Kinijos blokada Taivanui visam pasauliui gali kainuoti sunkiai suvokiamas sumas
Įtampa tarp Kinijos ir Taivano auga. Jeigu šios agresyvios žiežirbos netolimoje ateityje taptų realiu konfliktu ar bent jau Kinijos inicijuota Taivano blokada, dėl to nukentėtų visas pasaulis. Paskutinės ekspertų parengtos ataskaitos teigimu, dėl Taivano blokados būtų sutrikdyta visa pasaulinė ekonomika, kurios vertė siekia daugiau kaip 2 trilijonų JAV dolerių.
„Rhodium Group“ yra analitinis centras, rengiantis analizes, pasitelkiant ekonominius duomenis ir besispecializuojantis su Kinija susijusiuose tyrimuose. Šis centras neseniai paskelbė ataskaitą apie galimus pasaulio ekonomikos sutrikimus, kuriuos sukeltų Kinijos ir Taivano konfliktas.
Išanalizavusi jau turimus duomenis, ekspertų komanda nustatė, jog ekonominė rizika dėl galimo konflikto Taivano sąsiauryje yra milžiniška: ekspertų teigimu, ant plauko pakimba „gerokai virš dviejų trilijonų JAV dolerių, net neįvertinus tarptautinės reakcijos ar antrinio poveikio“.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir kiti aukščiausi kinų komunistų partijos lyderiai ne kartą pabrėžė, kad neatmeta galimybės jėga suvienyti Taivaną su žemynine Kinija ir pabrėžia, kad Taivanas yra neteisėtai atsiskyrusi provincija, kuri turi paklusti Kinijos valdžiai.
Niūri ekonominė prognozė – įspėjamasis ženklas pasauliui
„Rhodium“ ataskaitoje teigiama, kad labiausiai ekonomiką sutrikdytų Taivano atribojimas nuo pasaulinės prekybos, ypač atsižvelgiant į tai, jog Taivanas vaidina svarbų vaidmenį puslaidininkių tiekimo grandinėse.
„Apytikriai įvertinus priklausomybę nuo Taivano mikroschemų, galima teigti, kad blokados atveju šių pramonės šakų bendrovės būtų priverstos atsisakyti iki 1,6 trilijono JAV dolerių pajamų per metus“, – nustatė „Rhodium“[1].
Tyrėjai pažymėjo, kad dėl antrinio poveikio, kuris paveiktų nuo Taivano lustų priklausomas pramonės šakas, gali būti sutrikdyta dar trilijonų dolerių ekonominė veikla, o tokio masto lustų trūkumo socialinio ir ekonominio poveikio neįmanoma apskaičiuoti – jis galėtų būti net katastrofiškas.
„Rhodium“ prognozuoja, kad dėl numanomos blokados sumažėtų ir bankų noras teikti kreditus pasaulinėje prekyboje dalyvaujančioms įmonėms, ypač toms įmonėms, kurios vykdo bendrą veiklą su Kinija. Tai paveiktų daugiau kaip 270 mlrd. dolerių vertės prekybos schemas tarp Kinijos ir likusio pasaulio.
Negana to, Kinijos vykdoma Taivano blokada greičiausiai paskatintų Kinijos akcijų, kuriomis prekiaujama JAV, išpardavimą, panašų į tokį, kuris vyko prieš Rusijos invaziją į Ukrainą. Šiuo metu JAV rinkose laikomų Kinijos vertybinių popierių vertė yra 775 mlrd. dolerių, todėl kiltų grėsmė dar šimtams milijardų.
Finansiniai iššūkiai tiesiogiai liestų ir Taivaną. „Rhodium“ vertinimu, blokados atveju gali būti nutrauktos iki 127 mlrd. dolerių tiesioginės investicijos į Taivaną ir iš jo. „Rhodium“ ataskaitoje daroma išvada, kad Taivano konflikto metu kilęs pasaulinis sutrikimas keltų pavojų daugiau nei dviejų trilijonų JAV dolerių ekonominei veiklai, net neįvertinus tarptautinių sankcijų ar karinio atsako poveikio.
