<p><strong>Jau nuo ateinančių metų šalies senjorai gali tikėtis didesnių pensijų, mat Seimas antradienį pritarė, kad nuo 2022 m. vidutinė senatvės pensija didėtų nuo 414 iki 465 eurų (planuojama, kad 2024 m. ji turėtų siekti 544 eurus), o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu padidėtų nuo 441 iki 489 eurų (nuo 2024 m. turėtų siekti 576 eurus). </strong></p>
<p>Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, nauji pokyčiai padės užtikrinti šalies senjorams oresnį gyvenimą ir sumažinti skurdą bei socialinę atskirtį. Tačiau brangstant maisto produktams ir paslaugų įkainiams bei atėjus šildymo sezonui, panašu, kad šalies senjorai pernelyg papilnėjusios piniginės taip ir nepajus.</p>
<p>Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad didžiausią pokytį pajus gavę didesnį atlyginimą ir turintys ilgesnį stažą, o taip pat ir tie senjorai, kurie gauna mažiausias socialinio draudimo pensijas. Šiuo metu pensija skirstoma pagal tokią proporciją: bendroji dalis sudaro 60 proc. pensijos dydžio ir 40 proc. – individualioji. Planuojama, kad individualioji dalis reikšmingai didės ir bus ženklesnė taip suteikiant motyvaciją uždirbti daugiau ir sumokėti daugiau socialinio draudimo įmokų[1].</p>
<p>Seimas pažymėjo, kad šiuo metu senjorai, turintys minimalų stažą, bet neturintys būtinojo, gauna proporcingą įgytam stažui dalį, tačiau dabar priimta nuostata, kad netgi ir šie asmenys gautų viso dydžio bazinę pensiją. Turintys didesnį stažą esą taipogi nebus nuskriausti – jie gaus didesnę bendrąją pensijos dalį[2].</p>
<p>Tiesa, toks nutarimas gali ne juokais papiktinti vidutinį atlygį gavusius senjorus, mat pensijos daugiausia augs tiems, kurie gavo didžiausias pajamas arba neturi reikiamo darbo stažo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/senjorai-1.jpg" alt="Pensijos" /></p>
<div class="input_body description_edit_box
"> </div>
