Keliautojai: Saudo Arabijos Raudonosios jūros pakrantė paliks be žado

Raudonosios jūros pakrantė – tai neatrastas narų rojus

Daugelis pasauliečių trokšta pabuvoti naujuose mažai ištyrinėtuose kraštuose ir išvysti įspūdingus iki šiol neregėtus peizažus – ypatingai šių nekasdienių nuotykių norisi lietuviškąją žiemą. Taigi, kur palanku traukti šiemet?

Saudo Arabija vis dažniau reklamuoja išskirtinę Raudonosios jūros pakrantę kaip vieną iš nuostabiausių didžiųjų pasaulio kelionių atradimų, atkreipdama dėmesį į ekologiškus kurortus bei ypatingą kelionių patirtį. Turkija, Egiptas, Graikija ir kiti populiariausi tropinius orus žadantys kraštai neretai gena ieškoti naujų mažiau išnarstytų vietovių. Vis dėlto, gali būti, kad vienas lobis paslėptas gerai matomoje vietoje^[1].

Saudo Arabijos Raudonosios jūros pakrantė, kaip žinia, tęsiasi daugiau 1 609 km – nuo šiaurinės sienos su Jordanija Akabos įlankoje iki Jemeno toli pietuose. Pabrėžiama, kad didžioji šios teritorijos dalis už didžiųjų miestų, tokių kaip Džida, yra neišvystyta pakrantė su turkio spalvos vandeniu, jūroje tankiai išsidėsčiusiomis salomis, nepaliestais paplūdimiais bei fantastiškais koraliniais rifais.

Įgyvendinant 2030 m. Saudo Arabijos viziją, kuria siekiama įvairinti ekonomiką, mažinti priklausomybę nuo pajamų iš naftos ir įgyvendinti socialines reformas, Raudonosios jūros pakrantėse rengiami keli itin prabangūs projektai, kuriuos vyriausybės finansuojami kūrėjai reklamuoja kaip ekologinio sąmoningumo viršūnę.

„Labai įdomu matyti, kad ši vieta atsiveria pasauliui“, – sako Firasas Jundi, nardymo instruktorių profesinės asociacijos Artimųjų Rytų regiono vadovas.

Vyras užaugo Saudo Arabijoje ir pradėjo ten nardyti dar 1989 m., kai į šiaurę buvo galima patekti tik keturračiais automobiliais. Anot pastarojo, dabar priplaukus prie kranto galima regėti, jog šis yra nepaliestas, bet su puikiu matomumu – it didžiulis įstabus baseinas, pilnas žuvų. (Kadangi teritorija ilgą laiką nebuvo populiari ir žinoma nardymo vieta, galite įsivaizduoti, kaip atrodo koralai ir kiti gamtos bei gyvūnijos elementai.)

Salose bus įrengti kurortai su daugybe vandens sporto šakų ir kitų veiklų

Raudonosios jūros regionas apima 28 000 kvadratinių kilometrų pakrantės ir 90 pakrantės salų, esančių maždaug už 480 km į šiaurę nuo Džidos ir kiek šiauriau esančio princo Mohammedo bin Salmano gamtinio rezervato^[2].

Teigiama, kad juose bus įrengti aukšto lygio „boutique“ tipo kurortai, kuriuose bus siūloma daugybė vandens sporto šakų ir kitų veiklų, įskaitant meną, kultūrą ir švietimą, susijusį su jūra, dykuma, kopomis bei kalnais. Tuo tarpu kurortus aptarnaus būsimasis Raudonosios jūros tarptautinis oro uostas, kuris, kaip planuojama, bus atidarytas vietiniams skrydžiams jau šiais metais^[3].

„Kai pirmą kartą čia atvykau ir pamačiau septynis mėlynos spalvos atspalvius, iš karto pagalvojau: kiek gi mėlynos spalvos atspalvių gali būti jūroje?“, – stebėjosi Rosanna Chopra, projektų plėtros bendrovės „Red Sea Global“, priklausančios Saudo Arabijos vyriausybės kontroliuojamam Viešųjų investicijų fondui, vykdomoji paskirties vietos plėtros direktorė.

Prabangių kurortų plėtrai iš tiesų skiriamos didžiulės pinigų sumos, nors vis dar stebimasi, kaip „atsirado“ ši šlovinga vieta ir kodėl ji taip ilgai buvo laikoma paslaptimi.

