- Jei sąlygos nebūtų keičiamos, vartotojams tektų susimokėti 3,4 mlrd. eurų
- Elektros kainos pardavimo diapazonas – nuo 75 iki 125 eurų už megavatvalandę
- Projekto kaštai ištuštins elektros vartotojų kišenes?
- D. Trumpas ne kartą išreiškė neigiamą požiūrį į vėjo jėgaines
Jei sąlygos nebūtų keičiamos, vartotojams tektų susimokėti 3,4 mlrd. eurų
Energetikos ministerija sustabdė 3,13 mlrd. eurų preliminarios vertės antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkursą. Susirūpinta, jog projekto kaštai gali neproporcingai paveikti elektros vartotojus. Tačiau vis dar gūžčiojama pečiais, ar galutinis rezultatas garantuos stabilias kainas. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad konkursas gali būti atnaujintas pavasarį – kai bus atlikta kaštų ir naudos analizė bei patikslintos konkurso sąlygos[1][2].
„Lietuva sparčiai auginasi vietinę elektros generaciją – elektros gamyba per paskutiniuosius keletą metų augo nuo 30 iki beveik 50 proc. Planuojami du jūrinio vėjo elektrinių parkai užtikrins pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos suvartojimo ir leis savarankiškai apsirūpinti elektros energija iš vietinių šaltinių bei panaikinti priklausomybę nuo elektros energijos importo. Tai strateginiai Lietuvos tikslai, nuo kurių priklauso tiek šalies nacionalinis saugumas, tiek žmonių pasitikėjimas valstybe, tiek energetinių išteklių kaina mūsų gyventojams bei mūsų eksportuojančio verslo tarptautinis konkurencingumas“, – sausio mėnesį kalbėjo buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys. Vis tik, jo žodžiai jau tada buvo vertinami dvejopai.
Premjero Gintaro Palucko teigimu, jei sąlygos nebūtų keičiamos, antro jūros vėjo parko projektas elektros vartotojams kainuotų 3,4 mlrd. eurų[3]. Tačiau su premjero pateiktais skaičiavimais nesutinka Kreivys.
„Tik patikslinu – aš turiu truputį kitokius skaičius, yra 1,4 prieš 2,5 mlrd. eurų“, – posėdyje aiškino D. Kreivys.
Anot premjero, sprendimą dėl atnaujintų konkurso sąlygų Seimui reikės priimti pirmosiomis balandžio dienomis. Potencialūs parko vystytojai nebegali teikti prašymų dalyvauti nuo lapkričio vykstančiame konkurse – visos jo procedūros sustabdomos, kol Vyriausybė nenuspręs kitaip.
Žinoma, jog antrajame jūrinio vėjo parko konkurse „rungėsi“ tik „Ignitis grupės“ įmonė. Anksčiau elektros pardavimo sandorio kaina bei valstybės skatinimo apimtis buvo formuojama atsižvelgiant į paskutinių metų infliaciją ir didmeninę kainą. Pernai Seimas šio aukciono sąlygas supaprastino: leista laimėti vienai dalyvavusiai įmonei, be to, nustatytas 15 metų valstybės skatinimo laikotarpis, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengtų investuotojui, didesnei – skirtumą grąžintų vystytojas.
Kita vertus, prie iššūkių dalis priskiria ir atsijungimą nuo BRELL. Estai tam jau ruošiasi, iš parduotuvių lentynų šluodami generatorius. Lietuva bei Latvija taip pat vasario 8 d. atsijungs nuo BRELL. Tačiau, skirtingai nei Estijoje, Lietuvoje apie galimus pereinamojo laikotarpio iššūkius, taip sakant, kalbama nebyliai.
Elektros kainos pardavimo diapazonas – nuo 75 iki 125 eurų už megavatvalandę
Dabartinėse sąlygose įtvirtintas elektros kainos pardavimo diapazonas nuo 75 iki 125 eurų už megavatvalandę (Mwh). Skelbiama, jog du vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų užtikrinti maždaug pusę viso Lietuvos elektros poreikio.
Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų). Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.
Projekto kaštai ištuštins elektros vartotojų kišenes?
Kalbama, esą Seimo Audito komitetas iš atsakingų institucijų nesulaukė ne tik minėto projekto kaštų ir naudos analizės, bet ir svarių argumentų dėl 15 metų truksiančio įsipareigojimo. Juk, išankstiniais duomenimis, sustabdytas projektas būtų kainavęs maždaug 200 mln. eurų per metus[4]. Tiesa, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis reiškė palaikymą laikinam antrojo jūros vėjo parko konkurso stabdymui.
„Jeigu dabar Lietuva suvartoja elektros metinė norma yra apie 11 teravatvalandžių, 2030 m. planuojama, kad apie 16 teravatvalandžių sunaudosim, tai grubiai padidės 4-5 teravatvalandėmis – (…) tai reiškia per metus mes įmonei, kuri statys vėjo jėgainių parką, sumokėsim per 200 mln.“, – tikino R. Žemaitaitis. Anot jo, šie pinigai būtų imami iš vartotojų.
„Tikrai ne. (…) Lubas nuleiskime iki 5 euro centų arba iki 4,5, atsisakykime kompensacinio mechanizmo 15 metų“, – į klausimą, ar rekomenduoja vėjo parko konkursą atšaukti, atsakė jis.
D. Trumpas ne kartą išreiškė neigiamą požiūrį į vėjo jėgaines
Projekto peržiūrėjimo tikslas – nustatyti tokias konkurso sąlygas, jog jis turėtų kuo mažesnį poveikį vartotojų galutinėms sąskaitoms už elektros energiją. Dalis jau dabar trina rankomis, lūkuriuodami, ar šie pažadai bus įvykdyti.
Įdomu tai, jog D. Trumpas ne kartą išreiškė neigiamą požiūrį į vėjo jėgaines, teigdamas, kad jos daro daugiau žalos nei duoda naudos[5]. 2025 m. sausio mėnesį jis netgi paragino Jungtinę Karalystę išardyti Šiaurės jūroje esančias vėjo jėgaines, tvirtindamas, jog jos kenkia aplinkai bei ekonomikai.
Per praėjusią savaitę dėl išaugusios vėjo elektrinių generacijos didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 9 proc., šalyje iš viso buvo pagaminta 80 proc. visos suvartotos elektros energijos[6]. Didmeninės elektros energijos kainos nagrinėjamą savaitę, palyginti su ankstesne savaite, dėl išaugusios vėjo elektrinių generacijos mažėjo visose Baltijos jūros regiono valstybėse. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) teigimu, sumažėusi kaina siekė 101,2 Eur/MWh.
