<h2>Mes keičiamės, keičiasi ir mus puolančios ligos</h2>
<p>Žmonių elgesys nuolat kinta. Prasidėjus pandemijai, tapome atsargesni, ėmėme vengti žmogiško kontakto, užsidarėme namuose, dėvėjome veidą dengiančias kaukes. Tačiau taip kaip kinta mūsų elgesys, kinta bei evoliucionuoja ir mus puolantys virusai.</p>
<p>Mokslininkai vis garsiau kalba apie tai, kad minimi žmonių elgsenos pokyčiai gali būti svarbus epidemijos plitimo veiksnys, darantis įtaką ir šalia pandeminių ligų egzistuojančių negalavimų plitimui[1].</p>
<p>Pavyzdžiui, per dvejus metus, kol COVID-19 pandemija trikdė milijardų žmonių gyvenimus visame pasaulyje, kitos infekcinės ligos buvo atsitraukusios.</p>
<p>Tačiau dabar jos grįžta visu pajėgumu ir kartais populiacijoje plinta išskirtiniais bruožais ir simptomais. Deja, bet gali būti, jog tai yra pačių mūsų atsargumo padarinys.</p>
<h2>Virusai nusitaikė į mūsų silpnybę</h2>
<p>Praėjusios dvi žiemos buvo vienos iš švelniausių, vertinant gripo sezono padarinius. Tačiau, džiaugtis pernelyg negalima. JAV hospitalizacijų dėl gripo padaugėjo neįprastu laiku, gegužės mėnesį[2].</p>
<p>41 tipo adenovirusas, anksčiau laikytas gana nekenksmingu virškinamojo trakto ligų sukėlėju, sveikiems mažiems vaikams ėmė ir sukėlė ypač sunkų hepatitą.</p>
<p>Kvėpavimo takų sincitinis virusas (RSV), paprastai šaltuoju metų laikotarpiu sukeliantis ligas, praėjusią vasarą ir ankstyvą rudenį Jungtinėse Valstijose ir Europoje sukėlė didelius vaikų ligų protrūkius.</p>
<p>Beždžionių raupai, virusas, paprastai aptinkamas tik Vakarų ir Centrinėje Afrikoje, dabar pasaulyje sukėlė precedento neturintį raupų protrūkį daugiau nei dešimtyje Europos, Šiaurės Amerikos, Artimųjų Rytų ir Australijos šalių.</p>
<p>Virusai nesiskiria nuo ankstesnių, tačiau pasikeitėme mes patys. Dėl COVID-19 apribojimų žmonių imunitetas yra ženkliai nusekęs, o kaip grupė individai yra labiau pažeidžiami.</p>
<p>Šis padidėjęs jautrumas, ekspertų nuomone, reiškia, kad galime patirti tam tikrų sunkumų, kol pasieksime naują postpandeminę pusiausvyrą su mus užkrečiančiais virusais.</p>
<blockquote>
<p>Gali kilti didesnės ligų bangos, kurios kai kuriais atvejais gali atskleisti problemas, apie kurias nežinojome: ligos gali plisti tuo metu arba tose vietose, kur paprastai jos neplistų.</p>
</blockquote>
<p>Londono imperatoriškojo koledžo vaikų imunologijos profesorius Petteris Brodinas komentuoja:</p>
<blockquote>
<p>„Manau, kad galime tikėtis, jog kai kurie ligų protrūkiai bus neįprasti. Nebūtinai tikrai sunkūs. Turiu omenyje, kad tai nėra pražūtingos prognozės. Bet manau, kad bus neįprastų situacijų."</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu Roterdame esančio Erasmus medicinos centro virusologijos skyriaus vadovė Marion Koopmans teigia mananti, kad galime susidurti su laikotarpiu, kai bus sunku žinoti, ko tikėtis iš ligų, kurias, kaip manėme, supratome.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/camilo-jimenez-1wkzqb6bb-4-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Virusai yra nenuspėjami</h2>
<p>Šiuo metu mokslininkai turi retą galimybę išsiaiškinti, ar elgesio pokyčiai, kaip, pavyzdžiui, karantinas ar kaukių dėvėjimas, lemia virusų pokyčius[3].</p>
<blockquote>
<p>Pavyzdžiui, prieš atsirandant vakcinoms nuo vėjaraupių, žmonės paprastai šia liga užsikrėsdavo dar ankstyvoje vaikystėje, o vėliau visą gyvenimą galėjo būti saugūs dėl natūraliai įgyto imuniteto. </p>
<p>Dabar, vaikai jau yra apsaugoti vakcinomis, todėl natūralaus imuniteto nėra. Tai reiškia, kad ilgainiui, asmuo vėl tampa pažeidžiamas.</p>
</blockquote>
<p>Nors vakcinos sutrikdo virusų plitimo projekcijas, ribodamos infekcijų plitimą, pandemijos metu situacija kinta. Kol kas neaišku, ar, pavyzdžiui, gripo atvejų sumažėjimą sausio mėnesį lėmė tik tai, kad žmonės vėl užsidarė namuose. Juk tuo metu kaip tik plito omikron atmaina.</p>
<p>Akivaizdu tik tai, kad po to, kai COVID-19 pandemijos metu pasaulis sužinojo apie virusų elgseną, šių metų gripo sezonas patvirtina tai, ką sveikatos priežiūros specialistai ir epidemiologai teigė visą laiką: virusai yra nenuspėjami.</p>
