvumo didinimą, žaliojo vandenilio gamybą bei saulės ir vėjo energetikos parkų plėtrą gamyklos teritorijoje. Valdžia pripažino projektą strateginės svarbos, todėl įmonė galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvatomis, kompensacijomis už taršos leidimų išlaidas ir investicijomis į infrastruktūrą.
Sprendimas sulaukė kritikos, nes tuo metu Lietuvos gyventojai ruošiasi naujiems mokesčiams, įskaitant visuotinius nekilnojamojo turto mokesčius, kurie didins finansinę naštą šeimoms su būsto paskolomis ir senjorams. Kritikai atkreipia dėmesį, kad kol „Orlen Lietuva“ gauna valstybės paramą ir planuoja rekordinio dydžio dividendus akcininkams, paprasti lietuviai jaučia augančias kainas ir mokesčių spaudimą.
Be to, dalis ekspertų mano, kad paramos sprendimas gali turėti politinį aspektą – palaikyti gerus santykius su Lenkija, tuo metu Lietuvos biudžetas ir gyventojai patiria papildomą naštą.