Konflikto galimybės nenurašo nei pasaulio galingieji, nei patys piliečiai
Kasmetinės apklausos duomenimis, maždaug pusė Japonijos ir Kinijos respondentų mano, kad ateityje Taivano sąsiauryje gali kilti karinis konfliktas.
Iš viso 44,5 proc. apklaustų japonų ir 56,7 proc. kinų nurodė, kad konfliktas gali kilti per kelerius metus arba ateityje. Tokius duomenis rodo apklausa, kurią paskelbė Japonijos ne pelno siekiantis analitinis centras „Genron NPO“ ir Kinijos tarptautinė komunikacijos grupė CICG[2].
Įtampa dėl Taivano išaugo po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi kelionės į salą praėjusių metų rugpjūčio mėnesį, o Kinija, reaguodama į šį vizitą, surengė didelio masto karines pratybas. Vis dėlto, dabar manoma, kad karinę galią aktyviai demonstruojanti Kinija, galimo konflikto metu pati patirtų reikšmingų praradimų.
Vašingtono analitinis Strateginių ir tarptautinių tyrimų centras (CSIS), parengė modelį, vertinantį tai, kas galėtų nutikti, jeigu 2026 m. Kinija įsiveržtų į Taivaną. Nustatyta, kad jei įvyktų toks tragiškas scenarijus, tiek pačios Kinijos, tiek ir ginti Taivaną įsipareigojusių JAV bei Japonijos pajėgos patirtų didžiulius praradimus. Tai JAV kariuomenę paliktų ypač nualintą ir nusilpusią[3].
JAV ekspertų teigimu, abejojama, ar Pekinas pasiektų pergalę: manoma, kad Kinijos modernus karinis laivynas būtų sugriautas.
„Nors Taivano kariuomenė nepalaužta, ji smarkiai nualinta ir palikta ginti pažeistą ekonomiką saloje, kurioje nėra elektros ir pagrindinių paslaugų“, – rašoma karinius veiksmus simuliacijų pagalba numatančioje ataskaitoje.
Scenarijai piešia niūrią Taivano ateitį, net jei Kinijos invazija nebūtų sėkminga. CSIS ataskaitoje teigiama, kad norint, jog JAV kariai neleistų Kinijai galutinai perimti Taivano kontrolės, karinės simuliacijos variantuose išryškėjo keturios nuolatinės sąlygos: Taivano sausumos pajėgos turi būti pajėgios sulaikyti Kinijos vandens pajėgas; JAV turi turėti galimybę naudoti savo bazes Japonijoje; JAV turi turėti tolimojo nuotolio prieštankinių raketų, kad galėtų smogti Kinijos kariniam laivynui; ir JAV turi visiškai apginkluoti Taivaną prieš prasidedant galimam konfliktui.
Kinija savo planų neatsisako
Kinijos lyderis Xi Jinpingas atsisako atmesti galimybę panaudoti karinę jėgą, kad sala būtų kontroliuojama Pekino. Praėjusį spalį vykusiame 20-ajame Kinijos komunistų partijos suvažiavime kalbėdamas apie Taivaną, Kinijos vadovas sakė, kad Kinija sieks taikaus susivienijimo, tačiau kartu ir perspėjo, kad nežada atsisakyti jėgos naudojimo ir pasilieka galimybę imtis visų būtinų priemonių.
O savo siekius Kinija demonstruoja karinėmis pratybomis, kurių metu netrūksta rizikingų susidūrimų. Dar šį pirmadienį Taivanas pasmerkė Kiniją, kad ši jau antrą kartą per mažiau nei mėnesį aplink salą surengė karines pratybas. Taivano gynybos ministerija pareiškė, kad savo erdvėje užfiksavo 57 Kinijos orlaivius[4].
Tuo tarpu Kinijos armijos dalinys pranešė, kad jos pajėgos jūroje ir oro erdvėje aplink Taivaną surengė bendrus kovinės parengties patruliavimus ir realias kovines pratybas, kurių metu daugiausia dėmesio buvo skiriama sausumos smūgiams ir jūrų puolimams.
Taivano prezidento kanceliarija pareiškė, kad Kinija kalba apie nepagrįstus kaltinimus, ir griežtai smerkia pratybas, teigdama, kad Taivano sąsiaurio ir regiono taika bei stabilumas yra bendra Taivano ir Kinijos atsakomybė.
