<h2>Žemėje gali greitai pritrūkti vietos</h2>
<p>Rašant šį straipsnį mūsų planetoje gyvena 7,938,113,205 žmonės[1]. Šis skaičius nuolat auga, nors kas sekundę pasaulis netenka dešimčių gyvybių[2].</p>
<p>Kiekvieną minutę gimsta vidutiniškai apie 250 kūdikių: daugiau nei 130 milijonų per metus. Jungtinių Tautų duomenimis, iki 2050 m. žmonių pasaulyje bus priskaičiuojama 9,8 mlrd. 2100 m. pasaulio gyventojų skaičius pasieks 11,2 mlrd.</p>
<p>Tokios projekcijos numato, kad sparčiausiai gyventojų skaičius augs Afrikoje ir Azijoje. Tai reiškia, kad nepaisant dalyje pasaulyje propaguojamos vakarietiškos kultūros, vėlesnės ir mažesnės šeimos kūrimo praktikos ar net visiško pasirinkimo neturėti atžalų, mūsų populiacija ne mažėja, o tik auga.</p>
<p>Tai galima laikyti teigiamu dalyku: tam, kad gyvuotume, mums būtina sulaukti naujų gyvybių. Kita vertus, jeigu žmonių populiacija auga, mūsų planeta lieka tokio paties dydžio. Dabar, kai žmonių skaičius dar nėra pasiekęs 8 mlrd., mes susiduriame su tyro vandens, maisto ir net gyvenamos vietos trūkumu.</p>
<p>Taigi, kas gali įvykti, kai žmonių pasaulyje bus 10 mlrd. ar 11 mlrd.? Kiek žmonių mūsų planeta yra pajėgi sutalpinti ir kas nutiks, kai populiacija tiesiog taps nebekontroliuojama? </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/annie-spratt-cveoh_jjmee-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vakarų pasauliui susilaukiant vis mažiau palikuonių, estafetę perima Azija ir Afrika</h2>
<p>Lietuvoje praėjusiais 2021 m. gimė 24,6 tūkst. kūdikių[3]. Tai mažesnis skaičius nei tų, kurie per metus iškeliavo Anapilin. Dėl to, šalyje vis garsiau kalbama apie tai, kaip svarbu skatinti gimstamumą: baiminamasi, kad Lietuva gali išnykti.</p>
<blockquote>
<p>Vakarų šalyse jau ne vienerius metus yra pastebimas ženklus gimstamumo mažėjimas. VIsuomenės sparčiai sensta, o jauni žmonės neskuba nei anksti kurti šeimų, nei susilaukti būrio atžalų. </p>
</blockquote>
<p>Žmonės tuokiasi ir planuoja atžalas jau ne vos palikę mokyklos suolą, tačiau įkopę į trečią ar ketvirtą dešimtį. Kai kurie pasirenka kitokį gyvenimo būdą ir susikoncentruoja ties karjera ar hobiais, renkasi gyvenimą be vaikų.</p>
<p>Dar kiti, apie atžalas svajoja, tačiau norams išsipildyti kelią užkerta sveikatos problemos: nevaisingumas yra aktuali šių dienų žmonių problema. </p>
<p>Tačiau, jei Vakaruose kasmet gimsta vis mažiau kūdikių, Afrikos bei Azijos valstybėse gimstamumo skatinti nereikia. Tačiau, šiose vietovėse reikalinga populiacijos gerovės užtikrinimo kontrolė. </p>
<p>Žvelgiant į globalią populiacijos statistiką, pasaulyje gimsta daugiau berniukų nei mergaičių. Per pastaruosius 30 metų kai kuriuose regionuose gimė iki 25 % daugiau vyrų nei moterų[4].</p>
<p>Dėl to atsiradęs lyčių disbalansas gali turėti žalingų socialinių padarinių, pavyzdžiui, vis didesnę problemą kelia padidėjęs seksualinis smurtas ir prekyba žmonėmis.</p>
<p>Tačiau kai kuriose teritorijose tokia statistika išsikreipia. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir Rytų Europoje gyvena daugiau moterų. Azijos valstybės gyvena daugiau vyrų. </p>
<p>Azijoje tokią statistiką galima paaiškinti vykdyta politika. Kinijoje dėl vieno vaiko politikos, daugybė „nepageidaujamų" vaikų, ypač mergaičių, buvo paliekamos likimo valiai.</p>
