Kaukių nauda buvo menka, o Vokietijoje sergantys jau gali eiti į darbą ir į mokyklas

Kaukių dėvėjimas nėra toks naudingas kaip manyta anksčiau

Nors pirmaisiais pandemijos metais daugelis žmonių pasidavė visuotinei panikai ir valdžios gasdinimo politikai, dabar, kai situacija yra suvaldyta, o informacijos apie tikruosius viruso pavojus tik daugėja, tai kaip žiūrime į griežtus COVID-19 ribojimus, kinta.

Pavyzdžiui, jeigu pačiame pandemijos įkarštyje viešosiose vietose buvo privaloma dengti veidą medicininėmis kaukėmis ar respiratoriais akcentuojant didžiulę jų naudą, dabar atliekami tyrimai rodo, kad veido kaukių nauda siekiant išvengti kvėpavimo takų virusų yra minimali.

Naujausia mokslininkų analizė atskleidžia, kad medicininės veido kaukės gali būti neveiksmingos stabdant kvėpavimo takų virusų, tokių kaip COVID-19, plitimą. Tarptautinė mokslininkų komanda išanalizavo 78 atsitiktinių imčių, net 610 872 tiriamus asmenis. 6 iš šių 78 tyrimų buvo atlikti COVID-19 pandemijos metu Meksikoje, Danijoje, Bangladeše, Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijoje^[1]. Tyrimai atlikti įvairiose aplinkose: tiek mokyklose, tiek ir ligoninių skyriuose. Tyrime dalyvavo ir sveikatos priežiūros srities darbuotojai, ir bendruomenių nariai.

Analizės metu buvo lyginamos galimybės užsikrėsti virusinių kvėpavimo takų liga dėvint medicinines kaukes, ir nedėvint jokių apsauginių priemonių^[2]. Mokslininkai nustatė, kad medicininių kaukių dėvėjimas turi labai mažą arba net nulinę įtaką siekiant išvengti kvėpavimo takų virusų, taip pat ir COVID-19 plitimo.

Su tyrimu tiesiogiai nesusijęs Jungtinės Karalystės kompiuterinės biologijos profesorius Francois Balloux teigia, kad ši mokslininkų analizė parodė, kad kaukės dėvėjimo nauda „geriausiu atveju yra nedidelė“^[3].

Iš tiesų šie duomenys tik patvirtina anksčiau pandeminių ribojimų kritikų išsakytas mintis apie abejotiną medicininių kaukių dėvėjimo naudą.

Dar 2020 m. pavasarį Danijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 6 000 žmonių. Šio tyrimo metu nustatyta, kad kaukės dėvėjimas statistiškai neturėjo reikšmės žmonėms susergant arba išvengiant užsikrėtimo COVID-19. Vis dėlto, tuomet tyrimą atlikusiems mokslininkams nepavyko surasti mokslinio žurnalo, sutikusio paskelbti analizės duomenis.

Kita vertus, ne visi pandemijos valdymo įkarštyje plačiai aptarinėti patarimai yra klaidingi. Pavyzdžiui, priešingai nei medicininės veido kaukės, rankų higiena iš tiesų yra laikoma vienu paprasčiausių, o kartu ir veiksmingiausių būdų užkirsti kelią COVID-19 ir kitų panašių ligų plitimui.

Iš 19 apžvelgtų tyrimų mokslininkai nustatė, kad dažnai plaunančių rankas asmenų šansai užsikrėsti ūmių kvėpavimo takų virusai sumažėjo 14 proc. Tiesa, higienos reikšmė kiek sumažėjo, kai atskirai yra vertinamas gripas ar sezoninės slogos.

Vokietija pripažįsta klaidas dėl pandemijos valdymo

Tuo tarpu Vokietijoje vis garsiau kalbama apie pandemijos valdymo metu padarytas klaidas. Kanclerio Olafo Scholzo valdančiajai partijai priklausantis Vokietijos federalinis sveikatos apsaugos ministras Karlas Lauterbachas pripažino, kad kai kurie pandeminiai apribojimai buvo „idiotizmas“, o ilgas mokyklų uždarymas buvo „nereikalinga klaida“^[4].

