Stačiatikiams laukiant šv. Kalėdų, karo veiksmai ir toliau nesiliauja
Karas Ukrainoje tęsiasi jau 317 dienų. Prieš prasidedant stačiatikių didžiųjų švenčių laikotarpiui, Rusijos lyderis Vladimiras Putinas paskelbė, kad įveda 36 valandas truksiančias paliaubas Ukrainos fronto linijoje.
V. Putinas paprašė Ukrainos atsakyti tuo pačiu, tačiau Kijevas greitai atmetė šį prašymą, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad paliaubas V. Putinas siūlo siekdamas sustabdyti ukrainiečių progresą Rytuose.
Anksčiau su Turkijos prezidentu susitikęs V. Putinas prabilo ir apie tai, kad Rusija yra pasirengusi dialogui su Ukraina, jei tik Kijevas pripažins, jog okupuotos teritorijos priklauso Rusijai.
Tuo tarpu paliaubų bei derybų klausimo vis dar nesvarstanti Ukrainos pusė ir toliau tęsia rusų atakų atrėmimą ir net sulaukė gerų žinių iš JAV, kuri paskelbė apie dar vieną, bendrą su Vokietija, karinės paramos paketą.
Tačiau Vakarams toliau dosniai remiant Ukrainą, šalį ir toliau atakuoja Rusijos iš Irano gauti dronai, kuriuos atmušę ukrainiečiai rado technologijas, kurias gamina būtent Vakarų šalių kompanijos. Tai tik įrodo, jog Rusijai ar net Iranui rengiamos sankcijos yra visiškai bevaisės.
V. Putinas siūlė šv. Kalėdų paliaubas, Ukraina pasiūlymą atmetė
Šį savaitgalį pasaulio stačiatikiai mini didžiausią metų šventę – šv. Kalėdas. Kaip jau minėta, šia proga Rusijos prezidentas V. Putinas paskelbė 36 valandų paliaubas. V. Putinas nurodė paliaubas pradėti sausio 6 dieną, kai daugelis stačiatikių tikėjimo žmonių tiek pačioje Rusijoje, tiek ir Ukrainoje pradeda švęsti šv. Kalėdas.
„Atsižvelgdamas į Jo Šventenybės patriarcho Kirilo kreipimąsi, pavedu Rusijos Federacijos gynybos ministrui įvesti paliaubų režimą palei visą šalių sienų liniją Ukrainoje nuo 2023 m. sausio 6 d. 12.00 val. iki 2023 m. sausio 7 d. 24.00 val. Atsižvelgdami į tai, kad daug stačiatikybę išpažįstančių piliečių gyvena ir karo veiksmų zonose, raginame Ukrainos pusę paskelbti paliaubas ir leisti jiems dalyvauti pamaldose Kūčių vakarą ir šv. Kalėdų dieną“, – teigiama V. Putino pranešime[1].
Maskvos patriarchas Kirilas anksčiau ketvirtadienį iš tiesų paragino abi kariaujančias puses laikytis kalėdinių paliaubų ir leisti tikintiesiems taikiai paminėti šią svarbią šventę.
Vis dėlto, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis atmetė V. Putino siūlymą dėl paliaubų teigdamas, kad tai yra gudrybė, kuria siekiama sustabdyti Ukrainos karinę pažangą, kuri yra fiksuojama šalies Rytuose.
„Dabar jie nori pasinaudoti šv. Kalėdomis kaip priedanga, nors ir trumpam, kad sustabdytų mūsų berniukų pažangą Donbase ir priartintų įrangą, ginklus ir mobilizuotus karius prie mūsų pozicijų“, – atsakė V. Zelenskis[2].
Savo ruožtu prezidento vyr. patarėjas Mychailas Podoliakas viešai pasmerkė V. Putino paliaubų pasiūlymą, sakydamas, kad jis yra veidmainiškas ir propagandinis bei pabrėždamas, kad paliaubos būtų įmanomos tik tada, jei Rusijos kariai pasitrauktų iš okupuotų Ukrainos teritorijų[3].
Į Rusijos pranešimą apie laikinas šventines paliaubas sureagavo ir JAV. Prezidentas Joe Bidenas Baltuosiuose rūmuose žurnalistams teigė nenorintis reaguoti į kiekvieną V. Putino žodį, tačiau išreiškė abejonę dėl Rusijos lyderio siūlymo nuoširdumo.
„Man pasirodė įdomu, kad jis norėjo bombarduoti ligonines, vaikų darželius ir bažnyčias… 25-ąją ir Naujųjų metų dieną. Turiu omenyje, kad, manau, jis bando rasti sau antrąjį kvėpavimą“, – teigė JAV prezidentas[4].