<p>Tai sukėlė ne tik problemą dėl be namų likusių vaikų, tačiau ir demografinį disbalansą. Šiuo metu Kinijoje daugiau vyrų nei moterų. Dėl to, Kinijos vyrai domisi moterimis iš Rytų Europos: Ukrainos, Rusijos, Moldovos. Taip siekiama sukurti šeimas, nes kitu atveju, lieka galimybė tapti vienišiais[5].</p>
<blockquote>
<p>Sparčiausiai gyventojų skaičius šiuo metu auga Afrikoje ir Azijoje. Manoma, kad iki 2050 m. šių žemynų valstybės turės daugiausiai gyventojų pasaulyje. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, nigeriečių bus daugiau nei amerikiečių.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ryoji-iwata-ibavuzsjjto-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Žmonių skaičius auga, bet mūsų planeta lieka tokia pati</h2>
<p>Ekspertas Paulas Ehrlichas yra pasakęs, kad pasaulio gyventojų skaičius jau seniai viršijo optimalią ribą. Nors kai kurie tokiam teiginiui prieštarauja, vis labiau akcentuojamos mūsų planetos problemos gali priversti susimąstyti[6].</p>
<p>Dalis populiaciją ir jos augimo kreives tyrinėjančių ekspertų pabrėžia, kad pernelyg didelis populiacijos skaičiaus faktas yra kontraversiškas teiginys vien dėl to, kad pabrėžia, jog neturtingose, mažiau išsivysčiusiose šalyse gimstamumas yra potencialiai per didelis ir galimai reikalaujantis tam tikros kontrolės.</p>
<p>Šiuo atžvilgiu, tokia projekcija gali būti laikoma neetiška. Ekspertai pabrėžia, kad mažiau išsivysčiusiose šalyse gyventojų yra daugiau, tačiau čia sunaudojama mažiau išteklių.</p>
<p>Tuo tarpu išsivysčiusiuose kraštuose gyventojų populiacija yra mažesnė, tačiau žmonės yra išskirtinai vartotojiški. Vien faktas, kad žmonės šiais laikais gyvena vis ilgiau, verčia pagalvoti apie sparčius populiacijos augimo mastus. </p>
<p>XVIII a. pabaigoje filosofas Thomas Malthusas parašė esė apie, jo nuomone, baisią žmonijos ateitį. T. Malthusas teigė, kad dėl nenumaldomo žmonių troškimo daugintis, žmonių skaičius taps tiesiog per didelis, mes suvartosime visus įmanomus išteklius ir galiausiai mirsime per globalų badą[7]. </p>
<p>Todėl dabar, kai žmonių skaičius ir toliau sparčiai auga, o ekspertai vis garsiau kalba apie tai, jog išsaugoti mūsų planetą turime vis mažiau laiko, kyla natūralus klausimas: kokios yra mūsų Žemės galimybės ribos? </p>
<blockquote>
<p>Tarp mokslininkų vyraujanti nuomonė yra ta, kad Žemė gali sutalpinti ne daugiau kaip 910 mlrd. žmonių. Harvardo universiteto sociobiologas Edvardas O. Vilsonas tokią išvadą yra pateikęs pagal skaičiavimus ir turimus Žemės išteklių resursus: vandenį, maisto kiekį, teritorijas. </p>
</blockquote>
<p>Be to, atsižvelgiant į sparčiau nei planuota šylantį klimatą, Žemėje vis mažės žemdirbystei, gyvulininkystei ir gyvenimui tinkamų teritorijų skaičius. Galima susidurti su liūdna realybe: žmogus galės auginti grūdus ar kitas kultūras, tačiau visa užauginama produkcija turės būti skiriama žmonių išmaitinimui.</p>
<p>Tuomet teks pamiršti gyvulius, o kartu ir mėsą. Taigi, mamona, kad jei visi sutiktų tapti vegetarais, nepalikdami arba beveik nepalikdami nieko gyvuliams, iš dabartinių 1,4 mlrd. hektarų ariamosios žemės būtų galima išlaikyti apie 10 mlrd. žmonių. Tai reiškia, kad 10 mlrd. žmonių yra saugi riba, kai mes dar galime išgyventi neatsisakę mums įprasto gyvenimo būdo.</p>