„Didžioji dalis to, ką darėme, buvo teisinga, tačiau idiotizmas buvo tokie dalykai kaip sportavimas su kaukėmis ar kaukių dėvėjimo taisyklės lauke. Jos buvo perteklinės“, – teigia K. Lauterbachas.

Prieš tai, kai dar 2021 m. pabaigoje K. Lauterbachas buvo paskirtas sveikatos apsaugos ministru, būdamas parlamento nariu jis tapo griežto karantino ir ribojimų šalininku.

Pavyzdžiui, 2020 m. jis pateikė pasiūlymą bent metams sustabdyti įprastą kontaktinį mokymąsi mokykloje. Pats būdamas gydytoju K. Lauterbachas Vokietijoje kurį laiką vertintas ypač teigiamai, nors ilgainiui ir sulaukė aštrios kritikos už perteklinius karantininius ribojimus.

O šiuo metu Vokietija vis dar siekia išsivaduoti iš buvusių pandeminių ribojimų pančių. Neseniai panaikinus izoliacijos reikalavimą, Žemutinės Saksonijos mokiniai ir mokytojai dabar gali eiti į darbą ir pamokas, net jei jie yra užsikrėtę COVID-19, tačiau nejaučia simptomų. Mokyklų direktoriams taip pat nereikia pranešti valdžios institucijoms apie susirgimus mokymo įstaigose^[5].

„Kiekvienas sergantis žmogus, kuriam pasireiškia ligos simptomai, lieka namuose, kol simptomai išnyksta, nesvarbu, kokia infekcija užsikrėtė. Valstybė suteikia galimybę mokykloms savanoriškai naudotis nemokamais COVID-19 testais tik iki savaitės po Velykų švenčių“, – naują tvarką komentuoja Vokietijos švietimo ministrė Julia Willie Hamburg.

Ministrė nors ir pabrėžia, kad atsižvelgiant į tolesnį viruso plitimą negalima automatiškai manyti, kad pandemija baigėsi, tačiau teigia, kad didelis vakcinacijos lygis ir mažas sunkių viruso atvejų skaičius reiškia, kad apsaugos priemones galima sumažinti.

Rumunijos medikai pastebi bauginančias sąsajas tarp COVID-19 vakcinos bei insulto, infarkto ir trombozės

O Rumunijoje medikai ima kalbėti apie išaugusius netikėtų infarktų, insultų ir trombozės atvejų skaičius. Rumunijos gydytoja Oana Secara teigia, kad dėl to kaltinti galima koronaviruso vakcinas, nors oficialiai šis ryšys dar nėra patvirtintas.

Pasak O. Secaros, mRNR technologija yra žalinga, nes ji moko organizmą pulti patį save.

„Šią populiaciją, gavusią mRNR produktą, reikia labai atidžiai stebėti ir stebėti bet kokius laikui bėgant atsirandančius pokyčius. Reikėtų atlikti tam tikrą visų skiepytų žmonių, kurie natūraliai nori pamatyti, ar yra šių pokyčių, pokyčių pavojinga kryptimi, patikrą. Tai reguliarūs medicininiai tyrimai, kurie atliekami palaipsniui. Galbūt tada galėsime nustatyti bent dalį žmonių, kurie serga tokiomis ligomis“, – teigia gydytoja O. Secara^[6].

Gydytojos teigimu, visose Rumunijos ligoninėse šiuo metu gausu žmonių, kuriems COVID-19 vakcina sukėlė stiprų nepageidaujamą šalutinį poveikį, tačiau pabrėžia, kad niekas apie tai nekalba.

„Savo artimiausioje aplinkoje turiu bent 4 maždaug 50 metų amžiaus žmones, neturinčius jokių rizikos veiksnių, kuriems staiga buvo diagnozuoti labai agresyvūs navikai, staiga pasiekę pažengusią stadiją. Vienas iš jų mirė. Sumažėjęs imuninės sistemos gebėjimas apsisaugoti nuo įvairių infekcijų yra įprastas reiškinys. Beveik visiems skiepytiems žmonėms, kuriuos pažįstu iš savo profesinės veiklos ir draugų rato, pasireiškia sumažėjusio imuniteto požymiai“, – sako daktarė O. Secara.