Biudžeto aistros: pensijos kyla, gynyba plečiasi, bet savivaldybės gresia milijonų netekimas
Kitų metų valstybės biudžetas Lietuvoje jau kelia aistras – Vyriausybė ketvirtadienį jį svarstys posėdyje, kuris buvo atidėtas siekiant „užbaigti technines detales“. Pateikus projektą Seimui iki spalio 17 d., paaiškės, kaip bus paskirstytos lėšos gynybai, socialinei sričiai ir vietos savivaldybėms. Tuo tarpu parlamentaras A. Butkevičius neslepia, kad biudžete nebeliko vietos didesnėms senjorų pensijoms.
Skaičiuojama, kad valstybės išlaidos galės augti iki 5,2 proc., o biudžeto deficitas neviršys 3 proc. Prioritetų sąraše – krašto apsauga, kurios finansavimas sudarys apie 5 proc. BVP, ir socialinės išmokos: pensijos kitąmet augs apie 12 proc., minimali mėnesinė alga – 11 proc. Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai taip pat didės. Finansų ministras K. Vaitiekūnas teigia, kad sutarimas rastas dėl pagrindinių sričių, tačiau kai kurie klausimai vis dar kelia diskusijų[1].
Didžiausias nesutarimų taškas – savivaldybių finansavimo lankstumas. Vietos valdžios perspėja, kad dėl įstatymo ribojimų jos gali prarasti apie 600 mln. eurų investicijoms, nes negalės naudoti sukauptų nepanaudotų biudžeto likučių.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas įregistravo pataisas, leidžiančias šią problemą spręsti, tačiau kompromiso link dar teks eiti.
A. Sysas: socialdemokratai nežadėjo „20% pensijų didinimo“
Tačiau Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narys Algirdas Butkevičius atskleidė, kad žadamo „pinigų lietaus“ Lietuvos senjorai galimai taip ir nepajus – mat pensijos didės ne 20 proc., o kone mažiau[2].
Tačiau BFK pirmininkas A. Sysas rėžė, kad socialdemokratų rinkiminėje programoje esą konkretūs „procentai“ nebuvo nurodyti.
„Socialdemokratų programoje nėra pažado pensijas didinti konkrečiais procentais, to nežadėjome ir per rinkimus. Niekur neparašyta, bus didinama 20, 30 ar 5 procentais. Tai A. Butkevičius sugalvojo. Galbūt sumaišė su prezidento pasiūlymu iš „Sodros“ perviršio, kuris būna metų pabaigoje, skirti 20 proc. pensijų individualios dalies didinimui. Bet įstatymas, susijęs su prezidento siūlymu, dar nėra priimtas.
Aš siūlymą palaikau ir ne kartą tą patį esu siūlęs. Ir kai šių metų biudžetą, kurį sudarinėjo konservatoriai ir iš perviršio teskyrė 47 mln. eurų, tą patį kalbėjau. Dabar projekte numatyta iš perviršio pensijų individualiai daliai skirti 90 mln. eurų. Tai sudarytų 4-5 proc. pensijų didėjimą neskaitant didėjimo dėl pensijų indeksavimo, kuris numatytas jau galiojančiame įstatyme“, – kalbėjo A. Sysas.
Projekte vietos neatrado ir kiti skambūs pažadai
Kitų metų biudžetas sulaukia kritikos ne tik dėl augančių išlaidų ir deficito – gyventojai stebisi, kad daug pažadų į jį nepateko. Nėra planuojama nei „aušriečių“ siūlymų dėl valstybės kontroliuojamos bendrovės „Ignitis“ akcijų išpirkimo, nei „valstiečių“ siūlomų pokyčių tabako ir alkoholio akcizų srityje. Taip pat nebus naujo bankų mokesčio, PVM lengvatų šildymui ar maistui, o socialinio draudimo įmokos savarankiškai dirbantiems bus skaičiuojamos nuo 90 proc. apmokestinamų pajamų.
Valdantieji akcentuoja, kad prioritetas – gynyba ir socialinės išmokos.
Savo ruožtu ekspertai įspėja, kad ignoravus „Ignitis“ pertvarkos planus ir mokesčių reformą, valstybė gali susidurti su energijos sektoriaus neefektyvumu ir politizuotų sprendimų rizika. Biudžetas taip pat neapima lankstesnio savivaldybių finansavimo mechanizmo, kuris leistų panaudoti sukauptus nepanaudotus lėšų likučius, todėl vietos valdžia gali prarasti milijonus eurų investicijoms.
Pinigų yra, tik jie senjorų nepasiekia?
Lietuvoje pensijų didinimas susiduria su paradoksu: „Sodros“ biudžetas kasmet surenka šimtus milijonų eurų daugiau nei išmoka pensijoms, o nepanaudotų lėšų rezervas jau siekia daugiau nei 3,6 mlrd. eurų. Vis dėlto valdžia nesiryžta iš karto paskirstyti šių pinigų senjorams, motyvuodama finansinio tvarumo ir ilgalaikių įsipareigojimų būtinybe.
Be to, ES nustatytos grynųjų išlaidų augimo ribos riboja, kiek valstybė gali papildomai išleisti, o rezervas turi būti naudojamas ne tik pensijoms, bet ir kitoms socialinio draudimo išmokoms.
Lietuvos pensijos išlieka vienomis mažiausių Europoje – vidutinė senjoro pensija per metus siekia vos 5 323 eurus, gerokai atsiliekant nuo Šiaurės ir Vakarų Europos šalių. Socialinė atskirtis didėja: moterys pensijas gauna vidutiniškai 26 % mažesnes nei vyrai, o daugiau nei penktadalis vyresnių nei 65 metų gyventojų patiria skurdo riziką.
Tuo tarpu šimtai tūkstančių lietuvių jau negali įpirkti maisto, o realiai pagalbos prireikia pusę milijono žmonių. Ekspertai ragina valstybę ieškoti sisteminių sprendimų, pavyzdžiui, skatinti prekybininkus atiduoti neparduotą maistą labdarai, kad pagalba būtų efektyviai paskirstyta ir pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia.
