Europos diplomatijos vadovas vizito Kinijoje turės palaukti
Kinija informavo ES užsienio reikalų tarnybą, kad liepos 10 dienai numatytą ES Vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepo Borelio vizitą į šią šalį teks atidėti. Apie tai raštu pranešė užsienio reikalų tarnybos atstovė spaudai Nabila Masrali. [1]
„Deja, bet kolegos iš Kinijos mus informavo, kad kitai savaitei numatyto vizito surengti nebepavyks“, – nurodoma dokumente.
Pasak N. Masrali, dabar ES reikės ieškoti alternatyvių kelionės datų. Apie vizito atšaukimo priežastis nepranešama.
Ž. Borelis turėjo atvykti į Pekiną liepos 10 d., kur buvo numatytas susitikimas su Kinijos užsienio reikalų ministru Ciniu Ganu. Institucijų vadovai turėjo aptarti strateginius klausimus, įskaitant žmogaus teisių problemą bei situaciją Ukrainoje.
Beje, tai – ne pirmas kartas, kai ES diplomatijos vadovo planai dėl Kinijos keičiasi. Prieš tai Ž.Borelis, dvišalių ES ir Kinijos santykių bei kitų, aktualių, politikos klausimų aptarimui, turėjo į šią Azijos šalį vykti balandžio 13 – 15 dienomis. Tuomet vizitas buvo atidėtas dėl teigiamo politiko COVID-19 testo. [2]
Kinijos URM atstovas Vanas Venbinis patikino, kad Pekinas normaliai sureagavo į atšauktą vizitą ir pakvietė Ž. Borelį apsilankyti bet kuriuo, abiem pusėms patogiu, laiku.
Sudėtingi Vakarų valstybių ir Pekino santykiai
Birželio pabaigoje ES vadovybė paprašė Pekino pasinaudoti savo įtaką greitesniam konflikto Ukrainoje užbaigimui bei pasiūlė subalansuoti prekybinius santykius.
Prieš mėnesį G7 šalys (JAV, Kanda, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Vokietija ir Japonija) paragino Pekiną paspausti Maskvą, kad ši nedelsiant išvestų savo karius iš Ukrainos teritorijos. Tuomet Vakarai siūlė Pekinui prisidėti prie pasaulinės teisingos ir tvirtos taiko kūrimo.
Gegužę Ž.Borelis patikino, kad Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje nepakeis Kinijos trajektorijos ir kad Pekinas vis tiek galės gauti naudą iš susidariusios situacijos. Akcentuodamas tai, jis pasiūlė sukurti vieningą santykių su Kinija strategiją. [3]
Kinija į visus Vakarų raginimus visuomet atsako vienodai ir perspėja nesikišti į Maskvos ir Pekino santykius. V. Venbinis yra pabrėžęs, kad Ukrainos klausimu Kinija visuomet laikėsi teisingos bei objektyvios pozicijos. Jis siūlė klausimą spręsti taikiai, tačiau, kinų diplomato nuomone, tam priešinasi dvejopus standartus taikančios bei toliau alyvą į ugnį pilančios valstybės. [4]
Kinija su Europa lenktyniauja dujų iš JAV importe
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, tiek Europoje, tiek Kinijoje smarkiai išaugo amerikietiškų dujų poreikis. Augo ne tik europiečių ir kinų importuojamų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kiekiai, bet ir Europos bei Kinijos investicijos į Jungtinių Valstijų dujų pramonę. [5]
Taip pat fiksuojamas sandėrių, tarp europinių ir kiniškų įmonių bei amerikiečių dujų radimviečių operatorių augimas.
Pagal 2021 m. sutartis, Amerika per metus importuotojams turėjo patiekti 13 mln. tonų SGD. 2022 m. šis rodiklis šoktelėjo beveik keturis kartus – iki 51,2 mln. tonų.
Per pirmąjį šių metų pusmetį buvo pasirašyta sutarčių dėl 15,8 mln. tonų amerikietiškų SGD tiekimo, kas jau viršijo visų 2021 m. apimtis
Remiantis „S&P Global Commodity Insights“ duomenimis, 40 proc. visų, 2021 – 2023 metų birželį pasirašytose sutartyse numatytų apimčių teko būtent Kinijai ir Europai.
Iš jų 24,4 proc. pasiėmė aktyviai sutartis su Jungtinių Valstijų tiekėjais 2021 ir 2022 metais pasirašiusi Kinija. Šiais metais pagal sutarčių dėl amerikietiškų dujų apimtis pirmauja Europa.
Vien per pastarąsias keletą savaičių amerikiečių įmonė „Cheniere“ sudarė 15 metų sutartį su Norvegijos įmone „Equinor“ ir 20-ies metų sutartį su kinų ENN. „Venture Global LNG“ patvirtino 20-ies metų bendradarbiavimo su vokiečių „Securing Energy for Europe“ planus.
Taip pat prancūzų „TotalEnergie“ už 219 mln. JAV dolerių įsigijo dalį Teksaso SGD transportavimo terminalo, kuriuo naudojasi Hiustone įsikūrusi energetinė įmonė „NextDecade“.
Smūgis besivystančioms šalims
S&P analitikų teigimu, Europos ir Kinijos veiksmai neigiamai paveiks besivystančių šalių galimybes įsigyti amerikietiškas dujas, kadangi jos pagal turimus finansus toli gražu ne visada pajėgs konkuruoti su europinėmis ir kiniškomis įmonėmis.
Visgi jie patikslina, kad efektas turėtų būti trumpalaikis, nes jau po kelių metų šiandieninės investicijos į JAV dujinę infrastruktūrą leis ženkliai padidinti į pasaulinę rinką tiekiamų SGD apimtis.
Be to, šiuo metu amerikiečių ir europiečių pasirašytos sutartis numatyto galimybę ateityje perparduoti gautas dujas trečiosioms šalims. Tai ypač naudinga apie tvarumą, taršos mažinimą bei žaliąją energetiką svajojančiai Europai, kadangi ji, bet kuriuo momentu, galės pasinaudoti minėta galimybe ir, kurdama žalumo iliuziją, papildomai užsidirbti.
Palyginimui, paskutiniais duomenimis, Europoje gyveno 746,4 milijonų žmonių. Afrikos gyventojų skaičius siekė 1,216 milijardų, Azijos – 4,561 milijardų. Taigi, net jeigu europiečiai nuspręs, kad dujos labai teršia aplinką, jas netruks perpirkti žymiau daugiau gyventojų turinčios Azijos ar Afrikos šalys, todėl tikėti, kad tai iš esmės pakeis situaciją su iškastinio kuro naudojimu, būtų naivu.
