Suprasti akimirksniu
  • Kas vyksta Kinijoje arba kodėl valdininkai lankosi pas žmones
  • Kinijos gimstamumo politika: nuo vieno vaiko iki skatinimo turėti daugiau
  • Kaip kinai dabar motyvuojami susilaukti vaikų
  • Planuoja sumažinti abortų skaičių
  • Mažėjančio gimstamumo Kinijoje priežastys
Šaltiniai
Kinija
Ilgai ribojusi gimstamumą, dabar Kinija sunerimo, kad gyventojų gali sumažėti perpus, Eltos nuotrauka

Kas vyksta Kinijoje arba kodėl valdininkai lankosi pas žmones

Kinijoje pareigūnai pradėjo lankytis moterų namuose, norėdami išsiaiškinti, ar jos planuoja susilaukti vaikų. Tai vyksta mažėjančio šalies gyventojų skaičiaus fone, rašo „The New York Times“.[1]

Valdžios atstovai ne tik eina nuo durų prie durų, kad klaustų Kinijos moterų apie jų planus. Jie telefonu skambina piliečiams ir kalbasi šia tema. Pareigūnai bendradarbiauja su universitetais kurdami kursus apie „teigiamą požiūrį į santuoką ir vaikų gimdymą“. Daugelis moterų tokį įkyrų valdžios susidomėjimą vertina kaip privatumo pažeidimą. Tarp skundų yra pasakojimų, kad „jie netgi skambino paklausti paskutinių mėnesinių datos“.

Moteris, vardu Jumi Jan (Yumi Yang), pasidalijo istorija, kad net santuokos registravimo metu jautė įkyrų susidomėjimą savo šeima, valstybės tarnautoja davė jiems nemokamų prenatalinių vitaminų (nėščiosioms ir žindančioms moterims). Vėliau valdininkė jai skambino pasiteirauti, ar J.Jan juos vartojo, o kai moteris pagimdė dukrą, prie jos durų pasirodė ta pati valdininkė, kurie paprašė leisti ją nufotografuoti su kūdikiu ataskaitai.

Kinijos gimstamumo politika: nuo vieno vaiko iki skatinimo turėti daugiau

Bendras gimstamumo rodiklis (kiek vaikų vidutiniškai per savo gyvenimą pagimdo moteris) Kinijoje yra vienas žemiausių pasaulyje ir 2023 metais buvo maždaug 1 (palyginimui: JAV – 1,62). Tai lėmė nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos šalyje vykdoma reprodukcinė politika „viena šeima, vienas vaikas“, kai buvo siekiama riboti gimstamumą. Už pažeidimą grėsė bauda, o moteris netgi gali būti priversta pasidaryti abortą.

2013 metais valdžia nusprendė sušvelninti šią politiką: šeimoms buvo leista turėti du vaikus, jei vienas iš tėvų buvo vienintelis vaikas. 2015 metais Kinijos komunistų partija leido visoms šeimoms susilaukti dviejų vaikų. O jau 2021 metais kinų šeimoms buvo leista susilaukti trijų vaikų.[2]

Valdžios sprendimas visuomenėje buvo sutiktas skeptiškai, teigia CNN . Daugelis moterų socialiniuose tinkluose išreiškė susirūpinimą dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų ir įsitvirtinusios lyčių nelygybės darbo vietoje. Kadangi Kinijoje nėra nacionalinio įstatymo, numatančio vaiko priežiūros atostogas, tai reiškia, kad moterims sunku derinti darbą ir motinystę.[3]

Demografinis eksperimentas davė rezultatus. Kinijos valdininkai paskaičiavo, kad iki 2007 m. ši priemonė šalies gyventojų skaičiui padidėti 400 mln. Įgyvendinant priemonę sumažėjo bendras vaisingų moterų skaičius – Kinijoje sumažėjo gimimų skaičius, prie ko prisidėjo ir tai, kad sumažėjo fertilinio amžiaus moterų. Vaisingo amžiaus moterų nuo 15 iki 49 metų skaičius 2016–2021 m. kasmet mažėjo 8 mln.[4]

Kaip kinai dabar motyvuojami susilaukti vaikų

Ištisus dešimtmečius vyriausybinės asociacijos propagavo vieno vaiko politiką, o dabar propaguoja „naują vaisingumo kultūrą“, pažymi laikraštis.

