<h2>Šiandienos realybė – kryžiaus keliai norint patekti į kitą savivaldybę</h2>
<p>Prisiminkite save prieš kokius 3 metus. Įsivaizduokite, kad prie Jūsų prieina asmuo ir pasako, kad po trejų metų Jūs negalėsite lankyti savo tėvų Lietuvoje, negalėsite laisvai judėti tarp savivaldybių ir kartu švęsti didžiųjų metų švenčių. Kaip sureaguotumėte?</p>
<p>Turbūt pasukiotumėte pirštu prie smilkinio. Išties, toks scenarijus – netikėtas. Bet pamažu mes prie jo prisitaikome ir tai tampa mūsų kasdienybe. Kasdienybe tampa ir keliuose esantys „blokai“, kurie sukelia rūpesčių ne tik mums, paprastiems šalies gyventojams, bet ir greitajai medicinos pagalbai bei gaisrininkams, siekiantiems kuo greičiau pasiekti tikslą.</p>
<p>O jeigu geriau pabandytume suvokti situacijos absurdiškumą ir pateiktume pavyzdį, kuomet tame greitosios pagalbos automobilyje guli leisgyvis žmogus, kuriam reikalinga skubi širdies operacija, arba gimdyvė? Gyvenime apstu situacijų, kai, atrodo, visai nereikšmingos dešimt minučių tampa gyvybės ir mirties klausimu, o jo negalite išspręsti laiku dėl kelyje pasitaikiusių barikadų.</p>
<p>Kurioziškų situacijų daugėja su kiekviena nauja ribojimų diena. Kaip antai istorija apie vilniečius tėvus (vardai redakcijai žinomi), norėjusius savo sergantį vaiką vežti į Kauną pas gydytoją, tačiau vaiko mama – nevairuojanti, o ribojimai nurodo, kad kirsti savivaldybę vežant mažametį, negali du lydintieji. </p>
<p>Taigi, iš kurioziškos situacijos ši tampa beviltiška – mažamečio tėtis, ne itin gebantis įsiklausyti į medikų rekomendacijas ar pastabas, negali vykti kartu su nevairuojančia mama, kuri puikiai supranta, ką medikai nori pasakyti. Kas šiam atvejui yra pasiūloma? Ogi pasiūloma yra vykti viešuoju transportu. Teisingai – sergantį vaiką vežti viešuoju transportu, kur užsikrėsti, būnant tarp skirtingų, dabar populiariai vadinamų, „šeimos ūkių“<em> </em>yra nepalyginamai didesnė tikimybė nei vykti su tėvais, su kuriais mažametis ir taip gyvena.</p>
<p>Pažvelgus kiek iš kitos pozicijos, kelių ribojimai, visgi, atnešė visuomenei šiokios tokios naudos – dar praeitais metais, besibaigiant šventiniam Velykų savaitgaliui, tokiu būdu buvo sulaikyti ieškomi nusikaltėliai bei kontrabandininkai. Apie tai plačiau komentavo R. Matonis:[1]</p>
<blockquote>Postuose sulaikyta ir nemažai neblaivių asmenų, įtariamųjų, besislapstančių, plėšikai Kaune sulaikyti, kurie neseniai buvo apiplėšę Kaune žmogų, jie atvažiavo tiesiai į postą. Buvo sulaikytas asmuo, vežęs kontrabandinį alkoholį, kitas vežė kontrabandines cigaretes.</blockquote>
<p>Tad, akivaizdu, kad išnaudoję visas policijos postų teikiamas galimybes, iš šios beviltiškos situacijos galime net ir pasisemti šiokių tokių teigiamų dalykų<em>.</em></p>
<h2>Šeimos susitikimai planuojami Maldyvuose – Lietuvoje susitikti per sudėtinga</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/stop-sign.jpg" alt="" />Galvojate, kad tai – pokštas? Deja. Užsidarius savivaldybėms, jas kirsti – draudžiama. Tačiau visuomet galite nuvykti į artimiausią oro uostą ir kartu su šeima iš kitų miestų tiesiog išskristi atostogų į Maldyvus ar Egiptą, ar šiaip jus visus dominančią kryptį. </p>
<p>Ar vis dar galvojate, kad šią žiemą žmogui, norėjusiam paslidinėti tam skirtose trasose, buvo paprasčiau nuvykti į šią paslaugą teikiančius Lietuvos miestus, ar, visgi, nuvykti slidinėti, pavyzdžiui, į Austriją ar Lenkiją? Teisingai. Pastarasis variantas išties yra paprastesnis.</p>
<p>Žinoma, mūsų šalyje netrūko ir tokių atveju, kuomet šeimos susitikimas vyko būtent kitose pasaulio šalyse. Žmonės pigiau įsigijo skrydį į kitą šalį, nei sumokėjo baudą už savivaldybės ribų kirtimą vykstant pas artimuosius. O prie to pačio – dar ir pakeliavo. Keista ta logika, tiesa?</p>
<p>Štai, vienos iš kelionių agentūrų atstovė teigė, kad lietuviai kuo puikiausiai be didelių nesusipratimų gali vykti pailsėti į Dominikos Respubliką:[2]</p>
<blockquote>Atvykstantiems nuosavu lengvuoju automobiliu per vidines Europos Sąjungos sienas karantinas netaikomas. Vykstant į kelionę iš Varšuvos kirsti savivaldybių ribas galima, nes turėsite kelionės dokumentus, kurie pagrindžia, kad vykstate į oro uostą. Prieš kelionę į Dominikos Respubliką testas nėra privalomas, tačiau oro uoste pasirinktinai turistams ir simptomų turintiems bus atliekamas greitas COVID-19 testas.</blockquote>
