Kiek kainuoja laimė?

Laimės kaina nebūtinai įvertinama finansine išraiška

Teiginys, kad pinigais laimės nenusipirksi nebūtinai yra teisingas, o kalbant apie skurdžiausius visuomenės sluoksnius, kasdien susiduriančius su galvos skausmu dėl maisto nepritekliaus, laimė galėtų būti greitai nuperkama – tiesiog įsigijus maisto ir pamaitinus šeimą. Visgi, šia tema atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kurie buvo nelaimingi iki uždirbdami didesnes sumas pinigų, net ir pasiekę šį tikslą laimės ilgai nejuto.

Naujame tyrime, kuris buvo paskelbtas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, teigiama, kad nors pinigai gali suteikti laimės daugumai žmonių, jų laimės mastas visgi priklauso nuo pradinio asmens laimės lygio. 

Daugumai žmonių daugiau pinigų suteikia daugiau džiaugsmo, tačiau maždaug 20 % dalyvių, kurie ir taip buvo nelaimingi, didėjančios pajamos galėjo palengvinti jų kančias tik iki tam tikros ribos, kol nustojo daryti poveik^[1].

Tyrimas paneigė ankstesnius tyrimus, kuriuose buvo teigiama, kad laimė pasiekia ribą ties 75 000 JAV dolerių riba, ir nustatė, kad daugumos žmonių laimė didėja net ir gaunant dideles pajamas. Tačiau nelaimingos mažumos žmonių kančia gali sumažėti, kai jų pajamos padidėja maždaug iki 100 000 JAV dolerių, tačiau labai nežymiai viršija šią ribą.

Tyrimo metu buvo apklaustas 33 391 dirbantis suaugęs 18-65 metų amžiaus asmuo, gyvenantis JAV ir nurodantis, kad jo namų ūkio pajamos yra ne mažesnės kaip 10 000 JAV dolerių per metus, kuris, naudodamasis išmaniojo telefono programėle „Track Your Happiness“, visą dieną vertino savo emocijas. 

Nors pinigai gali padėti pasiekti laimę, tyrimo išvadose teigiama, kad jie nėra laimės paslaptis ir kad svarbūs ir kiti veiksniai.

Atlikti tyrimai parodė skirtingą finansų įtaką laimei

Tuo tarpu mokslininkams analizuojant finansų įtaką žmogaus laimei, jau buvo atliktas ne vienas tyrimas, parodęs skirtingus rezultatus. Štai 2010-aisiais Nobelio premijas pelniusiems psichologui Danieliui Kahnemanui ir ekonomistui Angusui Deatonui atlikus tyrimą, kuriuo buvo siekta išsiaiškinti, kokią įtaką pinigai turi žmogaus kasdienio gyvenimo kokybei ir pačių jų savo gyvenimo vertinimui^[2].

Tada paaiškėjo, kad visgi žmonės, turintys daugiau pinigų, gyvenime jaučiasi geriau, tačiau „ta“ riba buvo laikomas 75 tūkst. dolerių metinis darbo užmokestis, kurį viršijus laimės indeksas nepakito.

Mokslininkų išvadoje net buvo nurodyta, kad nors mažos pajamos yra susijusios su prastu savo gyvenimo vertinimu ir prasta emocine gerove, tačiau nors ir didelės pajamos užtikrino pasitenkinimą gyvenimu, bet neatnešė į jį laimės.

Pinigai gali būti kaip priemonė asmeninei laimei pasiekti

Ir, nors teigiama, kad pinigai laimės neatneša, tačiau neabejotinai jos ir neišsineša, o mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad nors pačios kupiūros galbūt mūsų labiau šypsotis ir nepriverčia, tačiau jos neabejotinai padeda pagerinti gyvenimo kokybę, kas tiesiogiai siejasi ir su žmogaus laimės indeksu.

Pinigai gali netiesiogiai suteikti laimės perkant asmeninį džiaugsmą teikiančius daiktus, tačiau ilgalaikę laimę ne visada gali suteikti materialūs daiktai. 

Tyrimai rodo, kad pinigai gali padidinti laimę patenkinant pagrindinius poreikius, tokius kaip sveikatos priežiūra ir saugūs namai, tačiau, viršijus tam tikrą pajamų lygį, didesnę įtaką laimei turi kasdieniai įpročiai ir patirtis, taip pat dovanojimas kitiems. Tačiau laimės ir pasitenkinimo riba gali skirtis priklausomai nuo kultūros ir vietovės^[3].

Laimė slypi kažkur už skurdo ir turtų ribų

Rodos, tam žmogui visada negerai – blogai, kai pinigų per daug, bet blogai ir kai jų per mažai. Ir „aukso viduriuką“ čia atrasti labai sunku.

2018 metais atliktoje analizėje minima, kad tuometiniais duomenimis apie 80 proc. pasaulio gyventojų gyveno už mažiau nei 10 JAV dolerių per dieną, o tai reiškia, kad daug žmonių gyvena skurstančiose besivystančiose šalyse^[4]. 

Jungtinių Tautų vystymo programa (JTVP) skurdą apibrėžia kaip finansinės gerovės stoką. Tyrimai rodo, kad didesnes pajamas gaunančiose šalyse pasitenkinimas gyvenimu yra didesnis, o tarp pajamų ir laimės yra teigiamas ryšys.

Tačiau laimę lemia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, socialinis palyginimas, išsilavinimas, gyvenimo kokybės veiksniai, santykiai ir laisvalaikio praleidimo būdai.

Ir čia vėlgi negalime ginčytis, kad finansai nenulemia galutinio vaidmens – juk būtent finansinė padėtis yra pagrindinis veiksnys, lemiantis galimybę įgyti išsilavinimą. Tas pats galioja ir laisvalaikio praleidimui, o jis gerokai skiriasi lyginant gyvenančius nepritekliuje ir galinčius pasigirti didesniais finansiniais resursais.

Skurdžiai gyvenantys žmonės teigia esantys laimingi, o kaip laimės šaltinius nurodo socialinius santykius ir laisvalaikio praleidimo būdus. Bendruomenės jausmas mažina vienišumą, didina optimistines ateities idėjas ir lemia laimės pojūtį. Galiausiai subjektyvi laimė – tai laipsnis, kuriuo žmogus vertina bendrą savo gyvenimo kokybę.