Be akis rėžiančių milžiniškų paplūdimių, salos taip pat išsiskiria savita gyvūnija, – tai, kaip sako tyrėjai, kažkoks fantastinis pasaulis, kuriame kiekvieną apsilankiusįjį užvaldo atsakomybė stengtis visa tai išsaugoti. Kitais žodžiais tariant, Saudo Arabijos Raudonosios jūros pakrantės turizmo potencialas yra didžiulis.

Kai gyvenimas sustojo dėl pandemijos, koralai „turėjo pertrauką“. To pasekmė – daug daugiau gyvybės. Galime tik įsivaizduoti (ir netrukus galėsime patikrinti), kaipgi atrodo vieta, kuri kitados nebuvo prieinama jokiai veiklai.

Nesiekiama tapti „antruoju Egiptu“ – projektas tausos gamtą ir stebins atvykėlius

Tai ne tik nardymas; Saudo Arabijoje yra daug kitų gražių dalykų, pasižyminčių istorinių vietų bei dykumų gausa. Manoma, jog nardymas yra tik viena iš daugelio ledkalnio viršūnių, kurią Saudo Arabija stengiasi populiarinti.

Kalbant apie prabangą, nardymo ekspertai teigia, kad šioje vietovėje yra nesugadintų koralų bei nuostabios nepaliestos jūros gyvybės.

Įdomu tai, kad Raudonosios jūros projekte bus įkurdinamos 22 iš 90 salų, o energija bus gaunama iš 100 proc. atsinaujinančių šaltinių. Tikimasi, jog iki 2030 m. jose bus maždaug 50 viešbučių, 8 000 kambarių ir iki 1 000 gyvenamųjų namų. Projektuose, kuriais siekiama tausojančiai keliauti, išsaugoti ir pagerinti vietos bendruomenę bei aplinką ir pasiūlyti lankytojams transformuojančių patirčių, vyraus regeneracinis turizmas – ir toks tikslas nėra naujiena. 

Galime pasidžiaugti, jog prabangių kelionių apibrėžimas keičiasi į labiau gamtą tausojantį.

Pirmasis projektas bus atidarytas 2023 m. pabaigoje

Regis, minėtą viziją įgyvendins japonų architektas Kengo Kuma, projektuojantis vandens sporto centrą su apgyvendinimu vilose sausumoje ir virš vandens^[4].

Pagrindiniu akcentus taps nardymo centras. Viena sala su kita bus sujungtos 1,2 km ilgio tiltu, tuo tarpu jose bus 11 mažaaukščių kurortų, suprojektuotų taip, jog atvaizduotų paplūdimyje išplautus koralus.

Bus įrengti ir golfo aikštynai, prieplaukos, parduotuvės bei restoranai, maksimaliai išnaudojant natūralios pakrantės kraštovaizdį, o prabangus kurortas siūlys virš vandens įrengtas kapsules, atkartojančias narų įrangą, tokiu būdu turistams leidžiant pasijusti jūros dalimi.

Planuojama, kad jachtų prieplauka bus skirta tarptautinei jachtų rinktinei, o Jūros gyvybės institutas bus ir mokslinių tyrimų centras, ir turistų lankoma vieta su 10 zonų, – nuo sausumos patirčių iki povandeninių takų bei naktinio nardymo.

AMAALA bus vienas iš pagrindinių plėtros centrų, kuriame bus kurortai, sveikatingumo centrai ir kultūriniai kaimai^[5]. Kai pastaroji bus baigta statyti, joje iš viso bus daugiau kaip 3 000 viešbučio kambarių 25 viešbučiuose ir apie 900 vilų bei apartamentų, kurių veikla, pasak kūrėjų, bus grindžiama nuliniu anglies dioksido pėdsaku. Be kita ko, tiek Raudonosios jūros, tiek AMAALA viešbučių svečiai iš naujojo oro uosto į kurortą bus vežami hidroplanais, laivais bei elektra varomomis transporto priemonėmis.

Sumanymas ne tik liudija mokymąsi buriuoti ir plaukioti jėgos aitvarais, bet ir pagarbą jūrai. Motina gamta yra didesnė už mus visus, ir kuo labiau ją gerbsime, tuo ilgiau galėsime mėgautis žaidimų aikštele – šiuo atveju vandeniu.