„Kai kurie žmonės mano, kad santuoka ir vaiko gimimas yra kiekvieno asmeninis reikalas. Toks požiūris yra klaidingas ir vienpusis“, – sakoma šeimos planavimo asociacijos Mudaziango mieste, kuriame gyvena apie 2 milijonai žmonių, pranešime.

Kaip rašo „The New York Times“, miestuose atsirado net teminės skulptūros (vyro ir moters su trimis vaikais figūros). O valdininkų priedai tiesiogiai priklauso nuo to, kaip sėkmingai jie propaguoja vaisingumo kultūrą. Kaip vertinamas šis rodiklis, nepaaiškinta.

Daugelyje miestų atliekami nemokami priešsantuokiniai medicininiai patikrinimai: poroms nustatoma, kad jos linkusios sirgti tam tikromis paveldimomis ligomis ir joms patariama susilaukti vaikų iki 35 metų. Kelios moterys pasakojo, kad netrukus po medicininės apžiūros paskambino valdininkai ir patarė gerti folio rūgštį – papildą nėščioms moterims. Nėščios moterys turi registruotis vietiniuose medicinos centruose, kuriuos kontroliuoja vietos pareigūnai.

Leidinys pažymėjo, kad daugelis kinų tokį didelį dėmesį vertina kaip rūpestį ir sako, kad tai malonu. Moterys taip pat atkreipė dėmesį į valdžios pastangas paskatinti vyrus labiau padėti savo sutuoktinėms namuose. Net tie, kuriems pareigūnų klausimai apie vaikų planavimą pasirodė pernelyg įkyrūs, teigė, kad į juos lengva nekreipti dėmesio.

Planuoja sumažinti abortų skaičių

Taip pat nerimaujama, kad valdžia pamažu ims veržti varžtus šiuo aspektu ir ryžtingiau apribos moterų pasirinkimą. 2022 metų vasarą Nacionalinė sveikatos komisija paskelbė apie planus sumažinti nemedikamentinių abortų skaičių ir paskatinti kines gimdyti. Dabar šalyje abortų skaičius yra vienas didžiausių pasaulyje, iš dalies todėl, kad „vieno vaiko politika“ padarė šią procedūrą lengvai prieinamą.[5]

Remiantis JT prognozėmis, iki 2100 m. Kinija gali netekti iki pusės savo gyventojų: iki amžiaus pabaigos jų gali sumažėti daugiau nei per pusę – nuo 1,42 mlrd. 2023 m. pabaigoje iki maždaug 600 mln. Praėjusių metų pabaigoje Kinijos gyventojų skaičius buvo 1,409 mlrd. žmonių, tai yra 2,08 mln. mažiau nei 2022 m. Jis mažėja antrus metus iš eilės.[6]

Mažėjančio gimstamumo Kinijoje priežastys

Kita Kinijos gyventojų skaičiaus augimo lėtėjimo priežastis – socialiniai veiksniai. Daugelis jaunų porų Kinijoje nenori turėti vaikų, nes negali sau leisti mokėti už medicininę priežiūrą ir mokslą bei brangų būstą, dar 2019 metais pažymėjo „Reuters“.[7]

COVID-19 pablogino situaciją. Pandemija tarp jaunų žmonių pasėjo daug netikrumo ir pesimizmo. 2022 metais Kinijoje paplito vaizdo įrašas, kuriame jaunuolis, kuris atsisakė būti uždarytas į karantino stovyklą, buvo perspėtas policijos, kad bausmė už tokį veiksmą palies tris jo šeimos kartas. Jis šaltai atsakė: „Ačiū, mes esame paskutinė karta“.

2023 m. jaunų Kinijos gyventojų noras turėti vaikų dar labiau sumažėjo: jaunimo nedarbas pasiekė aukštą lygį, daugelyje sferų sumažėjo atlyginimai, o nekilnojamojo turto sektoriuje kilo krizė.

2024 metais Kinijos valdžia pirmą kartą nuo 1978 metų nusprendė padidinti pensinį amžių šalyje. Reforma buvo reikalinga, nes 2021 m. gyvenimo trukmė Kinijoje pailgėjo iki 78 metų (palyginti su 44 metais 1960 m.), o iki 2050 m. ji turėtų viršyti 80 metų. Tuo pačiu metu tarp gyventojų yra mažiau dirbančių žmonių.