<p>Dar keisčiau skamba tas nuolat eskaluojamas pasiteisinimas, kad visa tai vyksta vardan mūsų pačių, kad suvaldyti COVID-19 infekciją. O tam reikia pasitelkti kelių blokadas ir riboti transporto srautą. Keistai nuskambės faktas, kad kelionės viešuoju transportu ir lėktuvais – dar neuždraustos, bet tose patalpose būna jei ne keliasdešimt, tai šimtas žmonių, sėdinčių tokiais atstumais, kad galima girdėti kaip sėdynės draugas kvėpteli oro.</p>
<p>Tad, kuo prastesni asmenys, norintys pasiekti kitą Lietuvos kampelį, kad, pavyzdžiui, pamedituotų gamtoje ar norėtų padaryti Lietuvos kraštovaizdžio fotografijų? Žinoma, šiuo klausimu racionalaus atsakymo net neverta, turbūt, ieškoti. </p>
<p>Tautiečiai – žmonės ne kvaili. Vienaip ar kitaip, socialiniuose tinkluose veikia savitarpio pagalbos platformos, kuriose žmonės fiksuoja, kur nevažiuoti, kad išvengti policijos patikros punktų.</p>
<p>Puikus kelionės „perliuko“ pavyzdys – nesusituokusi pora gyvena užmiestyje, vaikinui priklausančiame name. Mergina – nėščia, registruota pas savo tėvus kitame mieste. Kelių valandų bėgyje turi gimdyti. Vaikinas nėščiąją veža savo automobiliu per policijos patikros punktą ir ši jų nepraleidžia – įrodymų, kad gyvena kartu – nėra, bendro namų ūkio nariais taipogi nesiskaito, nes mergina registruota kitur. Todėl situacija – absoliučiai kurioziška ir galinti kainuoti net kelias gyvybes.</p>
<h2>Ribojimai vykstant į laidotuves – jei nesi artimas šeimos narys, negali dalyvauti</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/stop.jpg" alt="STOP" /></p>
<p>Svarbu paminėti, kad pandemijos metu pasikeitė ir laidotuvių organizavimo tvarka. Jei miršta artimas draugas, su kuriuo bendravote nuo vaikystės – tai niekis. Jums valstybė laidotuvėse dalyvauti neleidžia, jei tokių draugų kaip jūs – daugiau. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija savo rekomendacijose nurodo, kad laidotuvėse gali dalyvauti ne daugiau 10 asmenų išskyrus teisiškai reglamentuotus šeimos narius bei ritualines paslaugas teikiančius asmenis.</p>
<p>Vis dėlto, jei nebuvai susituokęs su mirusiu „sugyventiniu“, su kuriuo nugyvenai bent dešimt metų kartu, ne garantas, kad į laidotuves patekti pavyks. Apart laidotuvių apribojimų, čia dar veikia ir tie patys transporto apribojimai – juk jei esi iš kito miesto, nei mirė žmogus – vėl atsiranda kliūtys. Lengviau, jei tai – artimasis ir yra jo mirtį bei giminystės ryšį įrodantys dokumentai.</p>
<p>Bet jei tai – vyro mama, o leistiną dalyvių skaičių jau viršysite? Su tokiomis situacijomis susiduriama kone kasdien. Pagal LR administracinių nusižengimų kodeksą, veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms nepaprastosios padėties, karantino ir kt. atveju, užtraukia baudą asmenims nuo 500 iki 1 500 Eur.[3]</p>
<p>Kitas, ganėtinai „smagus“<em> </em>įvykis buvo tuomet, kai žmonės, gyvenantys užmiestyje, policijos pareigūnams turėjo teisintis, kad vyksta į parduotuvę apsipirkti, nes tokių jų gyvenamoje vietoje tiesiog nėra. O į pareigūnų rankas paliktas toks svarbus sprendimas – ar leisti žmonėms vykti apsipirkti maisto prekių. Deja, bet ne visiems be incidentų ir tai pavyko padaryti.</p>
<p>Visgi, nors iš kai kurių situacijų beviltiškumo ir galime pasijuokti, tačiau yra keletas gana sparčiai kraujuojančių žaizdų. Tai – mūsų senoliai bei neįgalieji, o taipogi ir savimi negalintys pasirūpinti vieniši žmonės. Jei asmuo <em>neguli patale</em> – privilegijos kirsti sieną jūs neturite. Nesvarbu, kad jūsų močiutė sunkiai vaikšto iki parduotuvės ar galbūt ten, kur ji gyvena – jos visai nėra, o kaimuose ir taip retas svečias – viešasis transportas – dar labiau praretinamas. Jeigu dokumentiškai močiutė „sveika“<em> </em>- jūsų nuomonė yra niekas.</p>
<p>Liūdna situacija ir su neįgaliaisiais asmenimis – šiems karantinas tampa ypatingai sunkia našta. Žinome, kokia situacija Lietuvoje yra su socialiniais darbuotojais – šių nepakankamas kiekis ir neadekvačiai mažas darbo užmokestis neleidžia aptarnauti visų asmenų, kuriems reikia pagalbos. Juolab, didžioji dalis socialinių darbuotojų yra vyresnio amžiaus, tad natūralu, kad jie gali privengti lankyti kitus.</p>
<p>Visos šios situacijos tik parodo Vyriausybės priimtų sprendimų beviltiškumą, o be abejonės – ir Lietuvos žmonių kūrybiškumą. Iš kai kurių situacijų galime liūdnai nusikvatoti, bet yra ir tokių situacijų, kurias būtina skubiai išspręsti, nes jos buvo opios ir iki karantino ribojimų.</p>
