- Europos sąjungos šalims įvedus naujus muitus, Kinija stabdo investicijas
- Dėl Kinijos investicijų stabdymo labiausiai nukentės Prancūzija ir Italija
- Kinija investavusi ne į vieną ES sektorių
- Muitai skatins dar didesnę įtampą tarp ES ir Kinijos
Europos sąjungos šalims įvedus naujus muitus, Kinija stabdo investicijas
Kinijos prekybos ministerija priėmė sprendimą, kuris gali ženkliai paveikti Europos Sąjungos (ES) automobilių pramonę. Kinija paragino savo automobilių gamintojus, tokius kaip BYD, SAIC ir „Geely“, stabdyti naujas investicijas tose Europos šalyse, kurios palaikė papildomus muitus kiniškiems elektromobiliams. Pasak „Reuters“, tą patvirtino du informuoti šaltiniai[1].
Šis sprendimas esą priimtas po to, kai ES įvedė iki 45,3% muitus kiniškiems elektromobiliams, argumentuodama, jog jie subsidijuojami valstybinėmis Kinijos lėšomis ir nesąžiningai konkuruoja su vietiniais gamintojais[2].
Muitai ir investicijų stabdymas tapo atsaku į ES pastangas apsaugoti savo automobilių gamintojus nuo pigesnių kinietiškų modelių. Tačiau ES sprendimas sukėlė skirtingas reakcijas tarp ES narių. Už šiuos muitus balsavo 10 ES šalių narių, 5 nepritarė tokiam sumanymui, o 12 susilaikė.
Kai kurios šalys, tokios kaip Prancūzija ir Italija, aktyviai palaikė muitus, tikėdamosi apsaugoti savo vietines gamybos apimtis ir rinką. Tuo tarpu Vokietija ir kitos šalys priešinosi šiems apribojimams, nes tokios priemonės gali apsunkinti jų santykius su Kinija – viena didžiausių jų eksportuotojų.
Dėl Kinijos investicijų stabdymo labiausiai nukentės Prancūzija ir Italija
Prancūzija ir Italija, kurios buvo tarp aktyviausių naujų muitų Kinijai rėmėjų, gali sulaukti didžiausio neigiamo poveikio dėl Kinijos investicijų stabdymo. Abi šios šalys pastaraisiais metais aktyviai skatino kiniškų elektromobilių gamintojų plėtrą ir investicijas, siekdamos pritraukti užsienio kapitalą ir sustiprinti savo ekonomiką.
Pavyzdžiui, SAIC planavo Prancūzijoje atidaryti automobilių dalių centrą, kad patenkintų augančią paklausą Europoje, tačiau dabar šie planai gali būti sustabdyti dėl naujų ES muitų[3].
Be to, Italija vedė derybas su tokiais kinų automobilių gamintojais kaip „Chery“ ir „Dongfeng Motor“ dėl potencialių investicijų. Italijos vyriausybė tikėjosi, kad šios investicijos padės stiprinti šalies elektromobilių pramonę ir leis kurti naujas darbo vietas, tačiau dabartinis Kinijos sprendimas stabdyti investicijas gali tapti rimta kliūtis šiems planams.
Vokietija, kuri prieštaravo muitų įvedimui, gali tapti didžiausia naudos gavėja šioje situacijoje, nes Kinijos vyriausybė skatina investuoti tose šalyse, kurios nepritarė muitams arba balsavo susilaikydamos. Tokiu būdu, Kinijos gamintojai gali nukreipti savo investicijas į tas ES šalis, kurios labiau atitinka jų strateginius tikslus ir drauge išvengti papildomo ekonominio spaudimo.
Kinija investavusi ne į vieną ES sektorių
Be automobilių pramonės, Kinijos investicijos ES apima ir kitus sektorius, tokius kaip technologijos, atsinaujinantys energijos šaltiniai ir logistika. Kinija pastaraisiais metais aktyviai investavo į energetikos sektorių, siekdama užtikrinti tvarią gamybą ir plėsti elektromobilių infrastruktūrą Europoje.
Pavyzdžiui, neseniai Ispanija pritraukė Kinijos investiciją į milijardo dolerių vertės vandenilio gamybos įrenginį, kuris turėtų padėti sumažinti anglies dvideginio emisijas ir plėsti atsinaujinančios energijos gamybą[4].
Automobilių gamybos ir logistikos srityse Kinija taip pat siekė užtikrinti tiekimo grandinių stabilumą ir vietinę gamybą. Tokios investicijos padeda kinų gamintojams išvengti muitų, tačiau nauji ES sprendimai gali apsunkinti jų įgyvendinimą. Pavyzdžiui, Vengrijoje BYD automobilių gamintoja šiuo metu stato elektromobilių gamyklą, kuri leis gaminti automobilius vietoje ir išvengti muitų.
Muitai skatins dar didesnę įtampą tarp ES ir Kinijos
ES sprendimas įvesti muitus kiniškiems elektromobiliams ir Kinijos atsakas stabdyti investicijas ženklina naują prekybos įtampos tarp šių dviejų ekonominių galių etapą. ES teigia, kad muitai yra būtini siekiant apsaugoti vietos gamintojus nuo nesąžiningos konkurencijos su subsidijuojamais kiniškais modeliais. Tačiau Kinijos prekybos ministerija šį sprendimą pavadino protekcionistiniu ir prieštaraujančiu Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėms, pradėdama ginčą dėl muitų teisėtumo.
Abi pusės šiuo metu ieško kompromiso, siekdamos išvengti didesnių ekonominių nuostolių. Tarp svarstomų sprendimų yra minimalios kainos įsipareigojimas kiniškiems elektromobiliams, kuris galėtų padėti išvengti tarifų. Tačiau kol vyksta derybos, Kinija laikosi atsargios pozicijos ir ragina savo gamintojus vengti naujų investicijų Europos šalyse, kurios balsavo už muitų įvedimą.
O pasaulinė elektromobilių rinka susiduria su dideliais iššūkiais dėl gamybos sąnaudų augimo ir naujų prekybos apribojimų. JAV taip pat yra įvedusi muitus kiniškiems elektromobiliams, ir tai verčia Kiniją diversifikuoti savo eksporto rinkas bei ieškoti naujų gamybos būdų užsienyje. Kinijos automobilių gamintojai taip pat yra susirūpinę dėl per didelės gamybos savo vidaus rinkoje ir siekia plėstis užsienyje, tačiau prekybos įtampa gali apsunkinti šias pastangas.
Ši prekybos konfrontacija tarp ES ir Kinijos parodo, kaip geopolitika keičia rinkos dinamiką elektromobilių srityje. Kol kas Kinijos gamintojai yra raginami laikytis atsargios strategijos Europoje, tačiau ilgalaikiai sprendimai gali sukelti naujus prekybos konfliktus ir paveikti visą pasaulinę elektromobilių rinką.
