Keisčiausi kalėdiniai patiekalai

Japonijoje Kalėdos švenčiamos skanaujant „KFC“ vištieną

Kalėdų šventės daugeliui asocijuojasi su ypatingais šeimos valgiais, šiluma ir neblėstančiomis tradicijomis. Lietuvoje dažniausiai ant šventinio stalo puikuojasi silkė, kūčiukai, aguonpienis, o desertų mėgėjai neatsispiria šventinėms saldumynų variacijoms, tarp kurių neabejotinai būna ir šimtalapis ar tinginys. Tačiau kitos šalys turi savitas Kalėdų tradicijas, kurios ne tik stebina, bet kartais net glumina dėl savo egzotiškumo.

Tad siūlome susipažinti su keletu išskirtinių Kalėdinių patiekalų iš įvairių pasaulio vietų^[1]. Šie patiekalai puikiai įrodo, kaip skirtingai žmonės švenčia ypatingas žiemos šventes.

Japonijoje Kalėdos nėra tradicinė religinė šventė, tačiau nuo 1970-ųjų ji tapo populiaria diena, kuri paminima vakarietišku stiliumi. Šioje šalyje per Kalėdas ant šventinio stalo dažnai puikuojasi... bene daugelyje šalių žinomo greitojo maisto tinklo „KFC“ vištiena. Ši neįprasta tradicija prasidėjo nuo reklaminės kampanijos „Kentucky is Christmas!“ (liet. „Kentukis – tai Kalėdos!“), kuri taip patraukė žmonių dėmesį, kad „KFC“ maistas tapo tikrų tikriausiu šventės simboliu.

Japoniškos Kalėdos su „KFC“ vištiena atrodo ypač patraukliai tiems, kurie nori išvengti ilgo maisto ruošimo. Šventinis „KFC“ meniu, apimantis vištienos gabalėlius, krevetes tirštame padaže ir šokoladinį tortą, turi būti užsakomas iš anksto – dar lapkričio mėnesį. Nepaisant to, „KFC“ restoranų eilės per Kalėdas vis tiek būna milžiniškos. Tad išvengę darbo virtuvėje, japonai visgi turi „atidirbti“ kitu būdu – stovėdami ilgose, net lauke nusidriekusiose eilėse.

Norvegijos smalahove – avies galva ant šventinio stalo

Norvegijoje vienas iš tradicinių Kalėdinių patiekalų vadinamas smalahove^[2]. Tai yra sūdyta ir virta avies galva. Šis patiekalas, nors ir laikomas delikatesu, turistams gali pasirodyti gana šokiruojantis. Smalahove tradiciškai ruošiama Kalėdoms arba Kalėdų išvakarėse, o jos gamyba reikalauja daug laiko ir kantrybės.

Galva pirmiausia perpjaunama pusiau, pašalinamos smegenys (kai kuriuose regionuose jos visgi paliekamos), o likusi galva mirkoma vandenyje, sūdoma, džiovinama ir galiausiai verdama net tris valandas.

Šis patiekalas tradiciškai patiekiamas su bulvių koše ir ropėmis. Valgymas pradedamas nuo delikatesinėmis laikomų akių ir ausų, o paskui pereinama prie kitų dalių.

Smalahove istorija nėra gerai žinoma, tačiau toks patiekalas siejamas su norvegų kaimų skurdžia kasdienybe, kai kiekviena gyvūno dalis buvo panaudojama maistui. Be to, yra spėjama, jog pasiturinti Norvegijos populiacijos dalis mėgaudavosi skaniomis avies dalimis, o neturtingiesiems būdavo paliekama tik galva ir kitos prasčiausios dalys. Tačiau šiandien šis patiekalas dažniau patiekiamas kaip egzotiška atrakcija, o patys norvegai jį laiko delikatesu^[1].

Milžiniški vikšrai iš Pietų Afrikos

Pietų Afrikoje Kalėdoms dažnai patiekiami... drugelių „mopanų“ (ang. Mopane) vikšrai^[3]. Šie dideli vikšrai, kurie randami balzaminių medžių lapuose, yra populiarūs dėl savo unikalios tekstūros ir maistingumo.

Vikšrai džiovinami, skrudinami arba verdami, kol tampa traškūs. Tuomet jie patiekiami kaip užkandis arba pagrindinio patiekalo dalis.

Mopane vikšrų valgymo tradicija atsirado dėl sezoniškumo – šie vabzdžiai būtent per Kalėdas pasiekia savo brandą, todėl juos lengva surinkti. Nors daugeliui tai gali atrodyti keista, pietų afrikiečiams tai ne tik tradicija, bet ir pagrindinis baltymų šaltinis, kuris padeda saugoti gamtos resursus.

Fermentuota silkė – Švedijos delikatesas

Švedijoje kai kuriose šeimose per šventes patiekiama surströmming – fermentuota silkė. Ši žuvis fermentuojama statinėse kelis mėnesius, tada konservuojama skardinėse, kuriose fermentacija ir toliau tęsiasi.

Atidarius skardinę, išsiskiria stiprus kvapas, kuris daugeliui gali pasirodyti atgrasus, nes primena pūvančią žuvį. Nepaisant to, šis patiekalas turi savo ištikimų gerbėjų ratą ir yra valgomas su duona, bulvėmis ir svogūnais.

Grenlandijos gardumynai – banginio oda ir ruonyje brandinta paukštiena

Grendlandijos šaltuose kraštuose Kalėdos švenčiamos su tuo, ką gamta gali pasiūlyti ekstremaliomis sąlygomis. Tarp egzotiškų šio regiono patiekalų yra muktuk ir kiviak.

Muktuk – tai banginio odos ir riebalų gabalėliai, kurie prieš tai stipriai sušaldomi, o vėliau valgomi žali. Muktuk dažniausiai pagardinamas druska arba duona. Tai yra tradicinis inuitų maistas, teikiantis energijos didelį šaltį įveikti įpratusiems žmonėms.

Kiviak yra dar keistesnis patiekalas, gaminamas naudojant ruonio kūną ir mažus arktinius paukščius. Paukščiai su visomis plunksnomis įdedami į negyvo ruonio kūną, o tada palaidojami žemėje, kad kelis mėnesius fermentuotųsi.

Po šio net 3-8 mėnesius trunkančio proceso patiekalas ištraukiamas, pašalinamos paukščių plunksnos, o likusios dalys valgomos tiesiog žalios. Tradiciškai šie paukščiai netgi valgomi su visais kaulais. Tai vienas keisčiausių ir sudėtingiausių tradicinių Kalėdinių patiekalų pasaulyje.

Australijos Kalėdos neapsieina be barbekiu ir šilto vakaro paplūdimyje

O štai Australijoje Kalėdos sutampa su karšta vasara, todėl šventės atmosferą čia diktuoja saulė, paplūdimiai ir lauko kepsninės.

Vietiniai gyventojai vietoje tradicinių karštų valgių renkasi grilio vakarėlius, kuriuose kepami jūros gėrybių patiekalai – krevetės, omarai ar kiti delikatesai. Taip pat dažnai patiekiami šaltai rūkyti mėsos gaminiai, pavyzdžiui, kumpis.

Vienas iš pagrindinių desertų, be kurio neįsivaizduojamos Kalėdos Australijoje, yra pavlova – morenginis tortas, kurio traški išorė slepia minkštą ir kreminį vidų. Jis puošiamas šviežiomis uogomis ir vaisiais, kurie idealiai atspindi šiltų Kalėdų dvasią.