Suprasti akimirksniu
  • Netikėti nauji medžių „namai“
  • Aukščiausias medis auga atšiaurioje Škotijoje
  • Paslaptingosios milžiniškos sekvojos
  • Aukštesnių nei 110 m visžalių sekvojų yra 41:
Šaltiniai
Sekvoja
Gigantiška sekvoja, VLE nuotrauka

Netikėti nauji medžių „namai“

Didžioji Britanija, kiek netikėtai, bet tapo puikiais „namais“ vienam didingiausių mūsų planetos medžių – gigantiškai sekvojai (Sequoiadendron giganteum).

Londono universiteto kolegijos mokslininkų, kuriems vadovavo Matijas Disnėjus, atlikti turimai parodė, kad šie milžiniški medžiai ne tik sėkmingai adaptavosi Didžiosios Britanijos klimate, bet ir auga tokiu pat greičiu kaip gimtojoje Kalifornijoje.[1]

Nuo jų pasirodymo salose XIX a. iki mūsų dienų buvo pasodinta apie pusė milijono gigantiškų sekvojų. Deja, nepaisant įspūdingo sodinukų kiekio, iki pastarojo meto apie jų būklę ir augimą naujose sąlygose informacijos buvo mažai. Siekiant užpildyti esamą spragą, M. Disnėjus ir jo kolegos pasinaudojo lazeriniais skeneriais, kurie leido sukurti 97 medžių, augančių Škotijoje ir Anglijos pietryčiuose, 3D žemėlapius, įvertinant jų aukštį, skersmenį ir net svorį. Tyrimo rezultatai nustebino: medžiai ne tik puikiai auga, bet ir kasmet iš atmosferos sugeria maždaug 85 kilogramus anglies dvideginio, šiuo rodikliu visiškai nenusileisdami savo „giminaičiams“ iš Kalifornijos.

Aukščiausias medis auga atšiaurioje Škotijoje

Aukščiausias, tyrimo autorių aptiktas medis auga Škotijoje. Jo aukštis siekia beveik 55 metrus. Palyginimui – Vilniaus Arkikatedros Bazilikos varpinės aukštis yra 52 metrai, su kryžiumi – 57 metrai.[2]

Kita vertus, prisiminus, kad būtent Škotijoje buvo pasodinta dalis seniausių sekvojų salyne, šis faktas neturėtų stebinti. M. Disnėjaus nuomone, palyginti stabilus Didžiosios Britanijos klimatas prisideda prie spartaus medžių augimo, kai tuo pat metu Kalifornijoje augančios sekvojos dažnai kenčia nuo stiprių gaisrų.

Nepaisant to, M. Disnėjus nesiūlo sekvojų naudoti kaip „masinio kovos su klimato kaita ginklo“. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad nors sekvojos sugeria didžiulius kiekius anglies dvideginio, šis procesas nėra greitas ir jam reikia nemažai medžių. Užuot skubiai sodinus naujus medžius, jis ragina labiau saugoti jau augančius miškus. Minėtas raginamas turėtų labai nepatikti vis dar Aplinkos ministro pareigas einančiam Simonui Gentvilui, kuris „žino“, jog medžius reikia kirsti, nes kitaip jie „stovėdami pūva“. [3]

Ateityje britų mokslininkai planuoja ištirti sekvojų daromą poveikį vietos augmenijai bei gamtai ir nustatyti jų natūralaus plitimo Didžiojoje Britanijoje galimybes.

Paslaptingosios milžiniškos sekvojos

Visžalė sekvoja (lot. Sequoia sempervirens) – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos Medis. Tai vienintelė išlikusi sekvojų (Sequoia) genties rūšis.[4]

Paplitimas

Savaime auga Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose (JAV vakarai). Savaiminio paplitimo arealas nedidelis – šiaurinė arealo dalis yra p.v. Oregono valstijos Kario apygardoje ir palei Didžiojo vandenyno pakrantę siauru ruožu per vakarinę Kalifornijos valstijos dalį tęsiasi iki p.v. Kalifornijoje esančios San Luis Obispo apygardos.

Auginimas Lietuvoje

Visžalės sekvojos dėl joms nepalankių klimatinių sąlygų, kaip dekoratyvinis augalas Lietuvoje neauginamos.

Aukštesnių nei 110 m visžalių sekvojų yra 41:

 „Hyperion“ medžio aukštis 115,92 m, kamieno skersmuo 4,84 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke. Šiuo metu tai aukščiausias planetos medis. 2006 metų vasarą šį medį rado Chris Atkins ir Michael Taylor.

„Helios“ aukštis 114,58 m, kamieno skersmuo 4,96 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke. Aukščiausiu tituluotas buvo 2006/01/07 – 2006/08/25.

„Icarus“ aukštis 113,14 m, kamieno skersmuo 3,78 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke. Surastas 2006/07/01. Dabar nudžiuvusi jo viršūnė.

„Stratosphere Giant“ aukštis 113,11 m, kamieno skersmuo 5,18 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke. Aukščiausiu tituluotas buvo 2000–2006 m.

„Orion“ aukštis 112,83 m, kamieno skersmuo 4,33 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke.

„National Geographic Society“ aukštis 112,71 m, kamieno skersmuo 4,39 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke. Aukščiausiu titulavo 1994–1995 m.

„Lauralyn“ aukštis 112,62 m, kamieno skersmuo 4,54 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke.

„Rockefeller“ aukštis 112,01 m, kamieno skersmuo 4,84 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke. Anksčiau titulavo aukščiausiu medžiu.

„Paradox“ aukštis 112,56 m, kamieno skersmuo 3,90 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke. Aukščiausiu tituluotas 1995–1996 m.

„Mendocino“ aukštis 112,20 m, kamieno skersmuo 4,19 m. Auga Montgomery Woods valstybiniame draustinyje (Mendocino apygarda). Aukščiausiu tituluotas 1996–2000 m.

avatar
Steponas Rokas
Autorius (-ė)
Šaltiniai
1.arrow_upward
Ross Holland, Guilherme Castro, Cecilia Chavana-Bryant, Ron Levy, Justin Moat, Thomas Robson, Tim Wilkinson, Phil Wilkes, Wanxin Yang and Mathias Disney. Giant sequoia (Sequoiadendron giganteum) in the UK: carbon storage potential and growth rates Royal society
2.arrow_upward
BP muziejus. Varpinė BP muziejus
3.arrow_upward
4.arrow_upward
Vikipedija. Visžalė sekvoja Vikipedija