V. Putinas teigia esantis pasirengęs deryboms su Kijevu, tačiau turi savų sąlygų
Rusijos prezidentas Ukrainos klausimą neseniai aptarė ir su kolega iš Turkijos. Recepui Tayyipui Erdoganui V. Putinas patvirtino, jog Rusija yra visiškai pasirengusi deryboms ir dialogui su Ukraina, tačiau pats Kijevas turi pripažinti, jog rusų jau okupuotos teritorijos Ukrainai nebepriklauso[5].
„Putinas vėl patvirtino, kad Rusija pasirengusi rimtam dialogui, su sąlyga, kad valdžia Kijeve įvykdys gerai žinomus ir ne kartą išsakytus reikalavimus atsižvelgti į naująją teritorinę tikrovę“, – sakoma Kremliaus pranešime spaudai.
R. T. Erdoganas anksčiau ketvirtadienį taip pat paragino Rusijos lyderį Vladimirą Putiną paskelbti „vienašališkas paliaubas“ Ukrainoje.
„Prezidentas R. T. Erdoganas sakė, kad raginimai siekti taikos ir derybų turėtų būti paremti vienašališkomis paliaubomis ir sąžiningo sprendimo vizija“, – tokį pranešimą išplatino Turkijos prezidento aplinka.
JAV siunčia dar vieną milijardinės karinės paramos paketą, Prancūzija ir Vokietija – pavojingesnę ginkluotę
Ketvirtadienį JAV prezidento J. Bideno administracija paskelbė apie naujausią karinės paramos, siekiančios maždaug 2,85 mlrd. JAV dolerių paketą, į kurį įeina ir apie 50 „Bradley“ karinės įrangos vienetų[6].
Bendrame pareiškime, įvykusiame po prezidento J. Bideno ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pokalbio, JAV pusė pareiškė, kad amerikiečiai tieks Ukrainai pėstininkų kovos mašinų „Bradley“, o Vokietija –pėstininkų kovos mašinų „Marder“.
„Prezidentas J. Bidenas ir kancleris G. Scholzas išreiškė bendrą pasiryžimą toliau teikti Ukrainai būtiną finansinę, humanitarinę, karinę ir diplomatinę paramą tiek, kiek reikės“, – sakoma pareiškime[7].
Kiek anksčiau pranešta, kad po Ukrainos ir Prancūzijos lyderių pokalbio, Prancūzija taip pat nusprendė didinti karinę paramą Ukrainai ir nuo šiol siųs ten šarvuotų kovos mašinų „AMX-10 RC“.
Kaip vėliau paskelbė Prancūzijos prezidento atstovai, tai yra pirmas kartas, kai Vakarų valstybėse pagamintos šarvuotos transporto priemonės bus pristatomos Ukrainos kariuomenei[8].
Irano dronuose – vakarietiškos detalės
O Ukrainai toliau atremiant iranietiškų dronų atakas, paaiškėjo nemalonūs faktai, atskleidžiantys Vakarų agresyvioms valstybėms taikomų sankcijų neveiksnumą.
Remiantis Ukrainos žvalgybos vertinimu, praėjusį rudenį Ukrainoje numušto vieno Irano bepiločio orlaivio viduje buvo rasta daugiau nei dešimties JAV ir Vakarų bendrovių pagamintų dalių[9].
Įvertinimas, su kuriuo dar praėjusių metų pabaigoje susipažino ir JAV vyriausybė, parodė, kad Iranas apeina vakarietiškas sankcijas ir savo dronų gamyboje naudoja JAV ar kitose valstybėse pagamintas dalis.
Pavyzdžiui, ukrainiečiai iš numušto Irano drono „Shahed-136“ išėmė net 40 komponentų, pagamintų 13 skirtingų Amerikos bendrovių. Likusius 12 komponentų pagamino Kanados, Šveicarijos, Japonijos, Taivano ir Kinijos bendrovės.
Kaip Irano dronuose atsirado Vakaruose gamintos detalės? Juk JAV jau daugelį metų taiko griežtus eksporto kontrolės apribojimus ir sankcijas, kad neleistų Iranui įsigyti aukštos kokybės medžiagų. Susipažinus su Ukrainoje surinkta medžiaga dabar JAV žada sustiprinti sankcijų Iranui vykdymą bei skatina bendroves geriau stebėti savo tiekimo grandines.
Tačiau oficialių įrodymų, kad kažkuri bendrovė pažeidžia sankcijas, nėra. Akivaizdu tik tai, kad tokios valstybės kaip Rusija ir Iranas turi aibę būdų, kaip sumaniai ir beveik nepastebimai apeiti Vakarų jiems įvestas gausias, bet beveik praktiškai neveiksnias sankcijas.
